Atlikus epidemiologinius tyrimus nustatyta, kad insultas tarp kitų mirties priežasčių užima antrą vietą. Šie duomenys kelia rūpesčių ne tik ligonių šeimos nariams, bet ir bendrosios praktikos gydytojams. Tai tampa ypač aktualu, kai ligoniai, patyrę galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, po stacionarinio bei sanatorinio gydymo grįžta namo.
Dauguma ligonių ar jų artimųjų užduoda panašius klausimus – kokių vaistų vartoti, kokia dieta gali apsaugoti nuo insulto pasikartojimo ir t.t.
Ne mažiau svarbu ir socialinė adaptacija, buities sąlygų pritaikymas ligonio poreikiams. Kita vertus, spaudoje kartais pasirodo ne visada tiksli informacija apie vaistus ar maisto papildus, kurie gali padėti išvengti insulto. Šios priežastys paskatino apžvelgti insulto profilaktikos bei gydymo priemones bei vaistų grupes.
Insulto rizikos veiksniai: arterinė hipertenzija, rūkymas, širdies ritmo sutrikimai (prieširdžių virpėjimas),periferinių kraujagyslių ligos, hipercholesterolemija, diabetas.
Rekomenduojama mityba: mažiau riebaus maisto, prieskonių, druskos, alkoholio.
Dažnai šie teiginiai pateikiami ligoniui kaip Dievo įsakymai. Tačiau įrodyta, kad saikingas alkoholio vartojimas nedidina rizikos susirgti insultu, o žuvies produktai riziką gali sumažinti. Pomėgis vartoti vitaminus kaip organizmą stiprinančias priemones – gana paplitęs reiškinys. Remiantis atliktais klinikiniais tyrimais nustatyta, kad C ir E vitaminų vartojimas gali padidinti riziką patirti insultą, nors Japonijoje atliktų tyrimų rezultatai prieštaringi. Dažnam rūpi sužinoti, kokių vaistų reikia vartoti norint pagerinti galvos smegenų kraujotaką. Nustatyta, kad siekiant sumažinti insulto ar kitų kraujagyslinių ligų pasireiškimo riziką, reikia vartoti antiagregantų, pvz., acetilsalicilo rūgšties (aspirino), o kraujagysles plečiančių medikamentų vartojimas siekiant apsisaugoti nuo insulto niekuo nepagrįstas.
Po stacionarinio gydymo ligonius reikia toliau gydyti medikamentais. Rekomenduojama vartoti vaistų, mažinančių trombocitų agregaciją, gerinančių kolateralinę smegenų kraujotaką bei smegenų metabolizmą.
Acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) – vaistas, davęs pradžią kitų vaistų, mažinančių trombocitų agregaciją, sukūrimui. Klinikinių tyrimų rezultatai įrodė, kad 100, 50 ar 30 mg kasdieninė dozė tokia pat efektyvi kaip 500 mg, todėl rekomenduojama vienkartinė kasdieninė dozė yra nuo 30 iki 100 mg.
Tiklopidinas (tiklidas) ir klopidogrelis (plaviksas) – naujos kartos vaistai, mažinantys trombocitų agregaciją, tačiau neslopinantys ciklooksigenazės (COX-2) fermento, todėl retai sukelia dispepsinius negalavimus. Tiklido vartojama po 250 mg 2 kartus per parą, o plavikso – po 75 mg 1 kartą per parą.
Pentoksifilinas (agapurinas, pentilinas, trentalis, polfilinas ir kt.) turi savybę pagerinti periferinę kraujotaką bei pasižymi antiagregaciniu poveikiu. Išleidžiamas 100, 400 ir 600 mg tabletėmis, dražetėmis. Gaminamos ir 5 ml ampulės, skirtos infuzijai. Esant smegenų kraujotakos sutrikimų ūminei stadijai vartojamas po 100 mg 3 kartus per parą, vėliau galima vartoti ir ilgo veikimo formas – po 400 ir 600 mg 1 kartą per parą.
Nicergolinas (sermionas) ir ginkmedžio ekstraktas EGb 761 (tanakanas) pasižymi trejopu poveikiu: plečia galvos smegenų ir periferines kraujagysles, turi antiagregacinių savybių bei gerina smegenų audinio metabolizmą, taip užtikrindami neuroprotekcinį poveikį. Sermionas, darydamas įtaką kraujagyslių lygiųjų raumenų skaiduloms per adrenoreceptorius, tuo pačiu padeda atnaujinti fiziologinę pusiausvyrą tarp kraujagyslių susitraukimo ir išsiplėtimo. Būtina pabrėžti, kad šis sermiono poveikis geriausiai pasireiškia esant kraujagyslės endotelio pažeidimui. Vaisto sugebėjimas blokuoti adrenoreceptorius padeda slopinti trombocitų agregaciją, kurią skatina per didelis adrenalino išsiskyrimas išemijos metu. Kita teigiama sermiono savybė yra ta, jog blokuodamas adrenoreceptorius, jis slopina padidėjusį noradrenalino, sukeliančio neuronuose metabolizmo mažėjimą bei neuronų mirtį, išsiskyrimą. Sermiono vartojama po 5-10 mg per os 3 kartus per parą. Taip pat vaistas gaminamas ampulėmis po 4 mg injekcijoms į raumenis ar į veną infuzijos būdu (4-8 mg/p.).
Sudėtinis preparatas Gincosan padidina gliukozės sunaudojimą bei deguonies pasisavinimą audiniuose, pagerina smegenų perfuziją. Tai naujas vaistas, sukurtas ginkmedžio (GK501) ir Ginseng (G115) pagrindu, skirtas vartoti esant smegenų kraujotakos sutrikimams, o ypač tyrėjai rekomenduoja jo vartoti jaunesnio amžiaus pacientams. Ši mokslininkų rekomendacija paremta klinikiniais tyrimais, kurie įrodė teigiamą vaisto poveikį kognityvinėms funkcijoms bei “greitos atminties” atsinaujinimui patyrus tokio pobūdžio sutrikimus. Gincosan išleidžiamas 160 mg kapsulėmis, vartojamas 3-6 kartus per parą.
Šios grupės medikamentų paskirtis – neuronų metabolizmo aktyvinimas, dėl ko pagerėja jų tarpusavio ryšiai. Vartojami tiek ūminio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo metu, tiek poūmiu periodu.
Cerebrolizinas gaminamas 1 ir 5 ml ampulėmis injekcijoms į raumenis, veną ar infuzijai. Skiriama po 1 ml į raumenis arba po 5-10 ml į veną, paros dozė – 10-50 ml.
Piracetamas (nootropilas ir kt.) gaminamas po 200, 400 ir 800 mg kapsulėmis ar 200 mg ampulėmis į veną. Dozavimas – 200 mg 2 kartus per parą per os ar 400 mg injekcijomis į veną.
Išvardintos vaistų grupės skiriamos ir pasirenkamos individualiai. Intensyviausiai vaistai vartojami 6 mėn. po insulto, o vėliau rekomenduojama vartoti tik antiagregantų.
• Insultas vėl gali pasikartoti.
• Ligonis negalės susitaikyti su negalia.
• Namai nepritaikyti ligonio reikmėms.
• Šeima ir draugai nusigręš nuo sergančiojo.
• Gal reikia namuose apgyvendinti slaugę, kad padėtų profesionaliai slaugyti ir rūpintis sergančiuoju?
Į ką reikia atkreipti dėmesį slaugant ligonį po insulto
Baimių atsiradimas patyrusiems insultą pirmiausia skatina sutvarkyti aplinką.
Viena vertus, ligonio abejingumas parodo, kad gyventi ramų ir įprastą gyvenimą tampa neįmanoma dėl kliūčių, atsirandančių kasdieniame gyvenime. Norint padėti, reikia suprasti patyrusiųjų insultą elgseną bei galimas problemas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ligonis gali sirgti depresija. Depresija dažnai pasireiškia patyrusiems insultą. Kenčiantys nuo depresijos atsisako ar nenori vartoti medikamentų, galinčių pagerinti mobilumą, motyvuodami, kad tai tik laikina priemonė. Patyrusiųjų insultą depresija gali veikti ir šeimos entuziazmą padėti sergančiajam pasveikti ar siekti to, kas galėtų padėti pasveikti. Socialinių ryšių, kurie galėtų užkirsti kelią depresijai, praradimas sukuria ydingą ratą – ligonis dar labiau užsidaro, ir dar labiau gilėja jo depresija.
Tačiau šeima vis dėlto gali pamėginti nukreipti ligonio pomėgius kuria nors tinkama linkme, pvz., paskatinti aktyviai dalyvauti bendruomenės religinėje veikloje. Ši veikla gali padėti nukreipti dėmesį nuo negalios. Suprantama, jeigu depresijos simptomai tampa nuolatiniai, gali prireikti antidepresantų.
Spontaniškas juokas ar verksmas, atsirandantys be priežasties po insulto, nėra emocijų labilumas. Būtina žinoti, kad tai insulto sukeltas emocijų sutrikimas, nes šie simptomai nesusiję su džiaugsmu ar liūdesiu. Jie spontaniškai atsiranda ir greitai išnyksta.
Daliai ligonių ir po insulto gydymo išlieka aptirpusi viena kūno pusė. Artimiesiems reikia žinoti, kad esant vienos kūno pusės nutirpimui yra pažeistas priešingos pusės smegenų pusrutulis. Taip pat aiškinant sergančiojo artimiesiems svarbu pabrėžti, kad dėl vienos kūno pusės nutirpimo pacientas gali vengti praustis, pvz., veidą, ar kramtyti tos pusės dantimis.
Patyrusiems insultą kai kuriais atvejais išlieka ne tik judesių sutrikimų, bet ir sutrikęs atminties procesas. Kai kurie ligoniai nesugeba tiksliai atlikti skaičiavimo veiksmų, o tai artimiesiems iš pradžių sunku pastebėti. Todėl reikia pasistengti tai subtiliai paaiškinti tiek šeimos nariams, tiek ligoniui. Pirmiausia reikia turimas ligonio žinias išlaikyti tokio pačio lygio. Vėliau – skatinti įsiminti, kas labiausiai teikia džiaugsmą, bandant tai sustiprinti įvykių aplinkybėmis – tai praturtina emocijas bei apibrėžia ligonio pareigas ir gali padėti trumpalaikėje atmintyje susiformavusias žinias paversti ilgalaike atmintimi.
Smegenų kraujotakos sutrikimo metu pažeidus kalbos centrą, ligonis gali patirti trumpalaikį ar ilgalaikį kalbos sutrikimą. Kai kurie visai nekalba, kitu atveju ir nesupranta kitų kalbos. Neretai šalia šių aukštosios nervinės veiklos pažeidimų pasireiškia skaitymo bei rašymo sutrikimų. Dėl dalinio ar visiško tokio pobūdžio bendravimo funkcijų praradimo šeimos nariai bei ligonis patiria didelių problemų, kurias gali padėti išspręsti tik profesionalus logopedas.
Buities darbai, anksčiau buvę kasdienybe, dažnam patyrusiajam insultą tampa sunkiai įvykdomi ar iš viso neįmanomi. Europos ir kitų išsivysčiusių šalių sveikatos priežiūros sistema yra įdiegusi priemones, padedančias ligoniui sukurti kuo natūralesnę bei pritaikytą namų aplinką gyventi po insulto. Ligoniui dar besigydant stacionare jo šeimos narius bei jį patį aplanko socialinės rūpybos darbuotojas, kurio užduotis, žinant ligonio sveikatos sutrikimą, – pasirūpinti pakeisti namų aplinką, kad ji būtų tinkama sergančiajam. Šiame etape į veiklą įsijungia architektas, dizaineris bei remonto darbus atliekančios tarnybos, kurios pagal parengtą projektą pertvarko namų aplinką, pvz., pastato liftą, pritaiko laiptus, vonios kambarį. Visas išlaidas padengia socialinio draudimo fondas. Deja, Lietuvoje to dar neturime.
Sugebėjimas apsirengti yra vienas iš pagrindinių
nepriklausomybės nuo kitų faktorių, todėl po ligos atsiradusi ši problema ligoniui kelia psichologinę įtampą. Yra daug galimybių įdėjus mažai pastangų padaryti tiek rūbą, tiek avalynę patogią ligoniui, kad galėtų apsivilkti ir apsiauti be kitų pagalbos. Suprantama, šios priemonės neįvykdomos tik šeimos narių pastangomis. Norint kad rūbą būtų lengva apsirengti ar nusivilkti, teks kreiptis pagalbos į siuvėją, kad pakeistų įprastas sagas užtrauktuku ar lipuku. Taip pat turbūt prireiks ir batsiuvio pagalbos pritaikant mėgstamą ligonio avalynę.
Pragulos dažnai vargina ligonius, kurie daug laiko praleidžia lovoje ar vežimėlyje. Jos paprastai atsiranda alkūnių, sėdmenų ar kulnų srityse.
Norėdami išvengti pragulų, ligoniai neturėtų ilgai sėdėti ar gulėti vienoje pozoje, o pagalvių atrama rankai ar kojai taip pat gali pakenkti. Rekomenduojama, kad pėda kabotų nuo čiužinio krašto, kad kulnas nebūtų ant lovos arba po keliais kaip atrama nebūtų padėta pagalvė. Kartais nuo pragulų gali apsaugoti gabalėlis avikailio, padėtas po alkūnėmis, sėdmenimis ar kulnais. Specialūs čiužiniai ar pagalvėlės sumažina spaudimą ir gali padėti apsaugoti ligonį nuo pragulų.
Lyt
Yra susidariusi nuomonė, kad po insulto lytinis gyvenimas nebeįmanomas. Tyrimai paneigė šią nuomonę. Įrodyta, kad dauguma besiskundžiančiųjų lytinio pajėgumo sumažėjimu jau ir prieš ligą buvo neaktyvūs ar turėjo potencijos problemų. Būtina atsiminti, kad visus nepatogumus gali išspręsti sugebėjimas bei noras patirti lytinį pasitenkinimą prisitaikant prie partnerio fizinės negalios.
Patyrusieji insultą dėl įvairių priežasčių gali jausti skausmus. Skausmo priežastys gali būti galūnių paralyžius, nervo pažeidimas ar galūnės imobilizacija. Gulėjimas ar sėdėjimas ilgą laiką vienoje padėtyje gali sukelti sąnarių bei viso kūno skausmus. Su skausmu gali padėti kovoti reguliarūs kineziterapijos užsiėmimai.
Galvos smegenų kraujotakos sutrikimų gydymo bei prevencijos rekomendacijų patvirtinimas – tiek neurologų, tiek ir bendrosios praktikos gydytojų rūpestis. Norisi tikėti, kad šis straipsnis padės išspręsti problemą.
Literatūros sąrašas - redakcijoje.
Dirgliosios žarnos sindromas – sveikatos nusiskundimas, kuris plinta žaibišku greičiu. Iki šiol nėra vieno ir visiškai efektyvaus gydymo, kuris padėtų visiškai įveikti šį varginantį sveikatos sutrikimą, susijusį su pilvo pūtimu, pilvo skausmu ir raižymu, viduriavimu bei kitais nemaloniais simptomais. ...
Skaityti daugiauRaumenų skausmas - vienas iš dažniausių pacientų skundų, dėl kurių kreipiamasi į bendrosios praktikos gydytojus. Paprastai raumenų skausmas nėra pavojingas ir praeina arba savaime, arba gydant jį nesudėtingomis priemonėmis. Šiandien pamėginsime atsakyti į du klausimus: dėl kokių dažniausių priežasčių kamuoja raumenų skausmas? Kokie trys būdai padeda raumenų skausmą gydyti tiesiog namuose? ...
Skaityti daugiauKiekvienų metų gegužės 30 dieną minima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena. Ir nors tai dažniausia jaunų žmonių neįgalumo priežastis, toli gražu ne visi žino, kas tai per liga. Trumpai tariant, išsėtinė sklerozė – tai lėtinė liga, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenis bei regos nervus. ...
Skaityti daugiauVis pasikartojantis galvos skausmas gali pranešti apie kur kas rimtesnę problemą – migreną. Vis dėlto dažnas pacientas apie varginančius galvos skausmus net nesusimąsto ir skuba gerti vaistų nuo skausmo. Deja, bet toks piktnaudžiavimas vaistiniais preparatais nuo skausmo gali pridaryti tik dar daugiau žalos. Ar kada teko girdėti apie medikamentinį galvos skausmą? O ar žinote, kokie simptomai pasireiškia migrenos priepuolio metu? Galbūt ir Jums jau reikėtų labiau įsiklausyti į savo organizmą ir įsitikinti, ar šis „paprastas“ galvos skausmas nėra vienas iš migrenos simptomų. ...
Skaityti daugiauAr žinojote, kad nuolatinis užmaršumas vyresniame amžiuje gali būti pirmieji senatvinės silpnaprotystės požymiai? O ar žinojote, kad didžiąją dalį demencijos sindromo atvejų sudaro Alzheimerio liga, kurios metu vyksta negrįžtamo pobūdžio neurodegeneraciniai pokyčiai (smegenų audinio atrofija)? Ar žinote, kad šią ligą svarbu pradėti kontroliuoti kaip galima anksčiau, nes gydymas vaistiniais preparatais efektyvus tik ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose? Pakalbėkime apie tai plačiau, nes nuo Alzheimerio ligos nėra apsaugotas niekas – ja susirgti gali bet kas. ...
Skaityti daugiauSenatvinė silpnaprotystė arba demencijos sindromas – tai liga, kuri nuolat progresuoja ir kurios dažnis labai auga su amžiumi (rizika ypač išauga maždaug nuo 65 metų amžiaus). Viena sudėtingiausių užduočių šios ligos gydyme – kuo ankstyvesnė diagnostikos būtinybė, nes anksčiau aptikus ligą, galima dar sėkmingai ją kontroliuoti šiuolaikiškais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, nootropais ir pasiekti visai gerų rezultatų, jei taikoma tam tikra elgesio terapija. Paprasčiausias elgesio terapijos pavyzdys – savo emocijų ir veiksmų neturinčiam kur nukreipti ir nuobodžiaujančiam žmogui gali būti pasiūlyta susirasti raminantį hobį arba atlikti nesudėtingus reguliarius fizinius pratimus. Svarbu su kenčiančiu asmeniu daug kalbėtis, tačiau ši užduotis gali tapti labai sudėtinga, kai liga negrįžtamai progresuoja. ...
Skaityti daugiauMigrena nėra paprastas galvos skausmas, kaip daug kas mano, mat priepuolio metu pasireiškia ne tik jis. Manoma, kad vien Lietuvoje migrena serga iki 12 procentų gyventojų, o visame pasaulyje jos paplitimas siekia apie 10 proc. Migrena nėra vien tik sveikatos problema – dažnai pasikartojantys ir varginantys priepuoliai gali prastinti asmens emocinę sveikatą ir mažinti jo darbingumą. Pavyzdžiui, mažiausiai du migrena sergantys asmenys iš trijų priepuolio metu yra mažiau darbingi, o maždaug vienas asmuo iš trijų – iš viso nedarbingas. Taigi migrena yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė ir ekonominė problema, kurią reikėtų spręsti. Vis dėlto pirmiausiai reikėtų pakeisti daugelio požiūrį į šią ligą – tai nėra „ponų liga“, o migrenos priepuolio metu skausmai kartais būna tokie stiprūs, kad gali net aptemti sąmonė. ...
Skaityti daugiauAlzheimerio liga – pati dažniausia demencijos sindromo arba senatvinės silpnaprotystės forma – manoma, kad būtent ji sudaro net apie 65-75 proc. demencijos atvejų. Ne paslaptis, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės visuomenė sparčiai sensta, todėl reikia vis daugiau žinių ir resursų, padedančių suvaldyti šią klastingą ligą pačioje jos vystymosi pradžioje ir suteikiančių komfortišką slaugą tiems, kurių liga jau stipriai pažengusi. Statistika rodo, kad senatvinė silpnaprotystė tampa vis dažnesne mirties priežastimi. Apie ją reikėtų kalbėti daugiau, nes gana didelei daliai pacientų Alzheimerio liga tampa neišvengiamybe. ...
Skaityti daugiauŠiltasis metų laikas daugybei žmonių teikia džiaugsmą ir didina norą vėl daugiau laiko praleisti gamtoje. Jei žiemą būdinga didesnė rizika nušalti, o vasarą – nudegti saulėje, tai reikėtų nepamiršti ir dar vieno itin svarbaus pavojaus – erkių. Jos tik ir laukia, kol galės surasti kokią nors kūno vietą, kurioje galėtų išbūti tol, kol pakankamai pasisotins ir išliks nepastebėtos. Tarkime, vien per 2019 metų pirmąją pusę Lietuvoje užregistruota apie 100 susirgimų erkiniu encefalitu, kai 2018 metais šių susirgimų atvejų skaičius buvo beveik per pusę mažesnis. Tuo tarpu Laimo ligos sergamumas per pirmąsias 2018 ir 2019 metų puses išliko labai panašus ir siekė 550-600 atvejų. Vis dėlto ir Laimo ligos atvejų nuolat daugėja. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauGera žinia – savo veiklą pradėjo „Sveiko žmogaus“ akademija! Pirmąsias paskaitas skaitė daugiametę patirtį turintis nervų ligų gydytojas, gydytojas psichoterapeutas med.dr.Julius Neverauskas. Kadangi užsiėmimo tema „Šiuolaikinis moksliškai pagrįstas streso valdymas aktyviems žmonėms“ aktuali praktiškai kiekvienam (net mūsų puslapio www.sveikaszmogus.lt forume apie stresus diskutuojama bene daugiausia), tai kiekvienam turėtų būti įdomu sužinoti tai, ką Akademijoje išgirdo pirmieji jos klausytojai....
Skaityti daugiauNuolat progresuojančios ir nepagydomos ligos atvejais tinkama priežiūra ir aplinka gali padėti tiek ligoniui, tiek jį slaugantiems žmonėms. Kalbant apie sergančiuosius demencija, jų priežiūros taktika keičiasi atsižvelgiant į demencijos sindromo stadiją – pačioje pradžioje reikia skatinti ligonio savarankiškumą, stengtis kiek galima pagerinti (ar išsaugoti) blogėjančias kognityvines (pažintines) funkcijas; o kai liga jau progresavusi, svarbiausia pasirūpinti tinkama, saugia aplinka, bei nuolatine ligonio slauga....
Skaityti daugiauPaula Nur (Noor) Jacobs – Didžiosios Britanijos psichoterapeutė, praktikuojanti privačiai ir dirbanti Penny Brohn Vėžio slaugos klinikoje (buv. Bristolio vėžio klinika). Ji taip pat vadovauja Sufijų centrui Jungtinėje Karalystėje ir veda meditacinius grupinius bei individualius užsiėmimus – atsiskyrimus (angl. retreat) įvairiose pasaulio šalyse. Domėtis gydymu Paula pradėjo dar būdama vaikas, kai jos motina susirgo išsėtine skleroze. Matydama, kaip liga paveikia tiek sergantįjį, tiek šeimą, ji savo dėmesį nukreipė į žmogaus asmeninio bei dvasinio tobulėjimo skatinimą. Spalio mėnesį p. Nur Jacobs atvyks į Lietuvą, tad šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje – išskirtinis interviu su šia moterimi. ...
Skaityti daugiauInsultas – ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis kalbos, jutimo, judesių, jėgos nusilpimo simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 valandas. Ši liga atsiranda dėl užsikimšusių ar plyšusių galvos smegenų kraujagyslių. Užsikimšimą sukelia kraujagyslių trombozė, embolija, spazmas ar sumažėjusi atskirų smegenų sričių kraujotaka. ...
Skaityti daugiauParkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono (James Parkinson) vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje "Esė apie drebantįjį paralyžių" ("Essay on shaking palsy") aprašė tokių pacientų simptomus. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Todėl ši liga priskiriama neurodegeneracinių susirgimų grupei. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja informacijos perdavime, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ar/ir nebevyksta impulso plitimas tam tikrose srityse – ypač tose, kurios dalyvauja judesių kontrolėje. ...
Skaityti daugiauDemencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai. ...
Skaityti daugiauDemencija – laipsniškas protinių sugebėjimų mažėjimas dėl galvos smegenų ligos, kurios metu žūsta nervinės ląstelės ir jų jungtys. Skirtingų žmonių atmintis, mąstymas, gebėjimas susikaupti ir spręsti problemas, asmenybės bruožai, elgesys ir emocijos pasikeičia nevienodai. Bent 50 proc. pacientų, vyresnių nei 65 metų, demencijos simptomai atsiranda dėl Alzheimerio ligos - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. ...
Skaityti daugiauAtminties sutrikimu skųstis populiaru: skundžiasi tiek moksleiviai ar studentai, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau yra riba, kai sutrikusi atmintis rodo ne paprastą užmaršumą dėl susikaupimo (dėmesio koncentracijos) stokos ar apsauginę smegenų reakciją dėl per didelio informacijos kiekio, bet ligą – demenciją....
Skaityti daugiauMaždaug 10-15 proc. žmonių kenčia nuo migrenos. Dažniausiai serga darbingo amžiaus žmonės, ypač 35-40 metų amžiaus. Moterys kenčia nuo migreninių galvos skausmų 2-3 kartus dažniau negu vyrai. Didelis darbingų žmonių sergamumas, prarastos darbingos dienos, priverstinis gyvenimo būdo pakeitimas - visa tai verčia ieškoti efektyvių migrenos gydymo metodų....
Skaityti daugiauPagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiaumigrena – tai epizodinis galvos skausmas, kai kartu pasireiškia įvairių...
Skaityti daugiauŠiandien mes galime džiaugtis ilgesne gyvenimo trukme nei ankstesnės kartos. Tačiau vyresniame amžiuje žmogus neišvengiamai susiduria su didesne įvairių ligų rizika. Todėl nenuostabu, kad vienos dažniausiai su senatve susijusių baimių yra susirgti senatvine silpnaprotyste arba „likti gulėti ant patalo”. Iš tiesų vyresniame amžiuje dėl įvairių kraujagyslių ligų smarkiai padidėja insulto, galinčio sutrikdyti žmogaus galimybę judėti, psichinę veiklą bei paskatinti senatvinės silpnaprotystės vystymąsi, rizika. Be to, įvairūs nemalonūs simptomai, tokie kaip susilpnėjusi atmintis bei dėmesio koncentracija, svaigstanti galva, sutrikęs miegas, gali smarkiai bloginti ne tik vyresnio, bet ir vidutinio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Juos taip pat gali ištikti insultas! Straipsnyje rasite patarimų, kaip išvengti senatvei būdingo pažintinių funkcijų pablogėjimo, kaip padėti sau ar savo artimui sušvelninti insulto pasekmes bei išvengti jo pasikartojimo....
Skaityti daugiauŠių metų rugsėjo 13 dieną Vilniuje įvyko mokslinė konferencija, kurioje Vokietijos farmacijos kompanija “Merz” pristatė naują vaistą Axura (memantiną), skirtą Alzheimerio ligai gydyti. Spaudos konferencijoje pranešėjai, farmacijos kompanijos “Merz”, meno ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė, kad mūsų visuomenei trūksta informacijos apie Alzheimerio ir kitas panašias ligas, vadinamas demencija. Todėl apie demenciją buvo kalbama ne tik konferencijos metu. Visuomenės švietimui pasitelktos reklamos priemonės, Vilniaus meno galerijoje “Vartai” atidaryta paroda, primenanti lankytojams, kad nei vieno žmogaus proto galia nėra amžina....
Skaityti daugiauMūsų skaitytojai dažnai teiraujasi, kokia pagalba sergant viena sunkiausių centrinės nervų sistemos ligų - įvairios kilmės demencija, ar yra jos gydymo naujienų? Apie demenciją jau esame nemažai rašę, tačiau apie gydymą EGb 761 (tanakanu) - kol kas mažai, nors pasaulinėje literatūroje gydymas šiuo preparatu jau susilaukė didžiulio dėmesio. Šį kartą savo unikalia patirtimi pasidalijo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės vyr. neurologas Laimutis PAČKAUSKAS ir Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės gydytoja Virginija JUODELYTĖ....
Skaityti daugiauMigrena yra viena iš dažniausių neurologinių ligų: ja serga 17,6 proc. vaisingo amžiaus moterų ir 6 proc. vyrų. Moterų migrenos priepuoliams dar būdinga tai, kad jie dažnai susiję su menstruaciniu ciklu. Tokie priepuoliai gali būti sunkesni, ilgesni ir sunkiau gydomi nei su ciklu nesusiję tos pačios pacientės migrenos priepuoliai. Apie migreną kalbamės su Vilniaus universiteto greitosios pagalbos ligoninės ir Širdies chirurgijos centro gydytoju neurologu Aleksandru KIRJAZOVU. ...
Skaityti daugiau