Paprastai ligoniai slepia savo ligą ir stengiasi, kad apie ją niekas nesužinotų. Dainius nepabijojo atvykti į TV laidą. Jis papasakojo, kad psichikos liga pasireiškė taip, tarsi per vieną dieną jį būtų apleidusios visos jėgos. Tačiau liga neprivertė jo pasiduoti, vaikinas kreipėsi į specialistus, norėjo daugiau sužinoti apie tai, kas su juo vyksta, ieškojo galimybių bendrauti.
Gyd. Laisvė Dembinskienė sakė, kad ši liga – tai visų pirma įvairaus sunkumo paūmėjimai – psichozės. Psichozės būsenos žmogus gali būti nekritiškas, sujaudintas, kartais – agresyvus ir pavojingas sau bei aplinkiniams. Dėl paūmėjimų ligoniams dažnai tenka atsigulti į ligoninę, liga progresuoja, tačiau vis dėlto 30 proc. sergančiųjų išlieka darbingi visą savo gyvenimą. Ligos progresavimą pristabdo medikamentai. Jie kontroliuoja pozityviuosius jos simptomus (haliucinacijas, kliedesius), o naujosios kartos medikamentais galima šiek tiek kontroliuoti ir negatyviuosius ligos simptomus (jausmų, valios, pažinimo sutrikimus).
Šizofrenijos gydymo pagrindas – medikamentai, vadinami antipsichotikais. Jų nauda aiškiai įrodyta. Tačiau bene didžiausia sėkmingo šizofrenijos gydymo problema ir yra ta, kad vaistų pacientai vartoja ne visada, per trumpai ar netinkamomis dozėmis. Žinoma, bet kuriam žmogui, kuris serga lėtine liga, nuolat vartoti vaistų nėra paprasta – tai atrodo didžiulė našta ir sergant daugeliu vidaus ligų, pvz., širdies ligomis ar diabetu. Žmonėms, sergantiems šizofrenija, kurie suvartoja mažiau nei 70 proc. jiems skirtų medikamentų dozės, pasireiškia sunkesni ligos simptomai, yra didesnė tikimybė, kad vėl teks gultis į ligoninę. Daugelis žmonių, kol apsisprendžia vartoti vaistų, jau būna patyrę keletą ligos atkryčių, kurių metu tarsi „iškrenta iš gyvenimo“ .
Dažnai žmonės nenori vartoti medikamentų ir dėl nemalonių nepageidaujamų poveikių: nerimo, dėl ko norisi nuolat judėti, raumenų sustingimo, drebėjimo ir kitų judesių, kurių negali kontroliuoti; svorio augimo; nuovargio ar silpnumo, sumažėjusio susidomėjimo seksu, erekcijos ar orgazmo sutrikimų; neigiamo poveikio širdžiai ir kt. Senosios kartos, dar žinomi kaip „klasikiniai“ antipsichotikai, sukelia daugiau nepageidaujamų poveikių nei naujosios kartos, arba „atipiniai“ antipsichotikai.
Daugeliu atvejų pakeitę gydymą naujosios kartos, arba „atipiniu“, vaistu, žmonės patiria daug mažiau nepageidaujamų poveikių. Tačiau neretai šizofrenija sergantiems žmonėms net ir naujos kartos vaistų kasdien vartoti yra sunku. Todėl mokslininkai sukūrė unikalų naujosios kartos ilgo veikimo atipinį antipsichotiką Rispolept Consta (risperidoną), kurio pakanka susišvirkšti kas dvi savaites. Žmonės, sergantys šizofrenija, kurie gydosi ilgiau veikiančiais medikamentais, džiaugiasi, kad tai suteikia jiems laisvę negalvoti apie kasdienį vaistų vartojimą ir kartu leidžia susikoncentruoti į kitus jiems svarbius gyvenimo aspektus.
Gydymasis ilgo poveikio Rispolept Consta injekcijomis turi daug privalumų:
· Preparato nereikia vartoti kasdien, injekcija garantuoja, kad vaistas tikrai pateks į organizmą ir susidarys nekintama jo koncentracija. Ilgo poveikio injekcijos padeda užtikrinti geresnį paciento bendradarbiavimą su gydytoju.
· Vaistas padeda spręsti pagrindinę – ligos atkryčių – problemą, ir pacientai gali gyventi įprastą gyvenimą, kurio nepertraukia gydymasis ligoninėje. Tai labai pagerina gyvenimo kokybę.
· Ilgo veikimo atipinio antipsichotiko forma pasižymi itin retais ir nesunkiais nepageidaujamais poveikiais, neslopina ir užtikrina ilgesnę bei kokybiškesnę remisiją (kai ligos simptomų nepasireiškia), smarkiai mažina tiek pozityviuosius, tiek negatyviuosius ligos simptomus.
· Dauguma žmonių teikia pirmenybę injekcijoms, o ne tabletėms. Jiems nebereikia nerimauti, kad pamirš suvartoti eilinę tablečių dozę, ir injekcijos atrodo veiksmingesnis gydymo būdas. Be to, naudinga reguliariai lankytis pas gydytoją – taip galima geriau kontroliuoti savo ligą.
Šizofrenijos gydymo pagrindas – medikamentai, vadinami antipsichotikais. Jų nauda aiškiai įrodyta. Tačiau bene didžiausia sėkmingo šizofrenijos gydymo problema ir yra ta, kad vaistų pacientai vartoja ne visada, per trumpai ar netinkamomis dozėmis. Žinoma, bet kuriam žmogui, kuris serga lėtine liga, nuolat vartoti vaistų nėra paprasta – tai atrodo didžiulė našta ir sergant daugeliu vidaus ligų, pvz., širdies ligomis ar diabetu. Žmonėms, sergantiems šizofrenija, kurie suvartoja mažiau nei 70 proc. jiems skirtų medikamentų dozės, pasireiškia sunkesni ligos simptomai, yra didesnė tikimybė, kad vėl teks gultis į ligoninę. Daugelis žmonių, kol apsisprendžia vartoti vaistų, jau būna patyrę keletą ligos atkryčių, kurių metu tarsi „iškrenta iš gyvenimo“ .
Dažnai žmonės nenori vartoti medikamentų ir dėl nemalonių nepageidaujamų poveikių: nerimo, dėl ko norisi nuolat judėti, raumenų sustingimo, drebėjimo ir kitų judesių, kurių negali kontroliuoti; svorio augimo; nuovargio ar silpnumo, sumažėjusio susidomėjimo seksu, erekcijos ar orgazmo sutrikimų; neigiamo poveikio širdžiai ir kt. Senosios kartos, dar žinomi kaip „klasikiniai“ antipsichotikai, sukelia daugiau nepageidaujamų poveikių nei naujosios kartos, arba „atipiniai“ antipsichotikai.
Daugeliu atvejų pakeitę gydymą naujosios kartos, arba „atipiniu“, vaistu, žmonės patiria daug mažiau nepageidaujamų poveikių. Tačiau neretai šizofrenija sergantiems žmonėms net ir naujos kartos vaistų kasdien vartoti yra sunku. Todėl mokslininkai sukūrė unikalų naujosios kartos ilgo veikimo atipinį antipsichotiką Rispolept Consta (risperidoną), kurio pakanka susišvirkšti kas dvi savaites. Žmonės, sergantys šizofrenija, kurie gydosi ilgiau veikiančiais medikamentais, džiaugiasi, kad tai suteikia jiems laisvę negalvoti apie kasdienį vaistų vartojimą ir kartu leidžia susikoncentruoti į kitus jiems svarbius gyvenimo aspektus.
Gydymasis ilgo poveikio Rispolept Consta injekcijomis turi daug privalumų:
· Preparato nereikia vartoti kasdien, injekcija garantuoja, kad vaistas tikrai pateks į organizmą ir susidarys nekintama jo koncentracija. Ilgo poveikio injekcijos padeda užtikrinti geresnį paciento bendradarbiavimą su gydytoju.
· Vaistas padeda spręsti pagrindinę – ligos atkryčių – problemą, ir pacientai gali gyventi įprastą gyvenimą, kurio nepertraukia gydymasis ligoninėje. Tai labai pagerina gyvenimo kokybę.
· Ilgo veikimo atipinio antipsichotiko forma pasižymi itin retais ir nesunkiais nepageidaujamais poveikiais, neslopina ir užtikrina ilgesnę bei kokybiškesnę remisiją (kai ligos simptomų nepasireiškia), smarkiai mažina tiek pozityviuosius, tiek negatyviuosius ligos simptomus.
· Dauguma žmonių teikia pirmenybę injekcijoms, o ne tabletėms. Jiems nebereikia nerimauti, kad pamirš suvartoti eilinę tablečių dozę, ir injekcijos atrodo veiksmingesnis gydymo būdas. Be to, naudinga reguliariai lankytis pas gydytoją – taip galima geriau kontroliuoti savo ligą.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) praneša, kad didėja netradicinės medicinos priemonių naudojimas bendrai savijautai pagerinti. Dažnai žmonės, prieš patekdami į gydymo įstaigą, būna jau išbandę vieną ar kitą netradicinės medicinos gydymo būdą. Be to, yra žmonių, kurie stengiasi, kad reikėtų kuo mažiau vartoti vaistų, o savijautą gerinti kitais, nemedikamentiniais būdais....
Skaityti daugiauŠizofrenija daugybę metų buvo laikoma kone mistine liga. Šiuo metu šizofrenija dengiančios paslaptys išsklaidytos, tačiau ar tikrai labai aiškiai ir tiksliai galima pasakyti, kokios šios sudėtingos ligos priežastys ? «Šizofrenija dažniausiai yra galutinis sudėtingų tarpusavio sąveikų tarp tūkstančių genų ir dauginių aplinkos veiksnių, kurie nė vienas pats savaime nesukelia šizofrenijos, rezultatas». (Psichiatras, prof. Gilmore J.H. (JAV, 2010))...
Skaityti daugiauNet kas dešimtas žmogus patiria psichikos sutrikimą. Vienas iš šimto žmonių serga viena iš sunkiausių psichikos ligų - šizofrenija, vienas iš penkiolikos - žino, ką reiškia sirgti depresija. Šiuo metu milžiniški psichofarmakologijos pasiekimai labai pagerina sergančiųjų gyvenimą. Uždaroma vis daugiau psichiatrijos ligoninių, nes dauguma žmonių efektyviai gali gydytis ambulatoriškai. Besilaikantys gydytojų nurodymų ir tvarkingai besigydantys žmonės, net ir sunkiai susirgę, gali apsieiti be ligoninės....
Skaityti daugiauNors šizofrenijos atsiradimo priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau pastaraisiais metais mokslas vystosi labai sparčiai ir kasdien mes esame vis arčiau prie šio žinojimo....
Skaityti daugiauŽinoma, kad, nepaisant, pvz., išsilavinimo ar lyties, šizofrenija gali susirgti bet kuris, nors ši liga dažniau pakerta jaunus žmones. Dar iki šių dienų tiksliai nėra žinomos jos priežastys, o sergančiųjų skaičiai gana dideli: apie 1 proc. pasaulio gyventojų ir beveik 20 tūkstančių žmonių Lietuvoje serga šizofrenija. Iki šių dienų dar yra gana daug žmonių, klaidingai suprantančių ligą bei neteisingai vertinančių sergančiuosius. Parenkant tinkamus medikamentus, taikant psichologinės, socialinės pagalbos priemones, galima gerokai palengvinti sergančiųjų būklę, padėti jiems sėkmingiau integruotis į visuomenės gyvenimą. Negydoma šizofrenija, deja, gali suniokoti tiek atskirų žmonių, tiek ir jų artimųjų gyvenimą....
Skaityti daugiauŠizofrenija - viena sunkiausių ir labiausiai gąsdinančių psichikos ligų. Kad išvengtų jos paūmėjimų, sergantieji neretai visą gyvenimą privalo vartoti vaistų. Liūdna, tačiau, šizofrenija sergančiųjų kasdienybę neretai pasunkina ne vien pati liga, bet ir nepageidaujami medikamentinio gydymo poveikiai. Todėl labai svarbu, kad šizofrenijos gydymas būtų ne tik veiksmingas, bet ir saugus. Tai tampa ypač aktualu įsigaliojus naujam paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymui. Į klausimus apie nūdienai aktualias saugaus šizofrenijos gydymo problemas ir naujai Lietuvoje atsiradusių vaistų galimybes sutiko atsakyti Žiegždrių psichiatrijos ligoninės gydytoja Ramunė Mazaliauskienė....
Skaityti daugiauŠizofrenija – sunki psichikos liga, reikalaujanti ilgo, neretai visą gyvenimą trunkančio gydymo. Apie jos saugų, veiksmingą bei gyvenimo kokybę išsaugantį gydymą kalbame su Kauno psichiatrijos ligoninės gydytoju Gediminu Abeciūnu....
Skaityti daugiauPrisimenant Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, viena iš š.m. spalio 30 d. televizijos laidos „Sveikas žmogus“ temų buvo „Šizofrenija“. Tęsiame pažintį su šia viena sudėtingiausių ir daugiausiai kalbų visuomenėje sulaukiančia psichikos liga. Jos pavadinimą daugelis vartoja, kai nori ką nors pavadinti „nesveiko proto“, tačiau tai neturi nieko bendra su tuo, kaip pasireiškia ši liga. ...
Skaityti daugiauŠizofrenija - tai psichikos liga, kuri pasireiškia haliucinacijomis, kliedesiais, sutrikusiu aplinkos ir savęs suvokimu. Sergantysis reaguoja į įsivaizduojamus, tik jo suvokime esančius įvykius, nekreipdamas dėmesio į realybę. Keičiasi ligonio elgesys, emocinės reakcijos stebina artimuosius. Aplinkiniams ne visada lengva nuspėti sergančiųjų elgesį, dėl to jų bijoma, vengiama. Net šeimos nariai kartais nori, kad sergantysis šizofrenija kuo daugiau laiko praleistų psichiatrijos ligoninėje....
Skaityti daugiau