){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Bundanti gamta džiugina ne visus: tie, kurie pavasarį ima čiaudėti ar ašaroti, laukia jo su nerimu. Alergija šalčiui, šienligė, astma – daugelį varginančios ligos, todėl alergologiją ir pasirinkome mūsų tradicinės rubrikos klausimai-atsakymai tema. O į skaitytojų klausimus, patektus interneto svetainėje www.sveikaszmogus.lt, mūsų Facebook‘o puslapyje, paštu atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt).
Šalčio alergija
|
|
Alergija šalčiui gali būti pirminė, kai aiški ligos priežastis nėra žinoma, bet labiausiai paplitusi yra antrinė, kitų ligų, dažniausiai lėtinių infekcijų, forma. Būtent todėl dažniausiai alergija šalčiui ir nėra paveldima. Yra tik viena paveldima šios alergijos forma – šeimyninė šalčio alergija. Todėl, gydant antrinę šalčio alergiją, pirmiausia reikia atrasti organizme glūdinčią lėtinę infekciją ir gydyti ją. Infekcijos šaltinis gali būti dantų pūlinys, lėtinis sinusitas, tulžies pūslės uždegimas, tonzilitas ar faringitas, taip pat ir lytinių ar šlapimo takų organų infekcijos, kt. Tačiau gera žinia yra ta, kad šalčio alergija ne tik staiga prasideda, bet ir staiga baigiasi.
|
|
Šiuo atveju galima įtarti odos ligą (egzemą, t.y. lėtinį odos dermatitą), kurią šalčio alergija tik pablogina. Odos dermatitas gali būti alerginės kilmės (alergenai – metalai, kvapai, dažai ar guma, klijai), bet gali būti sukeltas ir įvairių dirgiklių (odą veikiančių medžiagų: chloro preparatų, baliklių, dažų, kitų dezinfekuojamųjų priemonių). Šiuo atveju būtina kreiptis į gydytoją. Jis turėtų nustatyti alergijos priežastį – atrasti alergeną.
Alerginis rinitas ir astma
|
|
Pirmos eilės tyrimo metodas, siekiant nustatyti alerginį rinitą, yra odos dūrio mėginiai. Šio tyrimo metu ant odos užlašinami alergenai (tie, kuriuos įkvepiame, – žiedadulkės, pelėsiai, esantys šunų, kačių seilėse, plaukuose, namų dulkių erkės, kt. ). Tai neskausmingas, tačiau greitas ir labai informatyvus tyrimas – atsakymas gaunamas po 15 min. O kartu mokomasis pacientui, nes jis savo akimis mato, kaip jį veikia tam tikras alergenas. Jei žmogus alergiškas, dūrio vietoje odelė parausta, ją smarkiai niežti, susidaro pūslė, panaši, kaip uodui įgėlus. Šis tyrimas atliekamas bet kokio amžiaus pacientams: tiek kūdikiams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Svarbu 5–7 d. prieš tyrimą nevartoti vaistų nuo alergijos.
Alerginis rinitas nebūtinai sukels astmą, nors jis ir yra šios ligos rizikos veiksnys: astmos tikimybę didina 3 kartus. Tačiau ne tik alerginė, bet ir nealerginė sloga didina riziką susirgti astma.
|
|
Šis tyrimas atliekamas dažnai, nes yra nesudėtingas, o mažiesiems stengiamės vengti invazinių tyrimų. Šio tyrimo metu šnypščiama į stikliuką, surenkamas nosies sekretas ir vertinama ląstelių sudėtis. Eozinofilai – tai baltosios kraujo ląstelės, arba leukocitai. Jų padaugėja, kai organizmas kovoja su ligomis. Taigi šis tyrimas padeda nustatyti alerginio uždegimo intensyvumą, bet tai nėra alergijos diagnostinis tyrimas. Jis nei patvirtina, nei paneigia alergijos, nes eozinofilų gali padaugėti ir infekcijų metu. Eozinofilų tyrimas naudingas gydymo veiksmingumui įvertinti. Jei eozinofilų mažėja, vadinasi, gydymas efektyvus.
|
|
Jeigu žmogus ilgą laiką lašindavo vaistų į nosį, jam galėjo išsivystyti vaistų sukelta sloga. Tačiau tai nėra alergija medikamentams. Pagal šiuolaikines rekomendacijas, vartoti greito poveikio kraujagysles sutraukiančių vaistų nuo slogos galima tik iki 5 dienų.
Alerginio rinito per dvi savaites neišgydysime. Dvi savaites gali trukti tik trumpiausias gydymo kursas. Dažniausios žmonių klaidos, kad jie vaistų vartoja 2–3 dienas, o, būklei pagerėjus, nustoja. Sergant alerginiu rinitu, tai labai žalinga praktika, nes po to liga paūmėja dar smarkiau. Tik gydytojas gali nuspręsti dėl vaistų vartojimo ir jų dozių.
Vaikų bronchinė astma
|
|
Sergančius astma vaikus galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji – tikrai alergiški vaikai, kuriems astma išsivystė po alerginio dermatito, alerginio rinito. Kita grupė – vadinamieji „švokštikai“, t.y. vaikai, kuriems astmos požymių (dusulys, švokščiantis kosulys) būna, jei serga peršalimo ligomis, viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Antrajai grupei priklausantys vaikai astmą išauga greičiau ir dažniau. Nors apskritai duomenys rodo, kad astmą išauga apie trečdalis vaikų.
|
|
Taip, sportuoti rekomenduojama, fizinis krūvis skatina plaučių vystymąsi, gerina bendrą savijautą. Svarbu, kad krūvis būtų pritaikytas konkrečiam vaikui, ir, jeigu vaikas vartoja medikamentų, prieš treniruotę turėtų įsipurkšti bronchus plečiančių vaistų.
Ir olimpinių čempionų gretose yra sergančiųjų astma. Taigi sporto šaką reikėtų rinktis individualiai. Jeigu vaikas alergiškas dulkėms, be abejo, nerekomenduojama, kad jis treniruotųsi dulkėtose patalpose, jeigu arklio epidermiui, – nepatartinas jojimas ir pan. Na, ir pradėti sportuoti reikėtų ne ūminiu ligos periodu, o ligą suvaldžius.
|
|
Žinoma. Svarbu nepiktnaudžiauti pirčių aromaterapija, kvapai gali sudirginti tiek nosį, tiek bronchus.
|
|
Svarbu atitaikyti ir skirti tokį gydymą, kuris būtų nei per silpnas, nei per stiprus. Tada astmą gerai valdysime: bus reti ar visai nebus paūmėjimų ir minimalūs simptomai.
Tėvams svarbu žinoti, kad astmos paūmėjimus sukelia peršalimo ligos. Todėl vaiką reikėtų grūdinti, ypač vasarą, kad jis būtų atsparus infekcijoms. Pasivaikščioti savo atžalas reiktų vesti į parką, gamtą, bet ne į prekybos centrą, kad vaikas kuo mažiau kontaktuotų su sergančiaisiais. Tėveliai turėtų bendradarbiauti su gydytoju. Ir nors, augindami sergantį vaiką, tėveliai labai daug sužino apie ligą, tačiau tik gydytojas gali nuspręsti, kada gydymą nutraukti, kada susilpninti ar sustiprinti.
Žydėjimas ir šienligė
|
|
Iš tiesų, patarimas neiti į lauką ir taip apsisaugoti nuo žiedadulkių nėra geras, o ir sunkiai įgyvendinamas. Tačiau sergančiajam galima padėti, nes yra veiksmingų vaistų. Be to, pavasariui galima ruoštis jau žiemą, t.y. skirti alergenų imunoterapiją, kuri sumažins ligos simptomus prasidėjus augalų žydėjimui. Na, ir laikytis elementarių priemonių: pasikeisti drabužius parėjus iš lauko į namus, kasdien trinkti galvą, kambarius vėdinti vėlai vakare arba anksti ryte, nešioti akinius nuo saulės, kt.
|
|
Mokslinių įrodymų apie akupunktūros veiksmingumą nėra. Tačiau, jeigu žmogus tiki, kodėl neišbandyti? Juk žinoma, kad alergijos metu vyksta uždegimas, kuriame dalyvauja nervų sistema. Tad bet koks savitaigos metodas irgi gali padėti.
|
|
Žmonės pamiršta, kad mūsų organizmas puikiausiai prisitaikęs gyventi, ir visos jo sistemos pačios, jei reikia, išsivalo. Todėl neturėtume nei bronchų plauti, nei žarnyno valyti.
Alerginių ligų profilaktika
|
|
Šiandien žinoma, kad tiek pasyvus, tiek aktyvus nėščiosios rūkymas labai didina kūdikiui tikimybę sirgti alerginėmis ligomis. Jokių specialių dietų (citrusinių atsisakymo, kt.) alergijų profilaktikai nėščiosioms nerekomenduojama. Dėl probiotikų vartojimo daugiau duomenų, pavienių straipsnių yra kalbant apie žindančias motinas. Teigiama, kad antialerginis probiotikų poveikis pasireiškia, jei žindanti mama jų vartoja, tuomet pagerėja sergančiųjų atopiniu dermatitu kūdikėlių būklė.
|
|
Jei abu tėvai serga alergija, tikimybė, kad ir vaikas sirgs alergija, yra 60–70 proc. Jei alergija kamuoja tik vieną tėvų, ši tikimybė sumažėja iki 30 proc. Kad vaikui nesivystytų alergija, rekomenduojama koreguoti maitinančios mamos mitybą. Be to, maitinti krūtimi rekomenduojama mažiausiai 6 mėn. Įrodyta, kad krūtimi maitinamiems kūdikiams rečiau vystosi arba vėliau pasireiškia alergija.
Artėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauAlerginių susirgimų visame pasaulyje nepaliaujamai daugėja. Pavydžiui, dar prieš 100 metų šienlige (sezoniniu alerginiu rinitu arba polinoze) sirgo daugiausiai 10 procentų Europos gyventojų, tačiau šiandien šis skaičius išaugęs apie pusantro karto arba netgi dvigubai. Tai reiškia, kad šiandien polinozės paplitimas Europoje itin didelis ir ja sirgti gali net iki 20 procentų asmenų (maždaug kas penktas gyventojas). Vis dėlto jei ši liga diagnozuojama laiku ir ji tinkamai kontroliuojama, tikrai galima gyventi pilnavertį gyvenimą, išvengti gyvenimo kokybės suprastėjimo ir sunkesnių komplikacijų išsivystymo. Pakalbėkime apie alerginio rinito žalą vaikams, nosies plovimo naudą ir specifinę imunoterapiją....
Skaityti daugiauKeletas pagrindinių simptomų - vandeninga sloga, užburkusi nosis, pasunkėjęs kvėpavimas, paraudusios ir niežtinčios akys, čiaudulys ir kiti panašūs sveikatos sutrikimai gali pranešti apie tai, kad organizmas alergiškas įkvepiamiesiems alergenams. Tokios alergijos gali prasidėti ir vaikystėje, ir bet kuriame gyvenimo tarpsnyje. Gana sudėtinga tai, kad įkvepiamųjų alergenų spektras yra labai platus ir ne visuomet įmanoma atsekti, kam alergiškas pacientas. Vis dėlto alergija įkvepiamiesiems alergenams gali kamuoti tik šiltuoju sezonu, maždaug balandžio – spalio mėnesiais, kai žydi ir žiedadulkes į orą paskleidžia tam tikri augalai, pavyzdžiui, beržai. Tačiau ji gali varginti ištisus metus - tuomet tikėtina, kad paciento imuninę sistemą papildomai „įjautrina“ namų dulkių erkutės, gyvūnų, tokių kaip katės, šunys, net karvės ir arkliai, epidermis bei pleiskanos, kai kurie vabzdžiai, pelėsiai, plunksnos ir kiti alergenai, kurie aplinkoje būna nuolatos, o ne tik šiltuoju metų laiku. Tad tam, kad įtariamų alergenų spektras bent kiek susiaurėtų, pacientas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kuriuo metų ar paros laiku jį kamuoja patys stipriausi simptomai. ...
Skaityti daugiauŠiltojo sezono alergijos – bene dažniausiai pasitaikantys alerginiai susirgimai, kuriais skundžiasi pacientai. Vienas stipriausių gamtos antigenų, sukeliančių imunologines reakcijas akių junginėje ir nosies gleivinėje yra augalų žiedadulkės. Pakalbėkime apie gana plačiai paplitusią ligą – alerginį rinokonjunktyvitą arba alerginę slogą, kuriuos plačioji visuomenė dažniausiai vadina šienlige. Kokios šių susirgimų priežastys? Kaip jie diagnozuojami? Ką daryti, kad gyventi su šia liga būtų lengviau?...
Skaityti daugiauIr vėl pavasaris. Ir vėl kamuoja akių niežulys, čiaudulys, padidėjusi nosies išskyrų sekrecija ir kiti nemalonūs simptomai? O galbūt alerginis rinokonjunktyvitas vargina ištisus metus ir dėl to labai kenčia Jūsų gyvenimo kokybė? Ar žinojote, kad dieninį mieguistumą, nuovargį ir silpnumą gali sukelti ne tik pati alergija, bet ir jos gydymui skirti vaistai? Tad pakalbėkime apie tai, kas svarbu – kas yra alerginis rinokonjunktyvitas, kokie įprasčiausi jo simptomai, kas galėtų padėti su juo kovoti ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis vaistus, skirtus palengvinti simptomus....
Skaityti daugiauKartais gali atrodyti, kad mažylį užklupo tik nekalta slogytė, tačiau ar kada susimąstėme, kad jam tai gali būti bene didžiausia bėda? Ir kuo vaikas mažesnis, tuo jam sloga gali būti „didesnė“, mat visai maži vaikai dar nemoka kvėpuoti per burną. Įsivaizduokite, jei negalėtume kvėpuoti nei per burną, nei laisvai kvėpuoti per nosį – kaip dėl to jaustumėtės? Tad pakalbėkime apie rinitą ir tai, kaip reikėtų jį gydyti. ...
Skaityti daugiauŠiandien apie alergijas kalbame dažnai – anksčiau ne taip dažnai pasitaikantis reiškinys jau tapo kasdienybe. Apie alergijas imame galvoti dažniau – parduotuvėse renkamės ne tik tai, ką mėgstame, bet tai, ką galime vartoti. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje iš 1 000 gyventojų net 45-iems pasireiškė vienokios ar kitokios rūšies alergija. Alergija maistui pasižymėjo vienas žmogus iš 1000. Manoma, kad neoficialūs alergiškų žmonių skaičiai būtų didesni dešimtis kartų....
Skaityti daugiauPrieš porą šimtų metų pirmą kartą aprašytas alerginio rinito atvejis buvo reta liga. Šiandien jau kalbama apie jos epidemiją. Kiekvienais metais milijonai žmonių visame pasaulyje, užuot laukę ateinančio orų atšilimo, rengiasi kovoti su kankinančiais ligos simptomais: nosies ir akių niežėjimu, sloga, čiauduliu. Ką daryti? Neiti į lauką ir taip vengti alergenų – žydinčių augalų? Medikų teigimu, yra daug geresnė išeitis – naujas nosies purškalas....
Skaityti daugiauBundanti gamta džiugina ne visus: tie, kurie pavasarį ima čiaudėti ar ašaroti, laukia jo su nerimu. Alergija šalčiui, šienligė, astma – daugelį varginančios ligos, todėl alergologiją ir pasirinkome mūsų tradicinės rubrikos klausimai-atsakymai tema. O į skaitytojų klausimus, patektus interneto svetainėje www.sveikaszmogus.lt, mūsų Facebook‘o puslapyje, paštu atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauEuropos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, mano, kad anksčiau nei po 15 m. daugiau nei pusė Europos gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos. Alergiški pacientai serga ne tik sekinančiomis alerginėmis ligomis, turinčiomis neigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei, karjerai, asmeniniam tobulėjimui, gyvenimo būdui, bet ir yra didžiulė našta šalies sveikatos ekonomikai bei makroekonomikai dėl milijardų nedarbo dienų ir darbo našumo kritimo. ...
Skaityti daugiauGalva ūžia ir tokia sunki, kad,atrodo, pamesi, nosis teka (tik spėk gaudyti!), akys ašaroja… Tokia „fantastiška“ savijauta žinoma daugeliui, kai papučia žvarbesnis vėjas, o mes nesuspėjame tinkamai apsirengti, apsiauti ir apskritai pamirštame svarbiausią Jos Didenybės Sveikatos priesaką: „Tausok!“. Bet paprastai tausoti sveikatą jau būna per vėlu ir reikia imtis priemonių, kad sloga nevirstų lėtine liga – sinusitu. Kaip atskirti sinusitą nuo paprastos slogos ir kada kreiptis į gydytoją?...
Skaityti daugiauDaugeliui sužydėjusios pievos ir medžiai kelia baimę ir reiškia alerginio sezoninio konjunktyvito pradžią. „Norint apsisaugoti nuo konjunktyvito, galima bandyti išvengti kontakto su žiedadulkėmis, bet tai ne visada būna veiksminga. Pirmiausia ligonis turėtų išsiaiškinti, kokioms žiedadulkėms yra jautrus, ir vengti kontakto su jomis“, – sako profesorė habil. dr. Rūta DUBAKIENĖ....
Skaityti daugiauAlergija yra neadekvati organizmo reakcija į įvairias medžiagas (dirgiklius). Ši disfunkcija iš dalies yra įgimta, iš dalies – įgyta. Kasmet, žydint tam tikros rūšies augalams, jeigu jų žiedadulkėms žmogus yra jautrus, kartojasi ir alerginės reakcijos. Pasak Biologinės medicinos ir diagnostikos centro „Natura munda” gydytojos reabilitologės-homeopatės Jadvygos KOLAITIENĖS, reikėtų įsidėmėti, kokiu laiku alergija prasideda. Žinant, kada liga kartojasi, galima lengviau nustatyti sukėlėją, tiksliai diagnozuoti ir gydyti. ...
Skaityti daugiauKas trečias planetos gyventojas kenčia nuo įvairių alergijos formų. Deja, bet artimiausiu metu ekspertai neprognozuoja išsivadavimo nuo jų: priešingai, manoma, kad greičiau nei po 15 m. nuo įvairių alergijos formų ir bronchų astmos gali kentėti daugiau nei pusė planetos gyventojų. ...
Skaityti daugiauAlerginėmis ligomis serga nemažai žmonių – apie 10–20 proc., o įvairių ūminių, epizodinių ir trumpalaikių alergijos požymių būna net 20–40 proc. žmonių. Dažniausios alerginės ligos yra bronchų astma, alerginis rinitas, atopinis dermatitas, alergijos vaistams, cheminėms medžiagoms, maisto produktams, vabzdžių įkandimams. Dažnai ligoniai labai ilgai kenčia nuo čiaudulio, kosulio, dusulio ar niežulio. Tai gali būti alerginio rinito (slogos) bei alerginės astmos simptomai. Alerginis rinitas – tai alerginis nosies gleivinės uždegimas, kuriam būdingas nosies užburkimas, rinorėja („bėgimas“ iš no-sies), čiaudulys, niežulys. Kodėl šiuo atveju negalima taikstytis su posakiu „sloga – ne bėda“, pasakoja Kauno medicinos universiteto klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos docentė dr. Brigita ŠITKAUSKIENĖ...
Skaityti daugiauAlergija – civilizacijos liga, sergamumas kuria įgauna epidemijos pobūdį. Veikiausiai dėl to pastaruoju metu išskirtinis dėmesys skiriamas alergenų specifinei imunoterapijai – kol kas vieninteliam gydymo būdui, kuris veikia ne tik simptomus, bet ir alergijos atsiradimo priežastis, o ilgalaikis terapinis poveikis išlieka ir pasibaigus gydymo laikotarpiui. Komentuoja Alergijos klinikos „CD8 klinika“ gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (<a href="http://www.cd8klinika.lt">www.cd8klinika.lt</a>)....
Skaityti daugiauČiaudulys, paraudusios akys – tai tik keli alerginės slogos (rinito) požymiai. Nustatyta, kad net 77 proc. sergančiųjų blogai miega, o 46 proc. ir dieną jaučiasi pavargę. Daugelį ši bėda pradeda kamuoti pavasarį. Kaip ištverti žydėjimo metą? Kaip tinkamai gydyti? Kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja alergologe ir klinikine imunologe Ieva Bajoriūniene. ...
Skaityti daugiauKaip padėti mažyliui? Sloga paprastai nelaikoma rimta liga, bet kai ja suserga vaikas, neretas tėvelis ar mamytė susirūpina ir nebežino, ką daryti. Ar išties sloga nekelia pavojaus ir kaip padėti savo mažyliui, ja sergančiam? Apie tai kalbamės su Kauno Saulės šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Audrone URBONIENE. ...
Skaityti daugiauSu bundančia gamta bei pavasariu prasideda ir sezoninių alergijų metas. Žinoma, malonu, kai akį pradeda džiuginti spalvotos gėlės ar pradedantys žydėti medžiai, bet šis grožis kai kuriems žmonėms sukelia nelabai malonius pojūčius – tai alergija. Pavasarėjant į medikus kreipiasi vis daugiau alergijos kamuojamų pacientų. Žydintiems augalams alergiški žmonės jau dabar turėtų pradėti profilaktiškai vartoti preparatus nuo alergijos. Alergija – seniai žinoma liga, ir jau ūsų senoliai žinojo, kaip nuo jos gelbėtis. Tačiau ar išties šiuolaikiniam žmogui verta naudotis jų patirtimi?...
Skaityti daugiauJeigu nei iš šio, nei iš to užgula nosį ir iš jos „pasipila“ skystas sekretas, o akys ima peršėti, niežėti ir ašaroti, gali būti, kad išsivystė šienligė. Ja pradedama sirgti žiedadulkėms pasklidus aplinkos ore. Kuo daugiau žiedadulkių – tuo ryškesni ir sunkesni ligos požymiai. Jeigu pavasaris ankstyvas, staiga sušyla oras ir sužaliuoja gamta, ir šienlige susergama anksčiau nei įprasta....
Skaityti daugiauDauguma mūsų vasaros laukia ne tik kaip šilumos, bet ir kaip poilsio. Tačiau kai kuriems pirmieji saulės spinduliai ir išsprogę pumpurai sukelia ne laimės šypsnį, bet... ašaras. Vos išsigydžius pavasario alergiją, mus pasitinka karštojo laikotarpio nemalonumai. Kaip išvengti alergijos, kur geriausia atostogauti ir ką įsidėti į kelioninį krepšį, mums papasakos Alerginių ligų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Violeta KVEDARIENĖ....
Skaityti daugiauJau džiugina pirmieji saulės blyksniai, ir pievos greitai ims žaliuoti ir žydėti. Kodėl, kai taip gražu, sloga aplanko?...
Skaityti daugiauVarginantys alerginės ligos simptomai – čiaudulys, varvanti nosis, akių peršėjimas – labiausiai erzina tuomet, kai už lango šypsosi saulė. Prasidėjusi augalams pražydus ir pasibaigsianti tik jiems nužydėjus, ji būna labiausiai nepakenčiama kaip tik saulėtomis giedromis dienomis. Apie priemones, galinčias palengvinti šių ligonių gyvenimą, pasakoja Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Pediatrijos centro gydytoja rezidentė pulmonologė-alergologė Indrė BUTIENĖ....
Skaityti daugiauPasibaigė paskutinė darbo diena ir PAGALIAU prasidėjo atostogos. Beliko tik susikrauti lagaminus, palikti kaimynei raktus, kad gėlytės nesijaustų tarsi dykumoje, ir, nusitvėrus laimingus kelionės bilietus, keliauti ten, kur skaičiukų ir kitokių gudrybių prigrūsta galva paprasčiausiai nereikalinga. Akimirkai sustokite: galite pamiršti paplūdimo rankšluostį, galite nepasiimti šiltesnių drabužių, bet vaistų nuo alergijos pasiimkite. Dėl viso pikto....
Skaityti daugiau
