Mūsų šalyje, kaip ir daugelyje Vakarų šalių, vyresnio amžiaus moterų daugėja. Jų gyvenimo trukmė tampa vis ilgesnė. Tačiau brandaus amžiaus tarpsnį galima nugyventi ramiai, be varginančių negalavimų ar ligų. Svarbiausias PHT tikslas - širdies ir kraujagyslių ligų, osteoporozės profilaktika ir gydymas bei saugaus gyvenimo garantija (be miego sutrikimų, nuovargio, silpnumo, nepasitikėjimo savimi ir kt.). Daugelis su varginančiais klimakso simptomais susiduriančių pacienčių yra įsitikinusios, kad gamtos “nuosprendžiui” reikia paklusti nesipriešinant. Vadovaujantis šia logika, būtų galima padaryti išvadą, jog ir slenkančių plaukų ar ėduonies pažeistų dantų nereikėtų gydyti.…
Ne viena iš skeptiškai nusiteikusių pacienčių pateikia dar ir kitą populiarų argumentą, pvz.: “Mano draugė nutuko todėl, kad vartojo PHT preparatų”. (Dažniausiai šiuo laikotarpiu nutunkama todėl, kad per daug valgoma ir labai mažai judama. PHT pastebimos įtakos svorio kitimui neturi.)
Taigi visas pacientes, kurios nepagrįstai abejoja arba yra varginamos stiprių klimakso požymių (kai kurios tampa visiškai ar iš dalies nedarbingos), reikėtų labai nuodugniai supažindinti su PHT privalumais ir, žinoma, galima rizika. Kiekviena moteris, susipažinusi su šios terapijos esme, turėtų individualiai nuspręsti, ar jai rinktis PHT, ar ne.
Prieš pacientei pasirenkant PHT, ją būtina kruopščiai ištirti - privaloma terapeuto, ginekologo konsultacija, išsamus krūtų būklės įvertinimas. Kiekvienai pacientei reikėtų padėti įvertinti savo gyvenimo kokybę ir kartu su ja apsvarstyti, kaip geriau šiuo sudėtingu laikotarpiu saugoti sveikatą. Dera įsigilinti ir į šeimos istoriją (pvz., ar buvo giminėje moterų, sirgusių krūties arba gimdos vėžiu, ir pan.). PHT reikėtų atsisakyti, jeigu pacientei buvo diagnozuotas krūties ar gimdos gleivinės vėžys, plaučių arterijos embolija, sunkios kepenų ligos, ūminė kraujagyslių trombozė. Dėl PHT tikslingumo (rizika nustelbia terapijos privalumus) reikėtų suabejoti ir tada, jei pacientei diagnozuota endometriozė, gimdos miomos, tulžies pūslės akmenligė, hipertrigliceridemija, tromboembolinės ligos, polinkis į kraujagyslių trombozę ir kt.
Nemažai moterų klimakso laikotarpiu nustoja pasitikėjimo savimi, ima manyti, kad yra neįdomios. Kai kurios iš jų vengia seksualinio gyvenimo ne tik dėl psichologinio pobūdžio, bet ir dėl fiziologinių priežasčių. Mat estrogenų stoka sukelia odos bei gleivinių atrofiją, todėl suplonėja ir makšties gleivinė. Ji tampa sausa ir trapi, o lytiniai santykiai - skausmingi. Čia veiksmingai gali padėti žvakučių formos estrogenų preparatai į makštį (jeigu taikoma sisteminė PHT, vietinis makšties gydymas nėra reikalingas).
Taigi naują gyvenimo etapą įmanoma sutikti ramiai, neprarandant optimizmo ir jaunatviškumo. Tais atvejais, kai dėl rizikos veiksnių pacientės negalima gydyti hormonų preparatais, jai gali būti pasiūlytas alternatyvus gydymas - homeopatija ar fitoterapija.
Pasirinkus PHT, ji turi būti tęsiama ilgą laiką (5-10 metų iš eilės). Efektyvus yra tik nepertraukiamas preparatų vartojimas. PHT rekomenduotina pradėti perimenopauzės laikotarpiu (tačiau pradėti ją taikyti vyresnėms negu 60 metų moterims ir tęsti vyresnėms nei 70 metų moterims - nerekomenduotina).
Jeigu ji pasirinks PHT, reikės:
• nuolat ir sistemingai lankytis pas šeimos gydytoją (rekomenduojama 2 kartus per metus);
• kasmet 1-2 kartus tirtis pas ginekologą ir sekti krūtų būklę.
Prieš pradedant taikyti PHT, o paskui - sistemingai profilaktiškai turėtų būti atliekamas:
• tyrimas pro makštį (kasmet);
• onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis (kasmet, vėliau, jeigu rezultatai normalūs, tyrimas gali būti kartojamas ir kas 2-3 metai);
• abiejų krūtų mamografinis tyrimas (kas 1-2 metus);
• ultragarsinis dubens organų ir krūtų tyrimas (kas 1-2 metus).
Iškilus reikalui, šeimos gydytojas gali paskirti: 1) lipidų kiekio kraujyje tyrimą; 2) elektrokardiogramą.
Prieš pacientei pasirenkant PHT, ją būtina kruopščiai ištirti - privaloma terapeuto, ginekologo konsultacija, išsamus krūtų būklės įvertinimas. Kiekvienai pacientei reikėtų padėti įvertinti savo gyvenimo kokybę ir kartu su ja apsvarstyti, kaip geriau šiuo sudėtingu laikotarpiu saugoti sveikatą. Dera įsigilinti ir į šeimos istoriją (pvz., ar buvo giminėje moterų, sirgusių krūties arba gimdos vėžiu, ir pan.). PHT reikėtų atsisakyti, jeigu pacientei buvo diagnozuotas krūties ar gimdos gleivinės vėžys, plaučių arterijos embolija, sunkios kepenų ligos, ūminė kraujagyslių trombozė. Dėl PHT tikslingumo (rizika nustelbia terapijos privalumus) reikėtų suabejoti ir tada, jei pacientei diagnozuota endometriozė, gimdos miomos, tulžies pūslės akmenligė, hipertrigliceridemija, tromboembolinės ligos, polinkis į kraujagyslių trombozę ir kt.
Nemažai moterų klimakso laikotarpiu nustoja pasitikėjimo savimi, ima manyti, kad yra neįdomios. Kai kurios iš jų vengia seksualinio gyvenimo ne tik dėl psichologinio pobūdžio, bet ir dėl fiziologinių priežasčių. Mat estrogenų stoka sukelia odos bei gleivinių atrofiją, todėl suplonėja ir makšties gleivinė. Ji tampa sausa ir trapi, o lytiniai santykiai - skausmingi. Čia veiksmingai gali padėti žvakučių formos estrogenų preparatai į makštį (jeigu taikoma sisteminė PHT, vietinis makšties gydymas nėra reikalingas).
Taigi naują gyvenimo etapą įmanoma sutikti ramiai, neprarandant optimizmo ir jaunatviškumo. Tais atvejais, kai dėl rizikos veiksnių pacientės negalima gydyti hormonų preparatais, jai gali būti pasiūlytas alternatyvus gydymas - homeopatija ar fitoterapija.
Pasirinkus PHT, ji turi būti tęsiama ilgą laiką (5-10 metų iš eilės). Efektyvus yra tik nepertraukiamas preparatų vartojimas. PHT rekomenduotina pradėti perimenopauzės laikotarpiu (tačiau pradėti ją taikyti vyresnėms negu 60 metų moterims ir tęsti vyresnėms nei 70 metų moterims - nerekomenduotina).
Jeigu ji pasirinks PHT, reikės:
• nuolat ir sistemingai lankytis pas šeimos gydytoją (rekomenduojama 2 kartus per metus);
• kasmet 1-2 kartus tirtis pas ginekologą ir sekti krūtų būklę.
Prieš pradedant taikyti PHT, o paskui - sistemingai profilaktiškai turėtų būti atliekamas:
• tyrimas pro makštį (kasmet);
• onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis (kasmet, vėliau, jeigu rezultatai normalūs, tyrimas gali būti kartojamas ir kas 2-3 metai);
• abiejų krūtų mamografinis tyrimas (kas 1-2 metus);
• ultragarsinis dubens organų ir krūtų tyrimas (kas 1-2 metus).
Iškilus reikalui, šeimos gydytojas gali paskirti: 1) lipidų kiekio kraujyje tyrimą; 2) elektrokardiogramą.
Menopauzė – tai natūralus moters gyvenimo periodas. Vis dėlto jos metu gali atsirasti įvairių nemalonių simptomų, ne juokais sutrikdančių gyvenimo kokybę. Kas yra menopauzė ir kokie simptomai jai būdingi? Kada ji paprastai diagnozuojama ir kaip moteriai gali padėti šiuolaikinė medicina? ...
Skaityti daugiauVienas iš patikimiausių vaisingo amžiaus moters sveikatos rodiklių yra reguliarios mėnesinės. Tai ciklinis, fiziologinis, visiškai normalus kraujavimas, kuris įvyksta po ovuliacijos (jei kiaušinėlis nebuvo apvaisintas). Vis dėlto kraujavimų ar tepliojimų gali atsirasti ne tik per tikrąsias mėnesines, bet ir kitu laiku. Toks reiškinys gali būti vadinamas netikrosiomis mėnesinėmis. Dėl ko taip gali nutikti ir ką apie tai reikėtų žinoti kiekvienai moteriai? ...
Skaityti daugiauŠių metų gegužės 15 d. Vilniuje vykusios diskusijos dalyviai pasirašė kreipimąsi į visuomenę, kuriame kalbama apie pakeičiamosios hormonų terapijos (PHT) reikalingumą, saugumą ir efektyvumą, aptariami pasaulyje atliktų PHT klinikinių tyrimų rezultatai. Diskusijoje dalyvavo prof. K. D. Prunskienė (Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga), gyd. V. Labanauskas (Lietuvos medicininės informacijos draugija), doc. V.Kruminis (ginekologas), doc. J.Ališauskas (ginekologas), gyd. M.Linkevičienė (ginekologė), gyd. H. Stankevičius (ginekologas), gyd. R.Žiobakas (ginekologas), gyd. R.Armonaitė (bendrosios praktikos gydytoja), gyd. S.Grigonis (endokrinologas), med.dr. J.Badarienė (kardiologė), med. dr. V. Petraitienė (onkologė), habil. dr. R.Bunevičius (psichiatras)....
Skaityti daugiauMakšties mikroflora įvairiais moters gyvenimo laikotarpiais keičiasi pagal hormonų kiekį. Ji skirtinga naujagimystėje, vaikystėje, reprodukciniame moters amžiuje, klimakteriniu laikotarpiu. Apie natūralią makšties mikroflorą plačiau pasakoja Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja akušerė ginekologė Renata SVEIKATIENĖ....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauNors visos žinome, kad metams bėgant nejaunėjame, klimakso periodas dažnai užklumpa... „netikėtai“. Greičiausiai taip atrodo todėl, kad nesąmoningai stengiamės apie tai negalvoti, manydamos, kad tai dar labai toli. Ir, pajutusios pirmuosius naujo periodo – klimakso – ženklus, neretai pasimetame, nebežinodamos, kaip elgtis, kad gyvenimas nepasidarytų nemielas dėl daugybės nemalonių simptomų. Apie tai, ką daryti, kad palengvintume sau gyvenimą klimakso periodu, teiraujamės gydytojos ginekologės Bangos KULIKAUSKAITĖS....
Skaityti daugiauMenopauzė - tai pereinamasis gyvenimo laikotarpis, kai silpsta lytinių liaukų veikla, kiaušidės išskiria vis mažiau moteriškųjų hormonų - estrogenų bei progesterono, kurių trūkumas sąlygoja klimakso simptomus....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiaupagrindiniai apibrėžimai menopauzė – moters gyvenimo tarpsnis, kai dėl...
Skaityti daugiauSenėjimas ir su juo susijusi menopauzė yra neišvengiamas biologinis procesas, sukeliantis daugybę įvairių negalavimų, pabloginančių sveikatą ir gyvenimo kokybę, kurių pacientės negali nepastebėti. Specifiniai klimakso simptomai yra ankstyvieji, susiję su širdies ir kraujagyslių funkciniais, psichologiniais ir psichosomatiniais sutrikimais, tarpiniai – lytinių ir šlapimo organų senėjimas, atrofija ir su tuo susiję sutrikimai, bei vėlyvieji padariniai – kaulų retėjimas (osteoporozė), širdies ir kraujagyslių aterosklerozė (išeminė širdies liga, miokardo infarktas) bei senatvinė silpnaprotystė (Alzheimerio liga). Gydymas moteriškais hormonais padeda išspręsti daugumą šių problemų. ...
Skaityti daugiau2001 metais vidutinė moterų gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo 75,5 metai (vyrų – 63,3 m.). Menopauzės pradžia nesikeičia, vidutinis menopauzės amžius yra 51 metai. Daugiau nei trečdalis moters gyvenimo praeina po menopauzės, todėl ypač svarbu padėti šiuo laikotarpiu pagerinti jos gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauKiaušidžių veiklai pamažu silpstant, trinkant išskiriamų lytinių hormonų sintezei ir pusiausvyrai, moters organizmas patiria stiprų stresą. Įvairius gyvenimą sunkinančius ir varginančius simptomus ir patologines būkles, rimtų komplikacijų grėsmę gali padėti įveikti pakeičiamoji hormonų terapija (PHT). Kokie gydymo PHT privalumai bei šios terapijos taikymo rizikos niuansai? Atidžiau į šią temą ir siūlome pasigilinti žurnalo skaitytojams. Konsultuoja UAB “Teksora” Motinos ir vaiko klinikos ginekologė Genovaitė ROŽUKIENĖ....
Skaityti daugiauMenopauzė - tai lytinių hormonų stokos būklė. Moteriai senstant pakinta visi organai, taip pat ir kiaušidės. Penkiasdešimties metų moteris teturi vos kelis šimtus folikulų, todėl sutrinka lytinių hormonų sintezė. Moters organizme yra daug receptorių, jautrių lytiniams hormonams. Šių receptorių yra smegenyse, kauluose, kraujagyslėse, odoje, akyse, raumenyse, pieno liaukose, lyties ir kt. organuose....
Skaityti daugiau