Išeminio smegenų infarkto profilaktika ir jos svarba

Per metus nuo insulto (smegenų infarkto), trečios pagal dažnį mirtingumo priežasties, pasaulyje žūva per 5 mln. žmonių. Nepaisant to, kad pastaruoju metu mokslininkams pavyko daug sužinoti apie smegenų kraujagyslių ligų mechanizmus ir buvo sukurta daug medikamentų, galinčių veikti kraujo bei medžiagų apykaitos procesus smegenyse, insulto gydymas išlieka nepakankamai veiksmingas. Tai paaiškinama tuo, kad nervinio audinio galimybės atsinaujinti yra labai ribotos, o, įvykus insultui, laiko tarpas, kai gydymas gali būti veiksmingas, yra trumpas. Kadangi pavėluotas smegenų infarkto gydymas jau negali smarkiai pagerinti išgyvenamumo ir pažeistų struktūrų bei su jomis siejamų funkcijų atsinaujinimo, labai svarbi šios ligos profilaktika.
 

Insulto profilaktika


Insulto profilaktika skirstoma į pirminę (kol dar nėra įvykę jokių ūminių smegenų kraujotakos sutrikimų), skirtą daugiausia sveikiems žmonėms arba pacientams, sergantiems pradinėmis smegenų kraujagyslių ligos formomis, ir antrinę (po įvykusių smegenų kraujotakos sutrikimų). Pirminę profilaktiką sudaro insulto rizikos veiksnių (pvz., rūkymo, ydingo darbo ir poilsio režimo, netinkamos mitybos ir pan.) šalinimas bei sveikos gyvensenos propagavimas. Antrinę, kurios tikslas - neleisti įvykti pakartotiniams smegenų kraujotakos sutrikimams, - pirminės profilaktikos priemonės ir profilaktinis gydymas (vaistais ir kartais chirurginis).
 

 

Antrinės insulto profilaktikos svarba


Antrinės smegenų infarkto profilaktikos, kuriai vis dar skiriama nepakankamai dėmesio, svarbą rodo klinikiniai ir epidemiologiniai tyrimai. Nustatyta, kad per pirmą mėnesį po patirto insulto pakartotinis smegenų infarktas vystosi 2-3 proc. išgyvenusių pacientų, per pirmus metus 10-16 proc., o vėliau - apie 5 proc. kasmet. Tai viršija analogišką bendros populiacijos (tos pačios lyties ir amžiaus žmonių) rodiklį net 15 kartų. Be to, po pirmo įvykusio išeminio insulto miokardo infarkto rizika padidėja 3 kartus, įskaitant ir staigios mirties atvejus, o po pasikartojusio - net 9 kartus. Taip pat žinoma, kad pacientams po praeinančio smegenų išemijos priepuolio pirmaisiais metais insulto rizika 12 kartų viršija populiacijos vidurkį.
 

Antrinės smegenų išemijos profilaktikos priemonės


Vienas svarbiausių insulto profilaktikos veiksnių - arterinio kraujospūdžio normalizavimas, palaikant sistolinį (“viršutinį”) kraujospūdį mažesnį nei 140 mmHg (vyresniems nei 60 m. pacientams - mažesnį nei 160 mmHg) ir diastolinį (“apatinį”) - mažesnį nei 90 mmHg.
Jei nustatomas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, svarbu koreguoti mitybą, skirti medikamentų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje.
Esant kraujotakos sutrikimo simptomams, insulto profilaktikai skiriama vaistų, neleidžiančių susidaryti krešuliams ir užsikimšti kraujagyslėms. Antitrombocitiniams vaistams (medikamentams, kurie neleidžia kraujo kūneliams sulipti ir sudaryti krešulio) priklauso aspirinas, klopidogrelis (Plavix), tiklopidinas, dipiridamolis. Jiems skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi jie kartu su tinkamu rizikos veiksnių šalinimu labiausiai sumažina insulto pasikartojimo riziką. Nors vienas plačiausiai išeminio smegenų infarkto profilaktikai vartojamų vaistų yra aspirinas, tačiau dalis tyrimų rodo, kad net iki 50 proc. pacientų kraujo krešėjimą slopinantis šio vaisto poveikis gali būti nepakankamas, o apie 20 proc. ligonių gydymas aspirinu gali sukelti paradoksinį kraujo krešėjimo sustiprėjimą.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad klopidogrelio (Plavix), JAV ir kitose šalyse vartojamo nuo 1990 m., nuo išeminio insulto apsaugantis poveikis yra statistiškai patikimai didesnis nei aspirino. Klopidogrelio pranašumas, palyginti su aspirinu, buvo įrodytas didelio tarptautinio klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 19185 pacientai, metu. Atliekant tyrimą neseniai miokardo ar išeminį smegenų infarktą patyrusiems pacientams atsitiktine tvarka buvo skirtas gydymas klopidogreliu arba aspirinu. Tyrimo rezultatai parodė, kad pakartotinio miokardo ir smegenų infarkto bei mirties nuo kraujagyslių ligų skaičius tarp klopidogreliu gydytų pacientų buvo statistiškai reikšmingai mažesnis nei tarp vartojusiųjų aspirino. Šiuo metu į įvairius klinikinius tyrimus, kurie neginčijamai įrodė, jog klopidogrelis (Plavix) yra efektyviausias ir saugiausias antitrombocitinis vaistas, yra įtraukta per 100 000 pacientų. Tai viena iš didžiausių klinikinių tyrimų programų, kada nors vykdytų pasaulyje.
Klopidogrelio (Plavix) rekomenduojama vartoti pacientams po praeinančio smegenų išemijos priepuolio, insulto ar miokardo infarkto. Taip pat pacientams, sergantiems periferinių arterijų ateroskleroze, kuriems yra didelė insulto bei kitų kraujagyslinių komplikacijų rizika. Po praeinančiųjų, linkusių dažnai kartotis ir galinčių sukelti insultą arba infarktą smegenų išemijos ar mikroišemijos priepuolių klopidogrelis kompensuojamas metus. Bendrosios praktikos gydytojai šioms būklėms gydyti ir profilaktikai paprastai skiria aspirino, tačiau klinikiniai tyrimai rodo, kad šiuo atveju geriausia pasirinkti klopidogrelį. Pacientai, kurie rūpinasi savo sveikata, gali tikėtis ir reikalauti patikimo vaisto profilaktikai. Klopidogrelis (Plavix) - saugus ir gerai toleruojamas medikamentas. Jis yra pirmiausia pasirenkamas vaistas, ypač tiems pacientams, kurie netoleruoja aspirino ir kurie priklauso didelės kraujagyslinių įvykių rizikos grupei. Norint išvengti išeminio smegenų infarkto ar jo pasikartojimo, skiriama klopidogrelio (Plavix), 75 mg/p. Vaisto būtina vartoti nuolat, net tuomet, kai jaučiamasi gerai.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai