Patikrintas laiko
Alergenų specifinė imunoterapija (toliau - imunoterapija) - nėra naujas tik ką išrastas gydymo būdas. Jis pradėtas taikyti dar 1911 m. Taigi šiemet švenčia 100 metų jubiliejų, vadinasi, išties yra patikrintas laiko. Metodo pradininkai - mokslininkai Freeman ir Noon, iš kurių vienas sirgo šienlige. Jie panaudojo žiedadulkių alergenus, kurie buvo švirkščiami po odą, dėl ko alergiškam žmogui sumažėjo ligos požymiai. Kitam poliežuvinės imunoterapijos gydymo būdui - 35-eri. Taigi ilgametė imunoterapijos taikymo patirtis savo ruožtu yra gydymo saugumo ir veiksmingumo įrodymas. Lietuvoje šis gydymo būdas taip pat taikomas nuo alergologijos tarnybos atsiradimo laikų, t.y. 1960-ųjų metų.
Imunoterapijos esmė
Norint išgydyti alergiją, visų pirma reikia nustatyti ligos sukėlėją - alergeną. Tam atliekami alerginiai odos dūrio mėginiai. Ant dilbio ar nugaros užlašinama po lašą kiekvieno alergeno tirpalo ir maža adatėle per lašą įduriama į odą. Jei yra alergija, dūrio vietoje atsiranda pūkšlė ir paraudimas (primena uodo įkandimą). Šis diagnostikos būdas greitas ir neskausmingas. Taip pat gali būti atliekamas ir kraujo tyrimas, nustatomi E imunoglobulinai.
Alergija - labai stiprus žmogaus imuninės sistemos atsakas į tam tikras medžiagas (alergenus), kurios paprastai daugeliui žmonių nedaro jokios įtakos, nes šie jas toleruoja. Kai žmogų kamuoja alergija, išsireguliuoja jo imuninė sistema, t.y. įvyksta imuninės sistemos klaida, ir gaminasi daugiau E klasės antikūnų, vadinamųjų imunoglobulinų E (IgE), kurie ir lemia alerginės ligos požymių atsiradimą.
Imunoterapijos metodo esmė - pacientui mažais kiekiais duodama alergeno, dozės pamažu didinamos, kol organizmas pripranta prie alergeno ir imuninė sistema į jį pradeda nereaguoti, t.y. veikiama ligos priežastis.
„Ši terapija atkuria imuninės sistemos balansą, t.y. sumažina imunoglobulino E gamybą. Ji pripratina organizmą prie alergeno. Imunoterapijos veikimo mechanizmas analogiškas skiepams, todėl ir preparatus vadiname vakcinomis. Kas dar svarbu? Kad vartojami natūralūs preparatai", - sako dr. J.Staikūnienė.
Alergenų vakcinos - natūralus produktas
„Dabartiniai imunoterapijoje naudojami preparatai yra natūralūs, vadiname juos alergenų vakcinomis, nes jų sudėtyje yra tų pačių žiedadulkių, namų dulkių erkių, kačių, šunų pleiskanų ar kitų alergenų. Pritaikius šiuolaikines technologijas, alergenas yra išgrynintas, tiksliai apskaičiuotas jo kiekis, stiprumas, t.y. šiandien gaminami vadinamieji standartizuoti alergenų preparatai, kurie leidžiami po odą ar geriami (lašai)", - aiškina gydytoja.
Gydymas individualus
Imunoterapija - individualus, kiekvienam pacientui pritaikytas gydymas. Yra du gydymo būdai. Pirmas, kai gydymo procesas vyksta namie, o pacientui paskirta poliežuvinė imunoterapija (alergenų tirpalas ar tabletės). Antras, poodinė imunoterapija, kai tirpalas leidžiamas po oda: kas savaitę suleidžiama vis didesnė alergeno dozė, o vėliau nustatyta doze leidžiama vieną kartą per mėnesį. Maždaug po pusės metų pajuntami pirmieji gydymo rezultatai: jeigu žmogaus būklė negerėja, imunoterapija nutraukiama, jei gerėja, - tęsiama.
Jei gydymas veiksmingas, alergeno dozė tęsiama palaikomojo kurso metu, mažiausiai 3-5 m., ir skiriant poliežuvinę, ir poodinę terapijas. Gydymas tinka ir vaikams nuo 5 m. (dažniausiai - poliežuvinė terapija), ir suaugusiems. Baigus palaikomąjį gydymą, rekomenduojama daryti 5-10 metų pertrauką, nes būtent tiek laiko išlieka imunoterapijos poveikis, t.y. silpnesni ligos simptomai, kuriems malšinti nereikia vaistų ar užtenka mažesnių vaistų dozių.
Nuo kokios alergijos tinka?
Imunoterapija galima gydyti sergančiuosius šienlige, alergine sloga (rinitu), alerginiu akių uždegimu (konjunktyvitu), alergine astma, dilgėline ir žmones, alergiškus bitės/vapsvos įkandimui.
Dažniausiai šioje terapijoje naudojami alergenai - namų dulkių erkių ir žiedadulkių (žolių, medžių ar piktžolių žiedadulkės). Rečiau gyvūnų, nes paprastai tokiu atveju pirmiausia siūloma atsisakyti augintinių. Tačiau, jeigu žmogaus darbas susijęs su gyvūnais, pvz., veterinaras, skiriamas gydymas gyvūnų alergenų preparatais. Dar viena alergenų skiepų grupė - vabzdžių preparatai.
Imunoterapijos veiksmingumas esant alergijai žiedadulkėms - apie 80 proc., o alergija vabzdžiams išgydoma daugiau kaip 90 proc. atvejų.
Galima tikėtis visiško pasveikimo
Imunoterapija - pagalbinis ar pagrindinis gydymo būdas? Gydymo pradžioje žmogus kartu vartoja ir kitų vaistų nuo alergijos, nes dažniausiai šis gydymas skiriamas esant vidutinei ir sunkiai alergijai, t.y. būklėms, kai žmogus be vaistų neišsiverčia. „Tačiau šis gydymo būdas ne tik sumažina ar pašalina alergijos požymius, bet jau ir per pirmuosius gydymo metus sumažina vaistų nuo alergijos poreikį, o kartais sulaukiama ir visiško pasveikimo. Mano praktikoje yra atvejų, kai žmonės po imunoterapijos visiškai išsigydė nuo šienligės. Žmogui tai išties neapsakomas džiaugsmas, kai po daugelio metų pertraukos jis vėl gali užsiimti malonia veikla, pvz., pjauti žolę, iškylauti gamtoje ir nebijoti ligos priepuolio ar simptomų paūmėjimo", - aiškina gydytoja. Imunoterapiją atlieka tik gydytojai alergologai-klinikiniai imunologai.
Pajutę pagerėjimą - nebenori nutraukti
Pagrindinė pacientų baimė, anot doc. J.Staikūnienės, kad, leidžiant alergenus labai alergiškam žmogui, galime sukelti stiprią alerginę reakciją. „Būtent dėl to poodinė imunoterapija ir atliekama klinikoje, kvalifikuoto specialisto alergologo-klinikinio imunologo priežiūroje. Kita vertus, sunkios šio gydymo komplikacijos labai retos, - pabrėžia pašnekovė. - O poliežuvinė imunoterapija itin saugi ir pasaulyje tikrai nėra buvę atvejų, kad dėl jos įvyktų sveikatai grėsmingos reakcijos."
Ilgas 3-5 metus trunkantis gydymas sutrikdo tik nedaugelį pacientų, ir tai tik gydymo pradžioje. „Paprastai pacientai labai noriai renkasi šį gydymo būdą, nes tai, kaip minėjau, yra natūralūs preparatai, o ne cheminė medžiaga, kurią nustojus vartoti, vėl atsiras alergijos požymiai. Tuo tarpu, nustojus taikyti imunoterapiją, jos poveikis išlieka ne mažiau nei 5 m., o alergijos simptomai būna mažesni. Tai dar vienas gydymo privalumas", - pažymi gydytoja.
Imunoterapijos gydymas nėra kompensuojamas ligonių kasų ir per metus kainuoja apie 500-1000 litų. „Dažniausiai žmones, kuriuos itin vargina alergijos simptomai, kaina neišgąsdina, o noras tęsti gydymą dar labiau sustiprėja, kai alergijos požymiai smarkiai sumažėja ar išnyksta. Žmogus tiek būna patenkintas pagerėjusią gyvenimo kokybę, kad nebenori nutraukti šio gydymo ir praėjus 8-9 metams. Turime ir tokių pacientų! Jie buvo tiek iškankinti alergijos, kad beveik išsivadavę iš šios ligos, bijo jos atsinaujinimo. Tad reikia raginti ne tęsti gydymą, o nutraukti", - pasakoja gydytoja.
Gydymo kaina nublanksta ir kalbant apie žmones, kuriems, įgėlus vabzdžiams, gali išsivystyti anafilaksinis šokas ir alergija atneš mirtį. Juolab kad įrodyta, kad imunoterapija anafilaksinio šoko tikimybę sumažina nuo 75 proc. iki 5 proc.
Be to, vertinant gydymo kainą, reikėtų paskaičiuoti ir tai, kad po šio gydymo daugelis pacientų be antialerginių preparatų gali gyventi apie 10 m.
Alergijų pavojus negydant
Pagrindiniai pavojai, anot gydytojos, du. Vienas, kad sergant alergine sloga 2-3 kartus dažniau susergama alergine astma. Tai dar žino ne visi, todėl nereti užleistos alerginės slogos, ypač vaikams, atvejai. Įrodyta, kad imunoterapija apsaugo vaikus nuo astmos.
Kitas pavojus - kad, esant vienam alergenui, labai didelė tikimybė, jog ateityje jų bus ir daugiau. Gydytojai dažnai susiduria su pacientais, kurie iš pradžių būna alergiški namų dulkėms, vėliau katėms, po to žiedadulkėms, t.y. plečiasi alergenų ratas. „Imunoterapija gali sustabdyti šį ratą ir neleisti plisti žmogaus įsijautrinimui kitiems alergenams", - pabrėžia pašnekovė.
Įrodyta tyrimais
Atlikti klinikiniai tyrimai, kurie lygino gydymo veiksmingumą pacientams, kuriems kartu su tradiciniu gydymu buvo skirta imunoterapija ir kuriems ne. Tyrimo rezultatai įrodė, kad, skiriant imunoterapiją, keičiasi IgE koncentracija kraujyje. Tokie tyrimai buvo atlikti ir Lietuvoje, įrodytas šio gydymo būdo poveikis alergijos simptomų sumažinimui po pirmojo kurso ir išliekantis penkerius metus.
„Klinikiniai tyrimai rodo, kad poodinė imunoterapija ir imunoterapija vartojant vaistą po liežuviu reikšmingai sumažina ligos simptomus, simptomus šalinančių vaistų poreikį, gali užkirsti kelią ligos progresavimui, įsijautrinimui kitiems alergenams. Taip pat įrodyta, kad poveikis išlieka ir po 5-erių metų nutraukus gydymą. Taigi žmogus vaistų nebevartoja, o jų poveikis išlieka", - sako gydytoja.
Daugiau informacijos ir registracija gydytojo konsultacijai tel + 370 609 97 880 ir info@cd8klinika.lt.
Artėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauAlerginių susirgimų visame pasaulyje nepaliaujamai daugėja. Pavydžiui, dar prieš 100 metų šienlige (sezoniniu alerginiu rinitu arba polinoze) sirgo daugiausiai 10 procentų Europos gyventojų, tačiau šiandien šis skaičius išaugęs apie pusantro karto arba netgi dvigubai. Tai reiškia, kad šiandien polinozės paplitimas Europoje itin didelis ir ja sirgti gali net iki 20 procentų asmenų (maždaug kas penktas gyventojas). Vis dėlto jei ši liga diagnozuojama laiku ir ji tinkamai kontroliuojama, tikrai galima gyventi pilnavertį gyvenimą, išvengti gyvenimo kokybės suprastėjimo ir sunkesnių komplikacijų išsivystymo. Pakalbėkime apie alerginio rinito žalą vaikams, nosies plovimo naudą ir specifinę imunoterapiją....
Skaityti daugiauKeletas pagrindinių simptomų - vandeninga sloga, užburkusi nosis, pasunkėjęs kvėpavimas, paraudusios ir niežtinčios akys, čiaudulys ir kiti panašūs sveikatos sutrikimai gali pranešti apie tai, kad organizmas alergiškas įkvepiamiesiems alergenams. Tokios alergijos gali prasidėti ir vaikystėje, ir bet kuriame gyvenimo tarpsnyje. Gana sudėtinga tai, kad įkvepiamųjų alergenų spektras yra labai platus ir ne visuomet įmanoma atsekti, kam alergiškas pacientas. Vis dėlto alergija įkvepiamiesiems alergenams gali kamuoti tik šiltuoju sezonu, maždaug balandžio – spalio mėnesiais, kai žydi ir žiedadulkes į orą paskleidžia tam tikri augalai, pavyzdžiui, beržai. Tačiau ji gali varginti ištisus metus - tuomet tikėtina, kad paciento imuninę sistemą papildomai „įjautrina“ namų dulkių erkutės, gyvūnų, tokių kaip katės, šunys, net karvės ir arkliai, epidermis bei pleiskanos, kai kurie vabzdžiai, pelėsiai, plunksnos ir kiti alergenai, kurie aplinkoje būna nuolatos, o ne tik šiltuoju metų laiku. Tad tam, kad įtariamų alergenų spektras bent kiek susiaurėtų, pacientas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kuriuo metų ar paros laiku jį kamuoja patys stipriausi simptomai. ...
Skaityti daugiauŠiltojo sezono alergijos – bene dažniausiai pasitaikantys alerginiai susirgimai, kuriais skundžiasi pacientai. Vienas stipriausių gamtos antigenų, sukeliančių imunologines reakcijas akių junginėje ir nosies gleivinėje yra augalų žiedadulkės. Pakalbėkime apie gana plačiai paplitusią ligą – alerginį rinokonjunktyvitą arba alerginę slogą, kuriuos plačioji visuomenė dažniausiai vadina šienlige. Kokios šių susirgimų priežastys? Kaip jie diagnozuojami? Ką daryti, kad gyventi su šia liga būtų lengviau?...
Skaityti daugiauIr vėl pavasaris. Ir vėl kamuoja akių niežulys, čiaudulys, padidėjusi nosies išskyrų sekrecija ir kiti nemalonūs simptomai? O galbūt alerginis rinokonjunktyvitas vargina ištisus metus ir dėl to labai kenčia Jūsų gyvenimo kokybė? Ar žinojote, kad dieninį mieguistumą, nuovargį ir silpnumą gali sukelti ne tik pati alergija, bet ir jos gydymui skirti vaistai? Tad pakalbėkime apie tai, kas svarbu – kas yra alerginis rinokonjunktyvitas, kokie įprasčiausi jo simptomai, kas galėtų padėti su juo kovoti ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis vaistus, skirtus palengvinti simptomus....
Skaityti daugiauKartais gali atrodyti, kad mažylį užklupo tik nekalta slogytė, tačiau ar kada susimąstėme, kad jam tai gali būti bene didžiausia bėda? Ir kuo vaikas mažesnis, tuo jam sloga gali būti „didesnė“, mat visai maži vaikai dar nemoka kvėpuoti per burną. Įsivaizduokite, jei negalėtume kvėpuoti nei per burną, nei laisvai kvėpuoti per nosį – kaip dėl to jaustumėtės? Tad pakalbėkime apie rinitą ir tai, kaip reikėtų jį gydyti. ...
Skaityti daugiauŠiandien apie alergijas kalbame dažnai – anksčiau ne taip dažnai pasitaikantis reiškinys jau tapo kasdienybe. Apie alergijas imame galvoti dažniau – parduotuvėse renkamės ne tik tai, ką mėgstame, bet tai, ką galime vartoti. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje iš 1 000 gyventojų net 45-iems pasireiškė vienokios ar kitokios rūšies alergija. Alergija maistui pasižymėjo vienas žmogus iš 1000. Manoma, kad neoficialūs alergiškų žmonių skaičiai būtų didesni dešimtis kartų....
Skaityti daugiauPrieš porą šimtų metų pirmą kartą aprašytas alerginio rinito atvejis buvo reta liga. Šiandien jau kalbama apie jos epidemiją. Kiekvienais metais milijonai žmonių visame pasaulyje, užuot laukę ateinančio orų atšilimo, rengiasi kovoti su kankinančiais ligos simptomais: nosies ir akių niežėjimu, sloga, čiauduliu. Ką daryti? Neiti į lauką ir taip vengti alergenų – žydinčių augalų? Medikų teigimu, yra daug geresnė išeitis – naujas nosies purškalas....
Skaityti daugiauBundanti gamta džiugina ne visus: tie, kurie pavasarį ima čiaudėti ar ašaroti, laukia jo su nerimu. Alergija šalčiui, šienligė, astma – daugelį varginančios ligos, todėl alergologiją ir pasirinkome mūsų tradicinės rubrikos klausimai-atsakymai tema. O į skaitytojų klausimus, patektus interneto svetainėje www.sveikaszmogus.lt, mūsų Facebook‘o puslapyje, paštu atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauEuropos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, mano, kad anksčiau nei po 15 m. daugiau nei pusė Europos gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos. Alergiški pacientai serga ne tik sekinančiomis alerginėmis ligomis, turinčiomis neigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei, karjerai, asmeniniam tobulėjimui, gyvenimo būdui, bet ir yra didžiulė našta šalies sveikatos ekonomikai bei makroekonomikai dėl milijardų nedarbo dienų ir darbo našumo kritimo. ...
Skaityti daugiauGalva ūžia ir tokia sunki, kad,atrodo, pamesi, nosis teka (tik spėk gaudyti!), akys ašaroja… Tokia „fantastiška“ savijauta žinoma daugeliui, kai papučia žvarbesnis vėjas, o mes nesuspėjame tinkamai apsirengti, apsiauti ir apskritai pamirštame svarbiausią Jos Didenybės Sveikatos priesaką: „Tausok!“. Bet paprastai tausoti sveikatą jau būna per vėlu ir reikia imtis priemonių, kad sloga nevirstų lėtine liga – sinusitu. Kaip atskirti sinusitą nuo paprastos slogos ir kada kreiptis į gydytoją?...
Skaityti daugiauDaugeliui sužydėjusios pievos ir medžiai kelia baimę ir reiškia alerginio sezoninio konjunktyvito pradžią. „Norint apsisaugoti nuo konjunktyvito, galima bandyti išvengti kontakto su žiedadulkėmis, bet tai ne visada būna veiksminga. Pirmiausia ligonis turėtų išsiaiškinti, kokioms žiedadulkėms yra jautrus, ir vengti kontakto su jomis“, – sako profesorė habil. dr. Rūta DUBAKIENĖ....
Skaityti daugiauAlergija yra neadekvati organizmo reakcija į įvairias medžiagas (dirgiklius). Ši disfunkcija iš dalies yra įgimta, iš dalies – įgyta. Kasmet, žydint tam tikros rūšies augalams, jeigu jų žiedadulkėms žmogus yra jautrus, kartojasi ir alerginės reakcijos. Pasak Biologinės medicinos ir diagnostikos centro „Natura munda” gydytojos reabilitologės-homeopatės Jadvygos KOLAITIENĖS, reikėtų įsidėmėti, kokiu laiku alergija prasideda. Žinant, kada liga kartojasi, galima lengviau nustatyti sukėlėją, tiksliai diagnozuoti ir gydyti. ...
Skaityti daugiauKas trečias planetos gyventojas kenčia nuo įvairių alergijos formų. Deja, bet artimiausiu metu ekspertai neprognozuoja išsivadavimo nuo jų: priešingai, manoma, kad greičiau nei po 15 m. nuo įvairių alergijos formų ir bronchų astmos gali kentėti daugiau nei pusė planetos gyventojų. ...
Skaityti daugiauAlerginėmis ligomis serga nemažai žmonių – apie 10–20 proc., o įvairių ūminių, epizodinių ir trumpalaikių alergijos požymių būna net 20–40 proc. žmonių. Dažniausios alerginės ligos yra bronchų astma, alerginis rinitas, atopinis dermatitas, alergijos vaistams, cheminėms medžiagoms, maisto produktams, vabzdžių įkandimams. Dažnai ligoniai labai ilgai kenčia nuo čiaudulio, kosulio, dusulio ar niežulio. Tai gali būti alerginio rinito (slogos) bei alerginės astmos simptomai. Alerginis rinitas – tai alerginis nosies gleivinės uždegimas, kuriam būdingas nosies užburkimas, rinorėja („bėgimas“ iš no-sies), čiaudulys, niežulys. Kodėl šiuo atveju negalima taikstytis su posakiu „sloga – ne bėda“, pasakoja Kauno medicinos universiteto klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos docentė dr. Brigita ŠITKAUSKIENĖ...
Skaityti daugiauAlergija – civilizacijos liga, sergamumas kuria įgauna epidemijos pobūdį. Veikiausiai dėl to pastaruoju metu išskirtinis dėmesys skiriamas alergenų specifinei imunoterapijai – kol kas vieninteliam gydymo būdui, kuris veikia ne tik simptomus, bet ir alergijos atsiradimo priežastis, o ilgalaikis terapinis poveikis išlieka ir pasibaigus gydymo laikotarpiui. Komentuoja Alergijos klinikos „CD8 klinika“ gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (<a href="http://www.cd8klinika.lt">www.cd8klinika.lt</a>)....
Skaityti daugiauČiaudulys, paraudusios akys – tai tik keli alerginės slogos (rinito) požymiai. Nustatyta, kad net 77 proc. sergančiųjų blogai miega, o 46 proc. ir dieną jaučiasi pavargę. Daugelį ši bėda pradeda kamuoti pavasarį. Kaip ištverti žydėjimo metą? Kaip tinkamai gydyti? Kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja alergologe ir klinikine imunologe Ieva Bajoriūniene. ...
Skaityti daugiauKaip padėti mažyliui? Sloga paprastai nelaikoma rimta liga, bet kai ja suserga vaikas, neretas tėvelis ar mamytė susirūpina ir nebežino, ką daryti. Ar išties sloga nekelia pavojaus ir kaip padėti savo mažyliui, ja sergančiam? Apie tai kalbamės su Kauno Saulės šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Audrone URBONIENE. ...
Skaityti daugiauSu bundančia gamta bei pavasariu prasideda ir sezoninių alergijų metas. Žinoma, malonu, kai akį pradeda džiuginti spalvotos gėlės ar pradedantys žydėti medžiai, bet šis grožis kai kuriems žmonėms sukelia nelabai malonius pojūčius – tai alergija. Pavasarėjant į medikus kreipiasi vis daugiau alergijos kamuojamų pacientų. Žydintiems augalams alergiški žmonės jau dabar turėtų pradėti profilaktiškai vartoti preparatus nuo alergijos. Alergija – seniai žinoma liga, ir jau ūsų senoliai žinojo, kaip nuo jos gelbėtis. Tačiau ar išties šiuolaikiniam žmogui verta naudotis jų patirtimi?...
Skaityti daugiauJeigu nei iš šio, nei iš to užgula nosį ir iš jos „pasipila“ skystas sekretas, o akys ima peršėti, niežėti ir ašaroti, gali būti, kad išsivystė šienligė. Ja pradedama sirgti žiedadulkėms pasklidus aplinkos ore. Kuo daugiau žiedadulkių – tuo ryškesni ir sunkesni ligos požymiai. Jeigu pavasaris ankstyvas, staiga sušyla oras ir sužaliuoja gamta, ir šienlige susergama anksčiau nei įprasta....
Skaityti daugiauDauguma mūsų vasaros laukia ne tik kaip šilumos, bet ir kaip poilsio. Tačiau kai kuriems pirmieji saulės spinduliai ir išsprogę pumpurai sukelia ne laimės šypsnį, bet... ašaras. Vos išsigydžius pavasario alergiją, mus pasitinka karštojo laikotarpio nemalonumai. Kaip išvengti alergijos, kur geriausia atostogauti ir ką įsidėti į kelioninį krepšį, mums papasakos Alerginių ligų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Violeta KVEDARIENĖ....
Skaityti daugiauJau džiugina pirmieji saulės blyksniai, ir pievos greitai ims žaliuoti ir žydėti. Kodėl, kai taip gražu, sloga aplanko?...
Skaityti daugiauVarginantys alerginės ligos simptomai – čiaudulys, varvanti nosis, akių peršėjimas – labiausiai erzina tuomet, kai už lango šypsosi saulė. Prasidėjusi augalams pražydus ir pasibaigsianti tik jiems nužydėjus, ji būna labiausiai nepakenčiama kaip tik saulėtomis giedromis dienomis. Apie priemones, galinčias palengvinti šių ligonių gyvenimą, pasakoja Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Pediatrijos centro gydytoja rezidentė pulmonologė-alergologė Indrė BUTIENĖ....
Skaityti daugiauPasibaigė paskutinė darbo diena ir PAGALIAU prasidėjo atostogos. Beliko tik susikrauti lagaminus, palikti kaimynei raktus, kad gėlytės nesijaustų tarsi dykumoje, ir, nusitvėrus laimingus kelionės bilietus, keliauti ten, kur skaičiukų ir kitokių gudrybių prigrūsta galva paprasčiausiai nereikalinga. Akimirkai sustokite: galite pamiršti paplūdimo rankšluostį, galite nepasiimti šiltesnių drabužių, bet vaistų nuo alergijos pasiimkite. Dėl viso pikto....
Skaityti daugiau