Daugelis žmonių mėgsta vasarą, tačiau ne visada karštomis dienomis jaučiamės gerai. Net ir sveikam organizmui nelengva pakelti didelius karščius bei didelę drėgmės koncentraciją. Tačiau sveikam žmogui orų kaita ligų nesukelia, tik gali pabloginti savijautą bei nuotaiką, sutrikdyti miegą. Keičiantis orui, daugeliui gali paūmėti lėtinės ligos.
Karšti orai gali sukelti organizmo perkaitimą. Tai labai priklauso ir nuo žmogaus amžiaus, sveikatos, psichikos būklės – labai greitai perkaista vaikai, vyresnio amžiaus žmonės. Klimatas ir orų permainos turi didžiulę įtaką tiek psichinei, tiek fizinei žmogaus sveikatai. Jautriausiai į oro permainas reaguoja jautresnės psichikos žmonės, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis. Slėgių kaitą sunkiau perneša jautrios moterys ir rūkaliai, nes jų kraujagyslės linkusios susiaurėti, į vidaus organus priteka mažiau kraujo. Kai keičiasi oro slėgis, pastariesiems ypač reikėtų pasisaugoti: laikytis dienos režimo, nepervargti, neplanuoti ilgų varginančių kelionių ar svarbių susitikimų.
Labai karštas oras sukelia dehidrataciją, organizmo perkaitimą. Šie pavojai padidėja, kai drėgmė yra daugiau 70 proc., temperatūra per 20 laipsnių. Karštomis ir drėgnomis vasaros dienomis sergantiesiems širdies ligomis reikėtų vengti fizinio krūvio, kuris gali pabloginti širdies būklę. Širdis fizinio krūvio metu tiekia daugiau kraujo ir deguonies dirbantiems raumenims, o organizmas bando atvėsti prakaituodamas. Taip yra išgarinamas skystis, ir žmogus netenka druskų. Prakaituojant sumažėja bendras kraujo tūris, sutirštėja kraujas. Taip širdies darbas pasunkinamas, ji turi pumpuoti sunkiau, kad pakankamai aprūpintų raumenis bei kitus organus deguonimi.
Sergant išemine širdies liga padidėjęs kraujo krešumas gali sukelti didelių problemų: ant netolygaus kraujagyslių vidinio paviršiaus gali pradėti formuotis kraujo krešulys, kuris gali susiaurinti ar uždaryti kraujagyslės spindį. Prakaituojant išgarinama daug skysčių, netenkama mikroelementų, todėl širdis pradeda dažniau susitraukinėti. Širdies raumuo netausojamas, sutrumpėja diastolė – širdies raumens poilsio laikas.
Vasarą, atostogų metu, žmonės dažnai nesilaiko režimo, vartoja daugiau alkoholio. Tai gali nulemti širdies ritmo sutrikimus, gali pakilti arterinis kraujospūdis, ryškėti širdies nepakankamumo požymiai. Žmonių, kuriems yra širdies veiklos sutrikimų, sveikata karštomis vasaros dienomis dažnai pablogėja.
Širdis – tai nuolat dirbantis gyvybę palaikantis organas. Todėl turime pasirūpinti jos sveikata. Labai karštomis vasaros dienomis sergantiesiems išemine širdies liga, širdies nepakankamumu reikėtų stengtis būti pavėsyje, vengti didelių fizinių krūvių, nepervargti, laikytis dienos ir mitybos režimo.
Karštomis vasaros dienomis vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems širdies ligomis, organizme ryškėja hipoksemija ir hipoksija – blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Šiuo atveju gali pagelbėti medžiagų apykaitą veikiantis preparatas mildronatas. Jo vartojant ląstelės apsaugomos nuo žūties dėl deguonies stygiaus. Mildronatas mažina kraujagyslių periferinį pasipriešinimą, kraujagyslių spazmus, sukeltus adrenalino, trombocitų agregaciją, gerina eritrocitų membranų pralaidumą. Išemijos atveju sugrąžina ląstelėse pusiausvyrą tarp deguonies patekimo ir jo panaudojimo, šalina ATF transporto sutrikimus, aktyvina glikolizę, kuriai vykstant, papildomai deguonies nereikia. Taip ląstelė gali išgyventi hipoksijos sąlygomis. Tai labai svarbu sergant išemine širdies liga, kai smarkiai pablogėja širdies vainikinė kraujotaka, atsiranda miokardo infarkto rizika.
Mildronatas – tai saugus ir gerai toleruojamas vaistas vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga, pasireiškiančia stabilia krūtinės angina bei lėtiniu širdies nepakankamumu, padedantis sumažinti širdies nepakankamumo požymius ir padidinti fizinio krūvio toleravimą, o kartu pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Tai vertėtų prisiminti ir visiems vidutinio amžiaus žmonėms, kurie neretai vasarą neatostogauja, o intensyviai dirba, todėl jų širdžiai kyla realus pavojus. Vartojant preparato, medžiagų apykaitą širdies raumenyje pakeičiama taip, kad ląstelės tampa atsparesnės deguonies stokai, atsirandančiai dėl intensyvaus fizinio ar protinio krūvio, ir nežūsta. Vartojant mildronato (geriant arba injekuojant į veną po 500–1000 mg per parą, paros dozę suvartojant iš karto ar padalijus į dvi dalis), pagerėja fizinio krūvio tolerancija, kairiojo skilvelio gebėjimas išstumti kraują, didėja atliekamo darbo apimtis.
krūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiauKarštomis vasaros dienomis, kai labiau prakaituojame, galime pasijusti prastai. Pirmoji apie save dažniausiai praneša širdis, kuri neramiai spurda krūtinėje. Kai kurie žmonės tomis prastos savijautos akimirkomis jaučia širdies permušimus, smarkų širdies plakimą. Šių simptomų daugelis išsigąsta, nes bijo, kad gali ištikti infarktas arba insultas, širdis gali staiga sustoti. Be to, dar prisideda nerimas ir silpnumas. Dėl šių simptomų daugelis vyresnio amžiaus žmonių kreipiasi į gydytoją, kuris tokios prastos savijautos priežastimi dažnai įvardija organizmui svarbių mineralų netekimą. ...
Skaityti daugiauŠirdies ligos ir insultas kasmet pasiglemžia 17,5 milijono žmonių gyvybes. Lietuvoje jos yra daugiau kaip pusės visų mirčių priežastis. Liūdniausia, kad didžioji dalis šių žmonių yra darbingo amžiaus. Šie skaičiai yra vieni didžiausių Europoje. Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasdien miršta daugiau nei 70 žmonių – tai gerokai viršija karo keliuose aukų skaičių (vidutiniškai Lietuvoje kasdien žūsta 2 žmonės). Jei esate vyresnio amžiaus žmogus arba turite tokio amžiaus tėvelius, tikriausiai žinote, kas yra išeminė širdies liga ar širdies nepakankamumas. Apie šias ligas sutiko pakonsultuoti Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja kardiologė Lina JANČAITYTĖ....
Skaityti daugiauširdis yra krūtinės viduryje, už krūtinkaulio. ji guli ant diafragmos (raumens, ...
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauŠirdis - labai patvarus ir ištvermingas "motoras". Deja, ne amžinas, kad sklandžiai tarnautų visą žmogaus amžių… "Kiekvienas žmogus tikisi, kad bus sveikas ir laimingas, kad gyvenimas - tarsi kelionė laivu iš vieno kranto į kitą", - taip garsaus mokslininko mintį pakomentavo Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos II skyriaus vadovė docentė Aušra KAVOLIŪNIENĖ. - Žmogus negalvoja, kad žalingų įpročių pasekmės tarsi nematomos povandeninės srovės jo nepalies. O šie nematomi rifai - širdies ligos - nuolat žeidžia "Titaniko" korpusą. Kai pažeidimas didelis, laivas pradeda grimzti"....
Skaityti daugiauSveikatos mokymo specialistai primena, kad, ištikus staigiai mirčiai, įvykio liudininkams nedelsiant pradėjus gaivinti žmogų, jo šansai išgyventi padidėja 2–3 kartus. Svarbiausia pradėti gaivinti kuo greičiau. Tai galima padaryti paprasčiau, nei daugelis įsivaizduoja, – išmokti gaivinti gali kiekvienas, net vaikai....
Skaityti daugiauKoks svarbiausias organas mūsų kūne? Iš 100 paklaustųjų turbūt 95 atsakytų, kad tai širdis. Ir jie būtų teisūs, nes, išgirdus diagnozę „širdies nepakankamumas“, daugelį apima nerimas ar net neviltis. Nebijokite, neslėpkite ir nesistenkite užgniaužti savo jausmų – gerai pamąstykite ir stenkitės iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą, ieškokite tinkamiausių vaist...
Skaityti daugiauVasarą, kai šviesos ir šilumos yra pakankamai daug, mūsų nuotaika dažnai būna pakylėta, šypsenos veiduose išlieka gerokai ilgiau. Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės vasarą gali jausti būklės pagerėjimą, tačiau kai kurios ligos gali ir paūmėti. Apie lėtines širdies ligas vasaros metu sutiko papasakoti Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiologijos skyriaus vedėja doc. Audronė Statkevičienė....
Skaityti daugiauNors ir vos ne kasdien girdime apie širdies ir kraujagyslių ligų pavojų, vis dar dažnai nekreipiame dėmesio į mums patiems „siunčiamus“ pavojaus ženklus. Kažkodėl manome, kad mus tegali ištikti kas nors „paprastesnio“. Juk, kai, dirbus karštą dieną sode, ima skaudėti ranką, retas kuris pagalvojame, kad tai – infarkto požymis, manydami – tiesiog nuo darbo skauda raumenis. Ar kai tampa silpna, esame įsitikinę, kad tai nuo saulės, ir ... pailsėjus praeis. O juk tai gali būti gyvybei pavojingų ligų – širdies infarkto ar smegenų insulto – požymiai. ...
Skaityti daugiau