2015-01-09 08:01
Na, va, baigiu išsiruošti į seminarą-dar liko keletas minučių iki išėjimo,rašau pamąstymui, gal pati sau, gal nežinau. Kažkoks sutapimas: pirmas sakinys, kurį perskaičiau nespėtoj vakar perskaityt „Kauno dienoje“-stiprūs galime būti tik būdami kartu [P. Vaitiekūno 1 psl.].Čia ne tas-čia politika,jie tuščiažodžiauja,bet visur pritaikomi.Jei atvirai,mano nuotaika šiandien prastoka,matyt dėl vėjo gūsių...Pagalvojau-kokia mums iš to bendravimo nauda,jeigu atviri būti čia negalim? Aš bent tikrai-ne, pabuvau-užteks.Dėl to, kad pasakytume viens kitam -labas rytas ar labanakt?...Juk „cenzūra“ seka,skaičiuoja tabletes išgertas ir klijuoja etiketes.Nesvarbu,kad nepažįstam,bet kam to reikia? Čia turėtume būti atviri, dalintis patirtimi ir žinojimu, išklausyti vienas kitą ir palaikyti, kai to reikės. Niekas-joks psichoterapeutas negali suvokti iki galo to,kas yra, jei tuo nesirgo. Mes vienas kitam patys geriausi psichoterapeutai ir dar, su skirtingomis žiniomis bei patyrimu. Aš turbūt suteiksiu šansą visom laimingom būt laimingom,na nerašysiu į tą forumą ir taškas.Daug bus vietos be manęs,galės nekliudomai rašyti ir replikuoti. Ir visai, be pykčio, kaip L. Donskis sako. Iš tikrųjų, atėjau į forumą ir sudrumsčiau ramų vandenį-tikrai man to nereikia. Esu tokia, kokia buvau iki dabar, o dabar nesu įskaudinta, bet tiesiog turiu savo ambiciją ir orumą. Niekad nemanysiu, kad sergančiais gali bet kas manipuliuoti. Yra daug geresnių gyvenime dalykų. Jei grįžus po seminaro galvosiu kiek švelniau-parašysiu. Jei-ką...geriausi palinkėjimai Letai, Viltei,Romutei, Simeliui, Romai. Aš su jumis tikrai buvau nuoširdi. Bus viskas gerai jums, nes turite gerų ambicijų gyvenimui ir žmonėms.Man buvo šilta su jumis...