Žodis „hemorojus" (lot. haemorrhoides) iš lotynų kalbos verčiamas kaip kraujo tekėjimas. Taigi kraujavimas išties yra vienas iš pagrindinių šios ligos simptomų. Sergant hemorojumi, kraujavimas dažniausiai pasireiškia tuštinimosi pabaigoje ir būna gana intensyvus.
Kad ir kaip keista, bet hemorojus yra kraujagyslių liga, t.y. tų kraujagyslių, kurios yra tiesiosios žarnos pabaigoje. Išangės kanale kraujagyslės suformuoja į venas panašių gyslų sankaupas, vadinamuosius kaverninius kūnus. Tai normalūs kiekvieno žmogaus organizme esantys dariniai, kurių funkcija yra uždaryti išangę, t.y. sulaikyti išmatas. Liga pasireiškia, kai šie kūnai pradeda didėti. Tada įsitempia kraujagyslių sienelės, jos suplonėja, plečiasi, įtrūksta. Dėl to ir kraujuojama.
Pagal sunkumą ši liga skirstoma į keletą stadijų. Esant sunkesnei ligos formai, hemoroidiniai mazgai iškrenta ir atgal negrįžta. Tokiais atvejais žmogų kamuoja išangės šlapiavimas, niežulys.
Išties daugelis žmonių linkę visas išangės ligas vadinti hemorojumi. Nepaisant, kokie simptomai juos kamuotų, – skausmas, vidurių užkietėjimas, pasunkėjęs tuštinimasis, visus šiuos negalavimus daugelis laiko hemorojaus apraiškomis. Tačiau nei skausmas, nei vidurių užkietėjimas nėra būdingi šiai ligai. Paprasčiausiai vidurių užkietėjimas ar sunkesnis tuštinimasis gali išprovokuoti kraujavimą jau esant hemorojui.
Kita vertus, ne visuomet niežtinti ar kraujuojanti išangės sritis rodo, kad yra hemorojus. Jei oda aplink išeinamąją angą ypač jautri ir lengvai pažeidžiama, jos sudirginimas gali išprovokuoti išeinamosios angos įplėšos atsiradimą. Be to, kraujavimas gali būti ir rimtesnės ligos, pvz., auglio pasekmė. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl, jei kamuoja panašūs simptomai, būtina kreiptis į savo gydytoją. Tik jis gali nustatyti tikrąją priežastį, palengvinti simptomus ir paskirti gydymą.
Be abejo, patys žmonės gali pradėti gydyti išangės ligas. Taip dažniausiai jie ir daro, ir tai išties yra problema. Iš praktikos galiu pasakyti, kad žmonės vis dar gėdijasi kalbėti apie šią kūno sritį, juolab dėl to kreiptis į gydytoją, atlikti tyrimus. Dėl to dauguma, pastebėję hemorojui būdingus simptomus – kraujavimą, perštėjimą, niežėjimą, pirmiausia patarimo kreipiasi į vaistininką. Tačiau vaistininkas nėra gydytojas. Todėl, deja, žmogus ne visada nusiperka tuos vaistus, kurie jam iš tikrųjų yra reikalingi. Juo labiau kai jį vargina ne hemorojus, o kita liga. Todėl pasikonsultuoti su gydytoju yra būtina.
Populiariausi vaistai yra žvakutės. Galima rekomenduoti Mastu žvakutės ir tepalą. Tai atnaujintos sudėties medicinos priemonė, skirta naudoti sergant hemorojumi. Sudėtyje esančios medžiagos skatina žaizdų gijimą ir turi sutraukiamųjų savybių.
Mastu slopina negalavimus, kurie dažnai atsiranda, esant hemorojui: sudirginimą, niežulį, uždegimą, šlapiavimą, skatina žaizdos gijimą. Dėl jo sudėtyje esančių kietųjų riebalų žvakučių nereikia laikyti šaldytuve. Mastu naudoti rekomenduojama ne ilgiau kaip 30 dienų.
Tinka ir žvakutės, ir tepalas. Bet dažniau skiriamos žvakutės. Jas paprasčiau naudoti ir mažiau higieninių problemų. Tačiau tepalas tinka, kai neįmanoma įkišti žvakutės (įplėša, trombuoti išoriniai hemorojiniai mazgai), ar yra niežulys. Tepalo tūtelė turi specialų antgalį, jeigu tepalą reikia įvesti į tiesiąją žarną. Prieš tepalo vartojimą odą reikėtų nuplauti šiltu vandeniu be muilo ir nušluostyti minkštu audiniu.
Labai dažnai tenka kartu naudoti tepalus ir žvakutes.
Atsižvelgiant į ligos sunkumą, galimi įvairūs gydymo būdai. Užleistą ligą tenka operuoti. Esant lengvesnei ligos formai, galimi mažiau invaziniai gydymo būdai, pvz., hemorojinių mazgų perrišimas guminiais žiedais, jų sklerozavimas, prideginimas ir kt. Taigi, hemorojų, kaip ir bet kokia kitą ligą, paprasčiau gydyti neužleista. Todėl rekomenduoju į gydytojus kreiptis kuo anksčiau.
Kokių profesijų žmonės yra pažeidžiamiausi, t.y. turi didesnę tikimybę susirgti hemorojumi?
Kad vairuotojai ar sėdimą darbą dirbantys žmonės šia liga serga dažniau, yra mitas. Jeigu taip būtų, šiais laikais, kai kone visų profesijų žmonės dienų dienas praleidžia prie kompiuterio ar apskritai darbo vietoje sėdi, visi jie turėtų ir sirgti šia liga. Tačiau taip nėra.
Rizikos veiksniai yra alkoholis, sunkumų kilnojimas, sunkus fizinis krūvis.
Hemorojus žinomas labai seniai, tačiau jo priežastis nėra iki galo aiški, bet vis dėlto ji siejama su civilizacija. Dėl ko? Todėl, kad neigiami civilizacijos pasiekimai, t.y. blogi mitybos įpročiai, per mažas skaidulų kiekis maiste ir skysčių trūkumas, skatina vidurių užkietėjimą, kuris kartu su stanginimusi tuštinantis daro įtaką hemorojaus vystymuisi. Kiti įvairūs veiksniai – antsvoris, nejudrumas, sėdimas darbas, nėštumas, – taip pat paspartina ligos eigą.
Todėl hemorojaus profilaktika yra vidurių užkietėjimo profilaktika. Subalansuota, gausi augalinių skaidulų, turinti mažai riebalų ir ne itin aštri dieta garantuoja darnią žarnyno veiklą ir reguliarų išsituštinimą minkštomis išmatomis. Taisyklinga mityba mažiau dirgina žarnyno gleivinę, taip pat sumažinamas dirginimas analinėje srityje.
Tiesioji žarna – organizmo dalis, apie kurią neretai drovimasi kalbėti net su gydytoju. Tuo tarpu statistika teigia, kad net 50–60 proc. žmonių bent kartą gyvenime yra jautę nemalonius pojūčius šioje kūno dalyje. Kad ir kaip būtų, iškilusias problemas būtina spręsti, kartais net chirurginiu būdu. Apie gyvenimą po tiesiosios žarnos operacijų kalbamės su Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės suaugusiųjų priėmimo skyriaus vedėja gydytoja koloproktologe Donata Antanina RUSTEIKIENE....
Skaityti daugiauKasmetinės Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ataskaitos duomenimis, pasaulyje daugiau žmonių turi antsvorio nei badauja: 15 proc. Žemės gyventojų neturi pakankamai maisto, o antsvoris kamuoja 20 proc. žmonijos. Be bado, pasiglemžiančio vis daugiau planetos gyventojų, šie skaičiai rodo ir kitą problemą – kad labai daug žmonių maitinasi netaisyklingai. Kitaip antsvorio, kuris yra daugelio ligų rizikos veiksnys, jie neturėtų. Netinkama mityba ir jos sukeltos virškinimo problemos didina ir sergamumo hemorojumi rizika. Koks ryšys tarp hemorojaus ir maisto? Kaip ligos išvengti? Konsultuoja Baltijos ir Amerikos klinikos ir Santariškių klinikų Centro filialo chirurgas medicinos dr. Tomas Poškus. ...
Skaityti daugiauRedakciją pasiekė skaitytojo laiškas: „Jau pora mėnesių pastebiu nedidelį kraujo kiekį, pasirodantį tuštinimosi pabaigoje bei ant tualetinio popieriaus, ypač pasituštinus kietomis išmatomis. Kraujas šviesiai raudonos spalvos. Esu susirūpinęs, daug domėjausi internetiniuose puslapiuose apie mane varginančius simptomus. Ar tai gali būti hemorojus, kaip nuo jo apsisaugoti ir gydytis? O gal tai kokios kitos vidaus organų ligos požymis?“. Apie minėtus simptomus redakcija sulaukia ne vieno skaitytojo klausimo, todėl temą apžvelgsime plačiau....
Skaityti daugiauJei jums tenka ilgai sėdėti už vairo arba prie kompiuterio, jei dirbate pardavėju ar kirpėju, ši subtili bėda jums gresia labiau negu kitiems. Kalbėsime apie daugeliui, deja, gerai žinomą hemorojų. Aštrialiežuviai iš šios ligos šaiposi, bet tiktai tol, kol nesuserga patys....
Skaityti daugiauHemorojus – liga, apie kurią daugelis vengia kalbėti. Dėl to ir gydytojo kabinetas pasiekiamas pavėluotai, kai liga jau būna užleista ir reikalauja sudėtingesnio gydymo. Tuo tarpu nesidrovint ir kreipiantis laiku, gydymas bus daug paprastesnis. Ar liga turi specifinių simptomų? Kokių profesijų žmonės pažeidžiamiausi? Ar gydymas sudėtingas? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Pilvo chirurgijos klinikos gydytojas chirurgas-proktologas doc. Paulius Žeromskas....
Skaityti daugiauHemorojus pasireiškia nuo 4,4 iki 30 proc. žmonių. Kasmet 12 iš 1000 pacientų Jungtinėse Amerikos Valstijose kreipiasi į gydytojus dėl hemorojaus. Šia liga vienodai dažnai serga ir vyrai, ir moterys, dažnėja senstant iki septintojo gyvenimo dešimtmečio. Į gydytojus kreipiasi vidutiniškai tik kas trečias ligonis, kuriam pasireiškia hemorojus. Lietuvoje dėl ligonių apskaitos ypatumų tokių duomenų apskirtai nėra....
Skaityti daugiauŽodis hemorojus kilęs iš graikų kalbos (haem – kraujas, rrhoea – tekėti). Išangės srityje venos kartu su kaverniniais kūnais sudaro tankų tinklą. Jie padeda geriau užsidaryti išeinamajai angai. Įvairios priežastys, kurios didina spaudimą pilve, o tuo pačiu ir tiesiosios žarnos venose, gali sukelti venų ir kaverninių kūnų išsiplėtimą ir taip lemti hemorojinių mazgų susiformavimą. Šie mazgai gali kraujuoti, išsivysčius uždegimui, tampa skausmingi. Kraujavimas, skausmas ir mazgai išangės srityje – tai hemorojaus simptomai, kurie dažniausiai priverčia kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauŽodis „hemorojus“ yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „kraujagyslės, pripildytos kraujo“. Išangės kanale kraujagyslės sudaro tankią kraujagyslinę pagalvėlę, vadinamą hemoroidais. Tai normalūs kiekvieno žmogaus organizme esantys dariniai. Jie padeda geriau užsidaryti išeinamajai angai, tačiau dėl įvairių priežasčių, kurie didina spaudimą pilve, šie mazgai padidėja ir gali sukelti kraujavimą, skausmą ar kitokius nemalonius jutimus išeinamosios angos srityje. Padidėję, prasiplėtę dariniai vadinami hemorojumi arba hemorojiniais mazgais. Apie hemorojų sukeliančius veiksnius, jo simptomus ir kokią pagalbą suteikti žmogui, sergančiam šia liga, kalbamės su Vilniaus centro poliklinikos vidaus ligų gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauDėl netinkamos mitybos vargina užkietėję viduriai. Nemažą įtaką šiam negalavimui turi ir antsvoris, dažnas sunkių daiktų kilojimas bei kiti veiksniai, didinantys slėgį pilvo ertmėje. Geriame daug kavos, piktnaudžiaujame konditerijos gaminiais, sausais sumuštiniais. Tuo tarpu avižinei košei užsiplikyti, daržovių sriubai išsivirti ar troškiniui pasigaminti neretai pritrūksta noro ar laiko. Geriame per mažai skysčių, tokių kaip vanduo, natūralios sultys, žolelių arbata. O kur dar įtampa, nuolatinis skubėjimas! Visa tai didina stresą, kuris taip pat turi įtakos vidurių užkietėjimui. O nuo jo vienas žingsnis ir iki hemorojaus. Apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoju gastroenterologu doc. dr. Gediminu KIUDELIU....
Skaityti daugiauHemorojus – ištisus šimtmečius žinoma ir aprašoma liga. Jos pirmieji simptomai, tokie kaip ryškiai raudonas kraujas ant išmatų, gali ne juokais išgąsdinti. Todėl apie šią vis dar daugeliui žmonių baimę keliančią ligą kalbamės su gydytoju chirurgu dr. Gintautu RADŽIŪNU....
Skaityti daugiauHemorojus - tai išangės kanalo kaverninių kūnelių simptominis išsiplėtimas ir slinkimas žemyn. Hemorojus gali būti išangės viduje (vidinis) arba aplink išangę (išorinis). Tai dažniausia tiesiosios žarnos liga, kuriai išsivystyti turi reikšmės nereguliarus tuštinimasis, vidurių užkietėjimas, sėdimas darbas....
Skaityti daugiauHemorojus - tai aplink tiesiąją žarną ir išangę esančių kraujagyslių išsiplėtimai - mazgai. Hemorojus, išvertus iš graikų kalbos, reiškia “bėga kraujas”. Tai nėra mirtina ir labai pavojinga liga. Daugelis žino, kaip atrodo išsiplėtusios blauzdų venos. Panašiai atrodo ir išsiplėtusios tiesiosios žarnos bei išangės venos....
Skaityti daugiauDaugelį žmonių kartais vargina hemorojaus simptomus, o ką daryti dabar, vasarą, kai nesinori sirgti jokiomis ligomis?...
Skaityti daugiau