Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » Alerginės ligos  » Alerginis rinitas  » Kai žydėjimas nedžiugina

Kai žydėjimas nedžiugina

Alergija yra neadekvati organizmo reakcija į įvairias medžiagas (dirgiklius). Ši disfunkcija iš dalies yra įgimta, iš dalies – įgyta. Kasmet, žydint tam tikros rūšies augalams, jeigu jų žiedadulkėms žmogus yra jautrus, kartojasi ir alerginės reakcijos. Pasak Biologinės medicinos ir diagnostikos centro „Natura munda” gydytojos reabilitologės-homeopatės Jadvygos KOLAITIENĖS, reikėtų įsidėmėti, kokiu laiku alergija prasideda. Žinant, kada liga kartojasi, galima lengviau nustatyti sukėlėją, tiksliai diagnozuoti ir gydyti.
 

Antigenai ir alergenai


Visi antigenai (organizmui svetimos medžiagos), kurie sukelia alergines reakcijas, vadinami alergenais. Daugelis žmonių jautrūs žiedadulkėms. Jų grūdeliai, patekę į drėgnas akių, kvėpavimo takų ar burnos gleivines, per keletą sekundžių išbyra ir paskleidžia savo turinį. Sveikas, nealergiškas žmogus į jį nereaguoja. Pakartotinai susidūrus su žiedadulkėmis, alergiško žmogaus organizme pradeda gamintis antikūnai. Tokių antikūnų randama gleivinėse, kraujyje ir odoje. Alergeno ir antikūno sąveikos metu atsipalaiduoja biologiškai veiklios medžiagos (citokininas, histaminas ir kt.), taip į alergiją linkusiems (atopiškiems) žmonėms išsivysto nosies gleivinės uždegimas – sloga (alerginis rinitas), akių uždegimas (alerginis konjunktyvitas). Nosies gleivinės uždegimas ir akių uždegimas, atsirandantis dėl padidėjusio jautrumo žiedadulkėms, vadinamas šienlige, arba polinoze (lot. pollin – žiedadulkė). Liga paūmėja pavasarį ir vasarą. 13–50 proc. žmonių, sergančių sunkia polinozės forma ir nesigydančių keletą metų, suserga bronchų astma.
Ligos eiga dažnai yra „banguojanti” – tai priklauso nuo antikūnų veiklos. Alergenus galima nustatyti laboratorijos sąlygomis.
 

Organizmo gynyba


Žmogaus, jautraus tam tikriems aplinkos dirgikliams, organizmas priešinasi iš esmės nekenksmingoms, bet jo atmetamoms medžiagoms. Atsiranda čiaudulys, sloga, „užgula” nosį, akys ašaroja ir parausta. Gali skaudėti galvą, tampa sunku kvėpuoti, sutrinka uoslė, iš nosies gausu išskyrų, vargina čiaudulys, patinsta vokai, akys ašaroja arba jaučiamas jų sausumas. Liga dažniausiai yra priepuolio tipo, tačiau negydant gali išsivystyti komplikacijų – vidurinės ausies uždegimas, infekcinė bei alerginė astma. Sergant astma būna ir dusulio priepuolių: dėl bronchų spazmo žmogui sunku kvėpuoti, trūksta oro. Pagalba priepuolio metu – bronchus plečiantieji medikamentai.


 

Vengti žiedadulkių


Žiedadulkėms alergiški žmonės turėtų vengti būti lauke saulėtu metu, saugotis vabzdžių įgėlimo, neatidarinėti langų namuose ar važiuodami automobiliu, namuose dažnai valyti drėgna šluoste dulkes, o lauke nešioti akinius. Sergant nevartoti vaistažolių ir medaus. Galimos vadinamosios kryžminės žiedadulkių ir augalinės kilmės maisto produktų bei vaistažolių reakcijos.
 

Ko ir kada turėti vaistinėlėje


Dar iki žydėjimo galima specifinė imunoterapija arba desensibilizacija – kai mažomis dozėmis naudojamas alergenas, kuriam ligonis jautrus. Taip organizmas tarsi pripranta prie jo, ir konkrečiam alergenui išsivysto tolerancija.
Medikamentinis gydymas (antihistamininiai vaistai, steroidai) veiksmingai palengvina ligos simptomus. Pradėti gydyti reiktų 10–14 dienų ar net 4 savaites prieš žydėjimo sezoną arba tik atsiradus simptomams ir tęsti 2–3 savaites ar net ilgiau (6 sav.) po žydėjimo sezono, kad sumažėtų nosies gleivinės uždegimas ir padidėjęs jautrumas, kuris užtrunka ir pasibaigus sezonui.
Vaistų gydytojas skiria atsižvelgdamas į ligos sunkumo laipsnį. Tai gali būti antrosios kartos antihistamininiai vaistai, hormoniniai vaistai (gliukokortikoidai) ar antileukotrienų grupės preparatai.
Alerginio uždegimo gydymo pagrindas – vietiniai kortikosteroidai. Gydymas jais yra visiškai saugus, todėl, jei antihistamininiai preparatai neveiksmingi, reiktų, gydytojui paskyrus, vartoti vietinių kortikosteroidų. Vienas tokių pre­pa­ra­tų – nosies purškalas Flixonase. Veiklioji šio vaisto medžiaga – flutikazono propionatas – greitai ir veiksmingai slopina nosies gleivinės uždegimą, taip padėdamas kontroliuoti organizmo reakcijas į aplinkoje esančius alergenus. Flutikazono propionato preparatas pasižymi vienu stipriausių uždegimą ir alergiją slopinančiu veikimu bei greitu poveikiu ir praktiškai neturi sisteminio poveikio. Nosies purškalas tiesiogiai veikia nosies gleivinę ir 24 val. veiksmingai slopina alerginio rinito simptomus bei neleidžia jiems atsirasti. Sumažėja nosies gleivinės paburkimas ir kvėpuoti pasidaro lengviau. Nustatyta, kad terapinis flutikazono propionato poveikis pastebimas jau per pirmąsias 12 val. po pirmosios dozės pavartojimo, o kai kuriems pacientams teigiamas poveikis užfiksuotas jau po 2–4 val.
Flixonase greitai ir efektyviai slopina visus alerginio rinito simptomus:
• vandeningą sustiprėjusią sekreciją iš nosies („bėgimą iš nosies”);
• čiaudulį, ypač priepuolinį, serijomis;
• nosies užburkimą;
• nosies niežėjimą;
• konjunktyvitą (akių paraudimą, niežėjimą).
Alergiją galima gydyti (taip pat – profilaktiškai) ir homeopatiniais vaistais. Tinka Luffa compositum Heel tabletės. Jas (kaip ir kitus vaistus) reikėtų pradėti vartoti ne mažiau mėnesį prieš žydėjimo sezoną. Lietuvoje jis prasideda vasario pabaigoje–kovo pradžioje, žydint medžiams. Dažniausiai alergiją sukelia beržo, alksnio ir lazdyno žiedadulkės, gegužę ir birželį – pievų augalai. Minėtų vaistų vartoti visą žydėjimo sezoną, o, jei vis dėlto atsiranda sloga ir čiaudulys, patartina vartoti Luffa comp.-Heel nosies purškalą. Daugeliui tai labai palengvina būklę. Praėjus sezonui, kai lapai nukrenta, rekomenduotina pakopinė autohemoterapija, taip pat akupunktūra ar biopunktūra (į biologiškai veiklius taškus leidžiama homeopatinių preparatų).
Kai ašaroja akys, vartotini akių lašai (pvz., Oculoheel).
 

Koreguoti mitybą


Beržo, lazdyno, alksnio, obels žiedadulkėms alergiški žmonės šių medžių žydėjimo metu neturėtų valgyti lazdyno riešutų, bulvių, morkų, salierų ar vaistažolių arbatų iš beržo lapų, pumpurų bei alksnio žirginių.
Alergiškieji javų ir varpinių augalų žiedadulkėms žydėjimo metu neturėtų vartoti patiekalų iš įvairių rūšių miltų, kruopų, rūgštynių.
Žmogui, alergiškam pelyno, ra­­mu­­nės, kiaulpienės, jurgino, saulėgrąžos, ambrozijos žiedadulkėms, nepatartina valgyti sau­lė­grąžų sėk­lų, alie­jaus, citrusinių vaisių, chalvos, melionų, arbūzų, bananų, pupų, cikorijos. Kaip vaistinių priemonių netinka nau­doti pelynų, medetkų, lakišiaus, debesylo, šalpusnio. Žmogus, aler­­giš­kas balandų žiedadulkėms, negali valgyti burokėlių ir špinatų.
Sergantiesiems šienlige žydėjimo metu nepatartina vartoti medaus, nes jame yra apie 10 proc. žiedadulkių, ir vaistų, kurių sudėtyje yra žiedadulkių. Alergiškiems žmonėms vien nuo medaus ar gėlių kvapo gali pasireikšti alergija, išberti ir patinti veidas.
Biologinės medicinos ir diagnostikos centras „Natura munda“ J.Naugardo g. 13, Kaunas Tel.: (8 ~ 37) 20 06 20; mob. tel.: 8 ~ 678 39 202
www.naturamunda.lt

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2020. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2020. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS