){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Blogas prognozes ne tik pavejame, bet ir gerokai viršijame
Diabeto paplitimas įgyja vis didesnį pagreitį. Visas pasaulis susidūrė su šios ligos pandemija, kuri susijusi su populiacijos senėjimu, netinkamos mitybos įpročiais, mažu fiziniu aktyvumu ir nutukimu. „Tarptautinės diabeto federacijos (TDF) duomenimis, šiuo metu pasaulyje diabetu serga daugiau kaip 300 mln. žmonių. Ir, jeigu nesiimsime jokių priemonių, 2030 m. šis skaičius išaugs iki 500 mln. Anksčiau buvo prognozuojama, kad 2010 m. diabetu sirgs 285 mln. žmonių, o 2030 m. jų skaičius išaugs iki 430 mln. Taigi matome, kad diabeto plitimas ne tik nesustabdytas, bet ir smarkiai viršija pačias blogiausias prognozes", - nerimą keliančius skaičius vardija Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergančiųjų 2 tipo diabetu skaičius sparčiai auga. Šių metų pradžioje mūsų šalyje buvo užregistruota daugiau kaip 76 tūkst. sergančiųjų diabetu, t. y. apie 2 proc. gyventojų. Tačiau epidemiologiniais tyrimais įrodyta, kad Lietuvoje 2 tipo diabetu serga kur kas daugiau - apie 5 proc. 35-65 m. amžiaus gyventojų, ir tai yra dvigubai daugiau nei prieš 20 m. Todėl, anot pašnekovės, tiek Pasaulinės diabeto dienos paminėjimas, tiek kiti diabetui skirti renginiai, turi tikslą kuo daugiau informuoti visuomenę apie ligos grėsmę, komplikacijas, o svarbiausia - apie šios ligos prevenciją.
Du trečdaliai nežino, kad serga
Diabetas - lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti komplikacijas, kurios daro žalą tiek sergantiesiems, tiek valstybei. V.Augustinienės teigimu, apie diabetą reikia kalbėti nuolat, nes ligi šiol daugiau nei pusė sergančiųjų diabetu nė nenutuokia, kad serga šia liga. Taigi viena opiausių problemų - ankstyvas ligos išaiškinimas. Šiandien diabetas Lietuvoje diagnozuojamas tik kiek daugiau nei trečdaliui visų sergančiųjų, du trečdaliai nežino, kad serga, ir todėl nesigydo. Kuo gresia ligos negydymas?
Dažniausiai žmonės apie tai, kad serga diabetu, sužino jau ištikus komplikacijoms - kai greitoji medicinos pagalba išveža insulto ar infarkto ištiktą žmogų. „Iš tikrųjų pusei žmonių, kuriems diagnozuojamas 2 tipo diabetas, kartu nustatoma ir ligos komplikacijų, o tai reiškia, kad diabetu jau sergama mažiausiai penkerius, o gal ir dešimt metų", - sako V.Augustinienė.
{banner-24}
Žinokime diabeto požymius
Ne medikai, o patys žmonės pirmiausia turėtų rūpintis savo sveikata. Juk diabeto komplikacijos - pačios grėsmingiausios. Tai širdies ir kraujagyslių ligos, insultas, infarktas, kojų gangrenos, jų amputacija, apakimas. Dėl diabeto komplikacijų gali išsivystyti inkstų nepakankamumas, dėl ko gali prireikti inkstų dializės, o vėliau ir inkstų transplantacijos. Užtat labai svarbu, kad diabetas būtų diagnozuojamas kuo anksčiau, todėl ir žmonės turėtų žinoti pirmuosius jo simptomus.
Kokie jie? Tai besaikis troškulys, padidėjęs šlapinimosi dažnis, ypač naktį, odos niežėjimas, išsausėjimas, bėrimas, žaizdų negijimas, pablogėjęs regėjimas (mirguliavimai akyse), nuolatinis nuovargis, mieguistumas. Apsilankyti pas gydytoją vertėtų ir visiems vyresniems kaip 40-ies metų žmonėms, kurių šeimoje yra sirgusių diabetu, taip pat tiems, kurie turi antsvorio, kurių kraujospūdis ir cholesterolio koncentracija kraujyje yra padidėjusi. Taip pat didesnę riziką susirgti diabetu turi moterys, kurioms buvo nustatytas gestacinis diabetas, t.y. diabetas nėštumo metu. Šiems didesnės rizikos susirgti diabetu žmonėms turėtų būti atliktas gliukozės kiekio kraujyje nustatymo tyrimas.
„Diabetu susirgau prieš 26 m. Tais laikais problema buvo susirasti informaciją apie ligą. Dabar informacijos tikrai yra, tačiau žmonės vis tiek labai mažai žino apie diabetą", - mano V.Augustinienė.
Dėmesys diabeto kontrolei ir profilaktikai
Šiais metais Pasaulinė diabeto diena minima jau dvidešimtą kartą. Beje, kiekvienais metais gvildenama skirtinga šios dienos tema. Tiesa, jau trečius metus iš eilės visas pasaulis raginamas atkreipti dėmesį į diabeto kontrolės mokymą ir profilaktiką. Juk ne vien vaistai lemia diabeto valdymą. Ne veltui sakoma, kad diabetas - tai gyvenimo būdas, tad reikia mokytis gyventi sergant diabetu. Norint pasiekti gerų rezultatų, reikia suderinti daugelį veiksnių: mitybą, fizinį aktyvumą, vaistų vartojimą, ligonių mokymą ir savikontrolę.
„Noriu pasidžiaugti, kad pagaliau tiek mūsų asociacijos, tiek medikų dėka nuo šių metų liepos 1-osios įteisinta slaugytojo diabetologo ir kojų priežiūros specialisto paslauga, kuri apmokama iš PSDF biudžeto lėšų. Tad tikimasi, kad nuo šiol pacientų mokymas pasieks kitą lygį, ir tai padės geriau ligą valdyti", - sako V.Augustinienė.
Spręstinų klausimų yra
Lietuvoje yra visų naujausių vaistų cukriniam diabetui gydyti. „Tiesa, sugrupavus etinius ir generinius vaistus ir nustačius bazinę kainą pagal pigiausią preparatą, išaugo kai kurių vaistų priemokos. Yra ir kitų apribojimų, dėl kurių gydytojai negali pradėti anksčiau skirti naujausių vaistų, kurių vartojimas atitolintų insulino terapiją. Ir tai suprantama, nes naujausi, pažangiausi vaistai yra brangesni. Neišspręstas ir diagnostinių juostelių kompensavimo klausimas: kol kas jų per mažai gauna sergantieji 2 tipo diabetu (besigydantys insulinu nemokamai gauna 300 diagnostinių juostelių per metus, besigydantieji tabletėmis - 150). Taip pat problema - kad vaikams, sulaukusiems 18 m., diagnostinių juostelių kompensavimas mažėja perpus - iki 900 per metus. Asociacijos tikslas - kad vaikystėje susirgusiems diabetu ir po 18 m. kompensuojamų juostelių skaičius išliktų toks pat. Juk 18-os metų riba neturėtų reikšti, kad ligą galima kontroliuoti blogiau", - įsitikinusi LDA prezidentė.
Nuo 2008 m. patvirtinta gydymo insulino pompa kompensavimo tvarka vaikams, nėščioms ir planuojančioms pastoti moterims, pagal kurią kompensuojamos (300 Lt mėnesiui) vienkartinės pompų dalys. „Mūsų tikslas - kad šių keičiamų pompų dalių kompensavimas būtų pratęstas ir sulaukus 19-os metų", - sako V.Augustinienė.
Reikalingos nacionalinės programos
Jungtinių tautų rezoliucijos kovos su diabeto pandemija darbotvarkė kviečia visas tautas kurti nacionalines diabeto profilaktikos, kontrolės ir gydymo programas. Kol kas tokios programos Lietuvoje nėra. Anot V.Augustinienės, Nacionalinė diabeto programa turėtų apimti daugelį institucijų ir ministerijų (ne tik SAM, bet ir Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo, Susisiekimo ministerijas ir t.t.). Kiekviena šių institucijų turėtų parengti veiksmų planą, kaip spręsti diabeto profilaktikos ir gydymo klausimus. Skatinant fizinį aktyvumą, turėtų būti įrengti dviračių takai, parengtos vaikų, šeimų švietimo programos, ant maisto pakuočių turėtų atsirasti užrašai, parodantys, kiek 100 g produkto yra angliavandenių, baltymų, riebalų, cukraus, druskos ir t.t. Juk ne tik sergantysis turi reguliuoti mitybą ir skaičiuoti kalorijas, bet ir kiekvienas sveikas žmogus neturėtų valgyti daugiau negu organizmui reikia pasisavinti.
Kol kas nežinoma 1 tipo diabeto profilaktika: aplinkos veiksniai, kurie, manoma, išprovokuoja insuliną gaminančių ląstelių irimą organizme, vis dar tyrinėjami. Užtat 2 tipo diabeto galima išvengti laikantis sveikos gyvensenos principų - tinkamai maitinantis ir pakankamai mankštinantis.
2 tipo diabetas anksčiau buvo laikomas tik suaugusiųjų liga. Šiandien jis gąsdinančiu greičiu plinta: suserga vis daugiau vaikų ir paauglių. Numatoma, kad vaikų, sergančių 2 tipo diabetu, per artimiausius 15 m. gali padaugėti apie 50 proc.
„Diabetas jaunėja - tai dar viena pastarųjų metų problema. Ir Lietuvoje daugėja vaikų, kuriems nustatomas 2 tipo diabetas. Todėl sveikos gyvensenos turi būti mokoma nuo darželio, šeimoje, mokykloje. Nieko nedaryti yra nusikaltimas", - įsitikinusi pašnekovė.
Pasaulinė diabeto diena minima kasmet lapkričio 14-ąją. Tai - Frederiko Bantingo, kuris kartu su Charlesu Bestu atrado insuliną, gimimo diena.
Lietuvos diabeto asociacijos (LDA) būstinė:
Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius.
Telefonas (8 5) 262 0783, faksas (8 5) 261 0639.
El. paštas: info@dia.lt
Interneto svetainės adresas: www.dia.lt
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – viena aktualiausių XX a. antros pusės ir XXI a. visuomenės sveikatos problemų. Tai sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, įgaunanti epidemijos pobūdį. Prognozuojama, kad 2030 metais pasaulyje cukriniu diabetu sirgs apie 366 milijonai gyventojų . ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – pagreitį įgaunanti liga. Endokrinologai tikina, kad ji plinta lyg epidemija – pasaulyje kas dešimt sekundžių diagnozuojami du nauji diabeto atvejai. Šiuo metu pasaulyje serga apie 270 mln. žmonių. Spėjama, kad po penkiolikos metų sergančiųjų bus apie 330 mln. „Lietuvoje serga apie 80 tūkst. žmonių. Tačiau dar yra pusė tiek, kuriems ši liga nediagnozuota”, – sako gydytoja endokrinologė Eglė Rudinkienė. Dalis žmonių net neįtaria sergantys, nors jau kenčia nuo ligos pasekmių. Tokios diagnozės kaip „lengvas diabetas“ nėra. Bet bijoti ligos nereikia, nors jos komplikacijos išties gąsdina. Medikai pataria į cukrinį diabetą žiūrėti ne kaip į ligą, o tiesiog laikyti jį gyvenimo būdu....
Skaityti daugiauLietuvoje yra apie 40 tūkstančių žmonių, sergančių cukriniu diabetu. Sergant juo, neišvengiamai atsiranda komplikacijų. Kada jos atsiras, priklauso nuo individualių žmogaus savybių, nuo glikemijos kontrolės. Cukrinis diabetas pažeidžia akis (iki aklumo), inkstus (iki inkstų funkcijos nepakankamumo), periferines galūnių kraujagysles ir nervus (ligonį vargina galūnių skausmas, tirpimas, atsiranda opos), širdies bei smegenų kraujagysles (infarktai, insultai). Labai sunki komplikacija – diabetinės pėdos sindromas....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD) – 2000 metais jų buvo 171 mln., ir prognozuojama, kad 2030 m. šis skaičius pakils iki 366 mln. Insulinas yra efektyviausia gydymo priemonė sergantiesiems 1 tipo CD, taip pat vis daugiau sergančiųjų 2 tipo CD, kuriems liga nepakankamai kontroliuojama geriamais, gliukozės kiekį mažinančiais, vaistais Insulinas padeda koreguoti glikemiją, mažina glikuoto hemoglobino kiekį (HbA1c), padeda išvengti specifinių cukriniam diabetui komplikacijų – retinopatijų, nefropatijų ir neuropatijų. Jungtinėje Karalystėje perspektyviuoju tyrimu buvo nustatyta, kad, jei glikuoto hemoglobino kiekis sumažėja bent 1 proc., tai miokardo infarkto rizika sumažėja net 14 proc., o komplikacijų, susijusių su smulkių kraujagyslių pažeidimais (akys, inkstai, nervų sistema), – 37 proc. Todėl labai svarbu reguliariai atlikti šį tyrimą ir žinoti jo įvertinimą....
Skaityti daugiauDar senovės egiptiečiai žinojo apie cukrinį diabetą, tačiau tik visai neseniai pavyko išmokti efektyviau kovoti su šia pavojinga liga. Ilgus dešimtmečius buvo tobulinamos gydymo bei profilaktikos priemonės. Deja, ir šiandien cukrinis diabetas išlieka klastinga liga, nusinešanti į užmarštį šimtus milijonų niekuo dėtų gyvybių, nepasigailėdama nei seno, nei jauno. Pasak Antakalnio poliklinikos konsultacinio skyriaus gydytojos endokrinologės Onos Burkauskienės: „siekiant optimizuoti diabeto gydymą, būtinas paciento žinojimas apie šią ligą ir tiksli glikemijos kontrolė. Tik žinios gali padėti ligoniui pasiekti gerų rezultatų gydant diabetą, nes, kontroliuojant ligą, labai svarbus vaidmuo tenka pačiam sergančiajam“....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas– lėtinis daugelio veiksnių sukeltas metabolinis sutrikimas, kurio metu dėl insulino sekrecijos trūkumo kasos beta ląstelėse ar jautrumo insulino poveikiui sumažėjimo organizmo audiniuose pasireiškia lėtinė hiperglikemija, sutrinka angliavandenių, riebalų, baltymų apykaita ir progresuoja ilgalaikis įvairių organų pažeidimas....
Skaityti daugiauDabar daug kalbama apie cukrinį diabetą, nes bijoma jo epidemijos, kuri gali „užklupti“ pasaulį visai netrukus. Cukrinis diabetas yra pavojinga lėtinė liga. 2003 m. pasaulyje ja sirgo apie 194 mln. žmonių. Pranašaujama, kad 2025 m. šis skaičius išaugs iki 333 mln. dėl ilgėsiančio žmonių amžiaus, nejudrios gyvensenos ir nesveikos mitybos įpročių. Šios priežastys dažnina diabeto komplikacijas. Todėl labai svarbu sugebėti tinkamai valdyti savo ligą, o tam reikia turėti žinių. Kur jų gauti? Kai kuriose gydymo įstaigose, tarp jų ir Kauno medicinos universiteto klinikose, veikia diabeto mokyklos, diabetinės pėdos kabinetai. „Juose pacientai įgauna žinių apie cukrinį diabetą, – pasakoja slaugytoja diabetologė Iveta Ulpydaitė, dirbanti abiejuose minėtuose kabinetuose. – Sergančiųjų diabetu mokymo poreikis vis didėja, nes cukrinis diabetas, kaip minėta, yra sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, pastaruoju metu įgaunanti epidemijos pobūdį.“...
Skaityti daugiauJums diagnozavo diabetą? Tai ne bėda, nenusiminkite! Diabetas – sudėtinga liga, tačiau su šiuolaikiniais vaistais, prižiūrėdami save ir laikydamiesi kai kurių svarbių taisyklių, galite gyventi aktyvų ir visavertį gyvenimą. Žinoma, kai kurių įpročių teks atsisakyti, reikės įgyti naujų, reikalingų jūsų sveikatai. Kiek pakis jūsų mityba, jei susirgote cukriniu diabetu, klausiame gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas ligoniui dabar nėra toks pavojingas kaip šios ligos sukeltos komplikacijos. Viena jų yra diabetinės pėdos sindromas – pagrindinė cukriniu diabetu sergančių ligonių hospitalizavimo ir amputacijų priežastis. Sergančių diabetinės pėdos sindromu skaičius vis didėja. Lietuvos diabetologų duomenimis, maždaug 80 proc. ligonių, 10–15 metų sergančių diabetu, kojos jau pažeistos. Šiems ligoniams gangrena gresia 20–40 kartų dažniau negu kitiems žmonėms. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kurio paplitimas kiekvienais metais didėja. Blogai kontroliuojama liga sukelia įvairių komplikacijų. Diabetinė neuropatija – viena iš cukrinio diabeto pasekmių. Tai įvairaus sunkumo nervų pažeidimas, kai nėra kitų veiksnių, galinčių sukelti šią patologiją. Ši būklė pasireiškia sergantiesiems įvairiais diabeto tipais. Pažeidimo stiprumas didėja ilgėjant ligos trukmei....
Skaityti daugiau
