Kaip ismokti myleti save

[gabija]

Ne mergaitės tai ne lazda , tai šaltas dušas .
Negali būti meilės iš gailesčio, meilės už tai kad tau skaudą sąnarius , ar sergi vėžiu.

[gabija]

rdquo;Nemyliu saves.Sedziu namuose.Apsileidau ir isvaizda ir vidumi...O buvau grazi..kazkada...rdquo;
ŠTAI KUR JŪSŲ MERGAITĖS PROBLEMA.Tą jums ką tik bandė pasakyti ir Roberta. Juk pačios parašot atsakymą.Aš niekuomet nebuvau graži, todėl ir dabar stengiuosi neapsileisti, pavažinėti dviračiu, padaryti jogos pratimus.Laiko tikrai nedaug turiu , nes iš darbo grįžtu pusę aštuonių.
Sveikatos irgi vargu ar daugiau už jus turiu.Sveikatą žmogus irgi pats gali įtakoti.Jei sėdėti visą dieną , tai sanariai visai atrofuosis, buratinais patapsite.
Sėdit , verkiat, prašot nuolatinės užuojautos.Vyrams irgi nusibosta susivėlusios moterys.Jie dirba ir negali būti amžinos gailestingosios seselės.Be to 53 m. vyrui irgi pradeda ką nors skaudėti, tik jie dažnai nesiskudžia.Ta žinau iš savojo.
Verkšlenančių galima gailėti ir tai ribotą laiko tarpą, paskui nusidosta.Po to nesistebėkite jei vyras susiras draugę.

[Roberta]

Atsikėliau ryte, o taip negera. Vakar vienas chamas su piktdžiuga priminė seną man nemalonų dalyką. Ryte atsibudus galvojau-na, dabar visą dieną graušiuos, slėgs nemalonus jausmas, jau ir draugei žinutę buvau parašius, kokia aš pasidariau neįdomi, kaip negerai tas ir anas ir t. t. , bet...laiku susivaldžiau, žinutės neišsiunčiau su verkšlenimais, o kaip tik išsiunčiau tokią žinutę, kurioje pagyriau draugę, kad ji vakar gražiai atrodė ir parašiau, ką šiandien veiksiu gero. Rašiau įkvepiančiai-sau ir jai. Nenorėjau teršti liūdesiu ir aimanom, norėjau viską pasukti mintis į kitą-teigiamą pusę sąmoningai. Ir pasisuko:) Vyrai irgi tokie buvo lyg pasimetę-ką čia daryti, ko ne, gal tingim, gal liūdna, gal pavargę po savaitės. Tvirtu ir maloniu balsu surikiavau visiem darbus, kas už kokį darbą šiandien atsakingas ir nubrėžiau malonią viltį-ką gražaus ir gero veiksime vakare . Jie buvo sumobilizuoti, neliko laiko galvoti apie tai ar tingėti,, ar pavargę-puolėm visi vykdyti ką numatę. Su džiugesiu. Štai namai jau švyti, o dar gavaom dovaną-rūkytų stintų dėžutę, tai kritom visi valgyti. O jei būčiau pasidavus nuotaikai savęs gailėti, būčiau tai skleidusi draugei, šeimai ir t. t. Visi būtų tarsi užteršti. Nereikia savęs gailėti ir stenėti. Kartais reikia pasiguosti, bet tai neturi tapti įpročiu.Atsakingiau pasirinkti kovos kelią(ypač su savo ydom), nei užsidėti aukos kaukę ir su ja gyventi.Grįžus po sanatorijos vėl galima patekti į tą patį, jei po truputį nekeisim savęs. Nebus rdquo;nuo rytrdquo;,rdquo;nuo pirmadieniordquo;, bus klydimų, klupimų, bet pakelti galvą, pasitikėti savimi, imti save mylėti po truputį reikia. Netgi prisiversti reikia. Štai žinau, kad mano stuburui reikia gydymp. Na, kas iš to, kad aš vaikščiosiu masažus daryti. Na, jie fain, žinoma, bet žinau, kad turiu mankštintis, mankštintis.Ir tai bus labai didelė meilė sau, savo kūnui. Pas mus kažkaip įprasta vos ne girtis ligomis-oi, žinote, man tas ir anas, man sąnarius skauda, mano kaulai išretėjo, bet ar darei kažką, kad to nebūtų? mankšta sąnariam, kalcio turintys produktai kaulam ir t. t. Taip aš suprantu meilę sau-pirmiausia sveikatai. Ir maistas dvasiai-malonus bendravimas, nuoširdūs draugai, hobi, tai, kas gražu-kam gėlės, kam dangus, kam meno kūrinys. Reikia sielą irgi pamaitinti.Čia irgi meilė sau. Irgi reikia šiek tiek prisiversti. Protą lavinti. Kad būtume įdomios pačios sau ir kitiem. Domėtis kažkuo.kartais aš tokia ai, to trksta, ai ano niorėčiau, ale va..o paskui sakau-nu blyn, tai ko nedarai, ko guli ir steni, imk ir siek.Kai tingiu, tai ir prisigalvoju priežasčių-ai, pinigų nėra, ai, per sena ir t. t. iš tikro-tinginys, ištižimas, nėra motyvacijos. Žinoma, įsimylėjus atsiranda motyvacija:) Arba kai laukia dideli pinigai:) bet kartais reikia ir su VALIA tą mtyvaciją išsišaukti pačiom, nes valia mobilizuoja, įsuka tą degimo variklį:) o paskui jau ir savaime žmogus kaifą pagauna:) Greta rašo-nesu mylima. Na, o imk ir pati mylėk, nelaukdama jokio atsako, daryk kažką gero sau ir kitam, nesitikėdama kažkokių ten rezultatų, įvertinimo ir pan. daryk tai šiaip sau, dėl savęs pačios ir nori nenori kažkas bus sušildytas ir pati sušilsi....Gabija-labai stipri ir protinga moteris, tikrai jau daug suvokusi.bet gal nebūtina laukti baisios ligos, kad išmoktume džiaugtis gyvenimu ir savim. Juk mes visos kažkuo unikalios, nėra tokios kitos kaip AŠ:)

[gabija]

Matai Greta gal reikia mažiau susikaustimo ir kažkam pirmam pralaužti ledus.Kaip matau man pritaria ir Antanas.Kas ,kad gyvenate mažame miestelyje , aš netgi kaime.O Lietuvos vyrai tai ne italai , kurie savo komplimentus net raganai pažerti moka.
Matai , rdquo;kaimordquo; koplekasai taip įsigėrė į kraują , kad net šventinė vakarienė su žvake atrodo , kaip kažkas netinkamo.Manau tau atrodo , kad penkiasdešimtmečiams taip rdquo;išsidirbinėti rdquo;nedera .Na jei žvakė pradžiai atrodo iššaukiamai , tai gal pradžiai užteks gražesnės staltiesės, kol apsiprasit su mintimis , kad šventę sau pasidaryti būtina.O kada gyventi ir džiaugtis gyvenimu? Mano giminaitė atšventė auksines vestuves, deja po metų vyras mirė, į kapines atvažiuodavo jos mokyklos draugas ir štai šiemet jie 80-mečiai susituokė.
Nepriklausomybės metais įsigalėjo žmonių , kureims virš 35 m niekinimo sindromas.Gal paneigiam šią nuostatą , kad mes ne dinozaurai, pakeliam galvas ir pradėkim elgtis ne kaip nukaršėliai, o kaip normalūs žmonės.Šventę reikia darytis patiems, o jei iki šiol to nemokėjai pradėkit pratintis ir mokintis tai daryti.
2005 m spalį sužinojau , kad man vėžys.Buvo operacija, švytinimai .Laimė , kad dar neuždelsta, nežinau kiek skirta.Bet dabar dirbu.vakarais važiuoju bent 10 min dviračiu-treniruokliu, o vasarą su tikru bent 7 km numindavau. Nuo chemijos pradėjo skaudėti sąnarius.Kadangi nenorėjau iš mašinos lipti kaip klipata , internete susiradau įvairių raumenų tempimo pratimų, pratimų nugarai.Padarau ir pilvo preso pratimų.Sąnariai po pusmečio tapo lengvesni.Lipant iš autobuso jau pamirštu, kad reikalingi turėklai.
Nuteikinėju save , kad pasveiksiu pagal jau minėtą knygą.Aš jau taip įspirtą į kampą , kad turiu save kelti už ausų , nes verkiantis pasmerktasis , jei iš pradžių sukelia užuojautą, tai paskui žmonėms nusibosta guosti ir jie pradės šalintis.Man pačiai kol buvau sveika būdavo nejauku prie tokio ligonio.
Aplamai niekas žmonių nemoko kaip išnaudoti savo galimybes.Pas mus net madinga tik guostis ir verkšlenti.Gal žmonės bijo sukelti pavydą parodę bent kiek laimingesnį veidą?
Taigi linksmo visiems savaitgalio.Aš tau parašysiu, bet gal pradžiai ir kiti žmonės patars ką nors protingiau.

[Greta]

Aciu mielos bendramintes. Man labai reikia palaikymo, nes mano vyras be galo uzdaras su manimi ir tyledami galim buti kelias savaites. Gyvenu nuosavame name ir apie sanatorija galvoju seniai, bet vasara lyg ir namie reikalinga. Savas kiemas, darzas,darzelis.Žiema vyras dirba nuo 6 ryto iki 6 vakaro. As gi pečkure namie. Dirbau 30 metu prekyboje vadybininke, skaudeti pradejo sanariai, stuburo isvarza ir palikau darba. Dabar social. darbuotoja neigaliuju sajungoje dirbu.O del vakaro su žvakemis - gera įdeja, bet mano vyrui tai nesuprantama.Mes gyvename mažame miestelyje.O knygą rsquo;Jūsu pasamonės galiardquo; turiu nusipirkus ir skaitau jau antra karta.Miela Gabija Jūs puiki.Noreciau artimiau bendrauti.Mano adresas: laime5@one.lt

[liuda]

Jaučiu, kad jau yra per toli nueita... bet žinoma pabandyti verta, nors labai teisingai sakoma, jog sudaužytos puodynės jau nebesuklijuosi, bet bent jau sąžinė bus rami - padariau viską, ką galėjau!
Greta, jums siūlyčiau pirmoj eilėj žengti svarbų žingsnį rdquo;meilės sau kryptimirdquo; - išvažiuoti į sanatoriją: visų pirma, atsigausit psichologiškai, atitrūkus nuo buities, trinties ir monotonijos, o be to kai pagerės sveikata, atsiras ir daugiau energijos bei nuotaikos, namie likusieji irgi pajaus ką reiškia kai nebėra šeimininkės, taigi, gal pradės labiau vertinti ir skaitytis. Manau tai bus visiems tik į naudą! Na, o grįžus tai būtinai pasinaudokit Gabijos patarimais, kad nesugrįžtumėt vėl atgal į tą pačia rutiną.

[liuda]

Šia diagnozę galima mums daugumai pritaikyti, nes buvom būtent taip auklėjamos atsidavimui visa širdim ir kūnu šeimai. Užtat ir išsireiškiau jog nesuprantu posakio rdquo;mylėti saverdquo;, kadangi vyresnių moterų supratimu tai yra tikras rdquo;egoizmasrdquo;, bet... rūpintis savim ir neapsileist yra būtina, nes patyriau ir pati ant savo kailio, kai pasišventi visa tik vyrui ir vaikams, tampi tik tarnaite ir kaip ne keista šeimai atrodo jog taip ir reikia, taip ir turi būti. Savo vyrą, kadangi jis labai jautrių nervų, dėl šventos ramybės glosčiau tol, kol nuglosčiau... po dešimties vedybinio gyvenimo metų, kai man trūko kantrybė ir pagaliau savęs labai pagailo, trenkiau viską, nežiūrint to, kiek mano ten buvo sudėta, ir išėjau su vaiku ant rankų kur akys veda, dar kokį pusmetį bijojau jį susitikti, bet po kurio man net akyse nušvito, aš pagaliau pasijaučiau Žmogumi!
Juokingiausia, jog per skyrybas jis mane dar gi ir apkaltino: rdquo;tu pati kalta, su manim reikėjo griežtairdquo;... :)))Turbūt, toks jau žmonių būdas, niekada neįvertina kol turi!
Labai teisingai liaudies išmintis byloja:
rdquo;Kai atiduodi save visą, į tave pradedama žiūrėti kaip į tuščią vietą!rdquo;

[gabija]

Mylėti save vienas principų, kad pasilieki laiko ir sau, o ne sutepi visai šeimai buterbrodus, nuvalai batus.Moteris neišmokinusi savo šeimos narių pasirūpinti savimi, tikrai nemyli savęs, nes kitus apšokinėdama iššvaisto savo energiją, per virtuvės sieną nebemato pasaulio.Tampa visiems neįdomi, nes niekam neturi laiko.Pavargę pamirštame, kad ir pilvo presą bėgant metams reikia padaryti ir šeip pasimankštinti, kad reikia ir pasidažyti ir drabužį gražesnį ne vien vaikams , bet ir sau įsigyti.Ir tai normalus elgesys-meilė sau, o ne narcicizmas.
Be to išlepinta šeima nesupras , kad ir motinai reikalingas dėmesys.O tada iškyla klausimas , kodėl man taip stengiantis , manęs nemyli tiek kiek norėčiau.

[liuda]

Sakykit kaip norit, bet nesuprantu aš tos sąvokos rdquo;mylėti saverdquo;, man tai asocijuojasi su egoizmu arba narcicizmu, bet... nuvertinti savęs tikrai NEGALIMA! Sutinku su Audros mintimis. Ir dar galiu pridurti, jog būtina rūpintis savo sveikata, kas gi kitas pasirūpins tavim, jei ne tu pati, skirti laiko savo poilsiui, savišvietai, galų gale ir išvaizdai, ji irgi moteriai labai svarbi, juk kai išeini iš kirpyklos, pasijauti pasitempusi, pasitikinti ir patenkinta savimi. Teisingai buvo pabrėžta, jog jei jausies pati blogai, nekaip jausis ir kiti šalia tavęs. Prie pasitempusios, savim pasitikinčios, žinančios savo vertę moters, visai kitaip jausis ir elgsis vyras. Galų gale, jie nėra mūsų gyvenimo tikslas! Negalima leisti savęs žeminti! Mano supratimu - tai ir yra meilės sau išraiška.

[Greta]

Per prievarta mielas nebusi. Kai pastoviai nesiskaitoma su tavimi, pasidaro kad taip ir turi buti. Pradedi saves nevertinti,lygtai esi niekam tikusi. Nors as dirbu ne fizini darba, o jis tik transporto darbuotojas, bet nuo jaunystes nenorejau, kad tevai ar kaimynai mane matytu nelaiminga.O be to viska imu i galva. Vienu rdquo;žodžiurdquo; galima mane rdquo;užmuštirdquo;.Neismoke manes tevai kovoti uz save:(((