){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Rinitas (sloga) būna alerginis ir nealerginis. Jų simptomai iš dalies sutampa, tačiau atsiradimo priežastys visiškai skirtingos. Alerginį sukelia kontaktas su alergenais, kurių dažniausi: sezoniniai – įvairių augalų žiedadulkės; nuolatiniai – namų dulkių erkės, kambariniai gyvūnai; profesiniai – laboratoriniai gyvūnai (žiurkės, pelės), grūdai, kavos pupelės, medienos dulkės, lateksas.
Alerginė sloga 80 proc. atvejų prasideda iki 20 metų amžiaus. Tai nosies gleivinės uždegimas, inicijuotas imunoglobulino E imunologinės reakcijos. Alergenai susijungia su Ig E, kuris prisijungia prie putliųjų ląstelių ir bazofilų, sukeldamas vietinį uždegimo mediatorių išsiskyrimą. Tai pasireiškia nosies ir akių niežėjimu, skaidrių gleivių tekėjimu iš nosies (nosies varvėjimu), nosies užburkimu, čiaudėjimu, akių junginės uždegimu, ašarojimu, neretai kvėpuojama pro burną, kartais patamsėja paakiai.
Alerginis rinitas klasifikuojamas atsižvelgiant į simptomus. Pagal jų atsiradimo laiką ir periodiškumą – į sezoninį ir nuolatinį. Pirmasis pasireiškia tam tikru metų laiku, antrasis – ištisus metus, nors sezoniniai paūmėjimai jam taip pat būdingi.
Pagal simptomų trukmę – į epizodinį ir nuolatinį. Nuolatinis trunka 4 dienas ar savaitę ir ilgiau nei 4 sav., epizodinis – trumpiau.
Atsižvelgiant į simptomų kliniką, skirstomas į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkų.
Alerginis rinitas – sisteminė liga, kuri siejama su tokiais simptomais, kaip nuovargis, nerimas, galvos skausmas, bloga koncentracija.
Visi minėti simptomai pablogina gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. Neretai sutrinka miegas: būna sunku užmigti, kankina nemiga, vargina kėlimasis naktį ar per anksti ryte, knarkimas, neišsimiegojimo jausmas, mieguistumas dieną. Pastebėta, kad, kuo sunkesnė alerginio rinito forma, tuo daugiau miego sutrikimų; todėl reguliariai vartojami raminamieji preparatai.
Pastebėtas ryšys su kitomis alerginėmis ligomis – bronchų astma, atopiniu dermatitu, kurie neretai pasireiškia sergantiesiems alerginiu rinitu. Šeimose, kur sergama alerginėmis ligomis, didesnė alerginio rinito atsiradimo tikimybė.
Tiksli diagnozė yra svarbi, kadangi veiksmingas alerginio rinito gydymo būdas gali būti neveiksmingas gydant kitus rinitus.
Esant klasikiniams ligos simptomams ir teigiamai alergijos anamnezei, pradedama gydyti be papildomų tyrimų.
Jei vargina labai ryškūs, sunkiai kontroliuojami simptomai, nepasiduodantys standartiniam gydymui, esant neaiškiai diagnozei ar komplikuotam atvejui, keičiant gydymą, planuojant imunoterapiją, įtariant alergiją tik keliems alergenams, kurių galima vengti, tikslinga atlikti odos dūrio mėginius.
Tam naudojama 15–40 potencialių standartizuotų alergenų. Preparatų suleidžiama į paviršinį odos sluoksnį ar giliau į odą. Esant teigiamai reakcijai, alergenai reaguoja su organizme esančiu specifiniu Ig E, sukeldami histamino išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių, tai pasireiškia vietiniu odos paraudimu, paburkimu. Greito tipo alerginė reakcija vertinama po 15 min., lėto tipo – po kelių valandų (4–8 ar daugiau).
Odos mėginiai patogūs, saugūs ir plačiausiai taikomi. Kaip alternatyva jiems atliekamas specifinių Ig E antikūnų kiekio nustatymas kraujyje, kai odos alerginių mėginių atlikti nėra galimybės ar pacientas vartoja vaistų, galinčių iškreipti odos reakciją (antialerginių, antidepresantų ir kt.), taip pat vaikams iki 3 metų.
Neretai, be Ig E, būna padidėjęs eozinofilų kiekis kraujyje. Yra ir kitų diagnostinių tyrimų.
Dokumentais patvirtintas jautrumas specifiniam alergenui gali būti tik po šių mėginių. Jais nustatomi dažniausi alergenai: kambarinių gyvūnų, dulkių erkių, žiedadulkių ir kt.
Vengti aplinkos alergenų
Kuo daugiau laiko praleisti patalpose tam tikrų augalų žydėjimo piko metu, naudoti specialius alergenams nepralaidžius apvalkalus čiužiniams bei pagalvėms, atsisakyti kilimų bei kiliminių dangų, dažniau valyti namus, nebendrauti su kambariniais gyvūnais (katės, šunys).
Jeigu taip atsitinka, prieš kontaktą pavartoti vaistų nuo alergijos, o augalų žydėjimo metu – padidinti jų dozę.
Gydymas vaistais
Juo siekiama kontroliuoti ligos simptomus ir užkirsti kelią jos paūmėjimui.
Dažniausiai gydoma antihistamininiais vaistais. Jiems veikiant susilpnėja tokie simptomai, kaip čiaudėjimas, nosies varvėjimas, niežėjimas, ašarojimas, užburkimas dažniausiai lieka. Yra vietinio (nosies, akių lašai) ir sisteminio poveikio (geriamieji) I ir II kartos vaistų.
I kartos preparatai turi nemažai nepageidaujamų poveikių: gali sukelti mieguistumą, burnos džiūvimą, galvos svaigimą ir skausmą, šlapimo susilaikymą, neryškų matymą. II kartos atstovai nepasižymi minėtais nepageidaujamais poveikiais, todėl gali būti vartojami dieną, nesutrikdo darbingumo.
Intranazaliniai (purškiami į nosį) gliukokortikoidai – vieni veiksmingiausių. Skiriami sergantiesiems vidutinio sunkumo ir sunkiu nuolatiniu alerginiu rinitu. Be kitų teigiamų savybių, jie sumažina nosies užburkimą. Pastebėta jų teigiama įtaka ir apatinių kvėpavimo takų ligų, tarp jų ir astmos, simptomams.
Dažniausias nepageidaujamas poveikis – vietinis nosies sudirginimas, rečiau – gleivinės erozijos ar kraujavimas iš nosies.
Vaikams, ilgą laiką jų vartojantiems, turi būti kontroliuojamas augimo greitis ir skiriamos mažiausios veiksmingos dozės.
Vaistų reikia vartoti reguliariai, t.y. kiekvieną dieną, o ne epizodiškai, būklei pablogėjus.
Esant paūmėjimui, gliukokortikoidai kartais trumpai vartojami sisteminiu būdu.
Vietiniai dekongestantai mažina nosies gleivinės paburkimą dėl kraujagyslių susitraukimo, bet neveikia kitų alergijos simptomų. Gali sukelti medikamentinį rinitą (rikošeto efektas), todėl turi būti vartojami ne ilgiau nei 3–5 dienas.
Sisteminiai dekongestantai (geriamieji) taip pat vartojami, tačiau gali sukelti nemigą, neramumą, dažną širdies plakimą, šlapimo susilaikymą ir arterinio kraujo spaudimo padidėjimą.
Atsižvelgiant į simptomų išraišką, galima gydyti vienu vaistu ar įvairiais jų deriniais, pastarieji veiksmingesni.
Specifinė imunoterapija tikslinga, kai minėti du gydymo būdai nepakankamai veiksmingi ir tai neigiamai atsiliepia gyvenimo kokybei. Skirtingai nuo antialerginių preparatų, ji pasižymi ligą modifikuojančiu poveikiu, kuris pasireiškia po 3–5 gydymo metų. Atliekamos poodinės specifinio alergeno injekcijos, laipsniškai didinant jo kiekį, kol pasiekiama dozė, kuri smarkiai padidina paciento toleranciją alergenui, kartu mažėja ligos simptomų išraiška. Netaikoma vaikams, jaunesniems kaip 3–4 metų.
• Būtinas provokuojančių alergenų išaiškinimas
• Blogas atsakas į gydymą
• Simptomai smarkiai pablogina gyvenimo kokybę
• Reikalingas išsamus paaiškinimas apie alergenus
• Planuojama specifinė imunoterapija
• Išsivystė komplikacijos: sinusitas, vidurinis otitas
• Numatomas gydymas sisteminiais gliukokortikoidais
Artėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauAlerginių susirgimų visame pasaulyje nepaliaujamai daugėja. Pavydžiui, dar prieš 100 metų šienlige (sezoniniu alerginiu rinitu arba polinoze) sirgo daugiausiai 10 procentų Europos gyventojų, tačiau šiandien šis skaičius išaugęs apie pusantro karto arba netgi dvigubai. Tai reiškia, kad šiandien polinozės paplitimas Europoje itin didelis ir ja sirgti gali net iki 20 procentų asmenų (maždaug kas penktas gyventojas). Vis dėlto jei ši liga diagnozuojama laiku ir ji tinkamai kontroliuojama, tikrai galima gyventi pilnavertį gyvenimą, išvengti gyvenimo kokybės suprastėjimo ir sunkesnių komplikacijų išsivystymo. Pakalbėkime apie alerginio rinito žalą vaikams, nosies plovimo naudą ir specifinę imunoterapiją....
Skaityti daugiauKeletas pagrindinių simptomų - vandeninga sloga, užburkusi nosis, pasunkėjęs kvėpavimas, paraudusios ir niežtinčios akys, čiaudulys ir kiti panašūs sveikatos sutrikimai gali pranešti apie tai, kad organizmas alergiškas įkvepiamiesiems alergenams. Tokios alergijos gali prasidėti ir vaikystėje, ir bet kuriame gyvenimo tarpsnyje. Gana sudėtinga tai, kad įkvepiamųjų alergenų spektras yra labai platus ir ne visuomet įmanoma atsekti, kam alergiškas pacientas. Vis dėlto alergija įkvepiamiesiems alergenams gali kamuoti tik šiltuoju sezonu, maždaug balandžio – spalio mėnesiais, kai žydi ir žiedadulkes į orą paskleidžia tam tikri augalai, pavyzdžiui, beržai. Tačiau ji gali varginti ištisus metus - tuomet tikėtina, kad paciento imuninę sistemą papildomai „įjautrina“ namų dulkių erkutės, gyvūnų, tokių kaip katės, šunys, net karvės ir arkliai, epidermis bei pleiskanos, kai kurie vabzdžiai, pelėsiai, plunksnos ir kiti alergenai, kurie aplinkoje būna nuolatos, o ne tik šiltuoju metų laiku. Tad tam, kad įtariamų alergenų spektras bent kiek susiaurėtų, pacientas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kuriuo metų ar paros laiku jį kamuoja patys stipriausi simptomai. ...
Skaityti daugiauŠiltojo sezono alergijos – bene dažniausiai pasitaikantys alerginiai susirgimai, kuriais skundžiasi pacientai. Vienas stipriausių gamtos antigenų, sukeliančių imunologines reakcijas akių junginėje ir nosies gleivinėje yra augalų žiedadulkės. Pakalbėkime apie gana plačiai paplitusią ligą – alerginį rinokonjunktyvitą arba alerginę slogą, kuriuos plačioji visuomenė dažniausiai vadina šienlige. Kokios šių susirgimų priežastys? Kaip jie diagnozuojami? Ką daryti, kad gyventi su šia liga būtų lengviau?...
Skaityti daugiauIr vėl pavasaris. Ir vėl kamuoja akių niežulys, čiaudulys, padidėjusi nosies išskyrų sekrecija ir kiti nemalonūs simptomai? O galbūt alerginis rinokonjunktyvitas vargina ištisus metus ir dėl to labai kenčia Jūsų gyvenimo kokybė? Ar žinojote, kad dieninį mieguistumą, nuovargį ir silpnumą gali sukelti ne tik pati alergija, bet ir jos gydymui skirti vaistai? Tad pakalbėkime apie tai, kas svarbu – kas yra alerginis rinokonjunktyvitas, kokie įprasčiausi jo simptomai, kas galėtų padėti su juo kovoti ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis vaistus, skirtus palengvinti simptomus....
Skaityti daugiauKartais gali atrodyti, kad mažylį užklupo tik nekalta slogytė, tačiau ar kada susimąstėme, kad jam tai gali būti bene didžiausia bėda? Ir kuo vaikas mažesnis, tuo jam sloga gali būti „didesnė“, mat visai maži vaikai dar nemoka kvėpuoti per burną. Įsivaizduokite, jei negalėtume kvėpuoti nei per burną, nei laisvai kvėpuoti per nosį – kaip dėl to jaustumėtės? Tad pakalbėkime apie rinitą ir tai, kaip reikėtų jį gydyti. ...
Skaityti daugiauŠiandien apie alergijas kalbame dažnai – anksčiau ne taip dažnai pasitaikantis reiškinys jau tapo kasdienybe. Apie alergijas imame galvoti dažniau – parduotuvėse renkamės ne tik tai, ką mėgstame, bet tai, ką galime vartoti. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje iš 1 000 gyventojų net 45-iems pasireiškė vienokios ar kitokios rūšies alergija. Alergija maistui pasižymėjo vienas žmogus iš 1000. Manoma, kad neoficialūs alergiškų žmonių skaičiai būtų didesni dešimtis kartų....
Skaityti daugiauPrieš porą šimtų metų pirmą kartą aprašytas alerginio rinito atvejis buvo reta liga. Šiandien jau kalbama apie jos epidemiją. Kiekvienais metais milijonai žmonių visame pasaulyje, užuot laukę ateinančio orų atšilimo, rengiasi kovoti su kankinančiais ligos simptomais: nosies ir akių niežėjimu, sloga, čiauduliu. Ką daryti? Neiti į lauką ir taip vengti alergenų – žydinčių augalų? Medikų teigimu, yra daug geresnė išeitis – naujas nosies purškalas....
Skaityti daugiauBundanti gamta džiugina ne visus: tie, kurie pavasarį ima čiaudėti ar ašaroti, laukia jo su nerimu. Alergija šalčiui, šienligė, astma – daugelį varginančios ligos, todėl alergologiją ir pasirinkome mūsų tradicinės rubrikos klausimai-atsakymai tema. O į skaitytojų klausimus, patektus interneto svetainėje www.sveikaszmogus.lt, mūsų Facebook‘o puslapyje, paštu atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauEuropos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, mano, kad anksčiau nei po 15 m. daugiau nei pusė Europos gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos. Alergiški pacientai serga ne tik sekinančiomis alerginėmis ligomis, turinčiomis neigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei, karjerai, asmeniniam tobulėjimui, gyvenimo būdui, bet ir yra didžiulė našta šalies sveikatos ekonomikai bei makroekonomikai dėl milijardų nedarbo dienų ir darbo našumo kritimo. ...
Skaityti daugiauGalva ūžia ir tokia sunki, kad,atrodo, pamesi, nosis teka (tik spėk gaudyti!), akys ašaroja… Tokia „fantastiška“ savijauta žinoma daugeliui, kai papučia žvarbesnis vėjas, o mes nesuspėjame tinkamai apsirengti, apsiauti ir apskritai pamirštame svarbiausią Jos Didenybės Sveikatos priesaką: „Tausok!“. Bet paprastai tausoti sveikatą jau būna per vėlu ir reikia imtis priemonių, kad sloga nevirstų lėtine liga – sinusitu. Kaip atskirti sinusitą nuo paprastos slogos ir kada kreiptis į gydytoją?...
Skaityti daugiauDaugeliui sužydėjusios pievos ir medžiai kelia baimę ir reiškia alerginio sezoninio konjunktyvito pradžią. „Norint apsisaugoti nuo konjunktyvito, galima bandyti išvengti kontakto su žiedadulkėmis, bet tai ne visada būna veiksminga. Pirmiausia ligonis turėtų išsiaiškinti, kokioms žiedadulkėms yra jautrus, ir vengti kontakto su jomis“, – sako profesorė habil. dr. Rūta DUBAKIENĖ....
Skaityti daugiauAlergija yra neadekvati organizmo reakcija į įvairias medžiagas (dirgiklius). Ši disfunkcija iš dalies yra įgimta, iš dalies – įgyta. Kasmet, žydint tam tikros rūšies augalams, jeigu jų žiedadulkėms žmogus yra jautrus, kartojasi ir alerginės reakcijos. Pasak Biologinės medicinos ir diagnostikos centro „Natura munda” gydytojos reabilitologės-homeopatės Jadvygos KOLAITIENĖS, reikėtų įsidėmėti, kokiu laiku alergija prasideda. Žinant, kada liga kartojasi, galima lengviau nustatyti sukėlėją, tiksliai diagnozuoti ir gydyti. ...
Skaityti daugiauKas trečias planetos gyventojas kenčia nuo įvairių alergijos formų. Deja, bet artimiausiu metu ekspertai neprognozuoja išsivadavimo nuo jų: priešingai, manoma, kad greičiau nei po 15 m. nuo įvairių alergijos formų ir bronchų astmos gali kentėti daugiau nei pusė planetos gyventojų. ...
Skaityti daugiauAlerginėmis ligomis serga nemažai žmonių – apie 10–20 proc., o įvairių ūminių, epizodinių ir trumpalaikių alergijos požymių būna net 20–40 proc. žmonių. Dažniausios alerginės ligos yra bronchų astma, alerginis rinitas, atopinis dermatitas, alergijos vaistams, cheminėms medžiagoms, maisto produktams, vabzdžių įkandimams. Dažnai ligoniai labai ilgai kenčia nuo čiaudulio, kosulio, dusulio ar niežulio. Tai gali būti alerginio rinito (slogos) bei alerginės astmos simptomai. Alerginis rinitas – tai alerginis nosies gleivinės uždegimas, kuriam būdingas nosies užburkimas, rinorėja („bėgimas“ iš no-sies), čiaudulys, niežulys. Kodėl šiuo atveju negalima taikstytis su posakiu „sloga – ne bėda“, pasakoja Kauno medicinos universiteto klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos docentė dr. Brigita ŠITKAUSKIENĖ...
Skaityti daugiauAlergija – civilizacijos liga, sergamumas kuria įgauna epidemijos pobūdį. Veikiausiai dėl to pastaruoju metu išskirtinis dėmesys skiriamas alergenų specifinei imunoterapijai – kol kas vieninteliam gydymo būdui, kuris veikia ne tik simptomus, bet ir alergijos atsiradimo priežastis, o ilgalaikis terapinis poveikis išlieka ir pasibaigus gydymo laikotarpiui. Komentuoja Alergijos klinikos „CD8 klinika“ gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (<a href="http://www.cd8klinika.lt">www.cd8klinika.lt</a>)....
Skaityti daugiauČiaudulys, paraudusios akys – tai tik keli alerginės slogos (rinito) požymiai. Nustatyta, kad net 77 proc. sergančiųjų blogai miega, o 46 proc. ir dieną jaučiasi pavargę. Daugelį ši bėda pradeda kamuoti pavasarį. Kaip ištverti žydėjimo metą? Kaip tinkamai gydyti? Kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja alergologe ir klinikine imunologe Ieva Bajoriūniene. ...
Skaityti daugiauKaip padėti mažyliui? Sloga paprastai nelaikoma rimta liga, bet kai ja suserga vaikas, neretas tėvelis ar mamytė susirūpina ir nebežino, ką daryti. Ar išties sloga nekelia pavojaus ir kaip padėti savo mažyliui, ja sergančiam? Apie tai kalbamės su Kauno Saulės šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Audrone URBONIENE. ...
Skaityti daugiauSu bundančia gamta bei pavasariu prasideda ir sezoninių alergijų metas. Žinoma, malonu, kai akį pradeda džiuginti spalvotos gėlės ar pradedantys žydėti medžiai, bet šis grožis kai kuriems žmonėms sukelia nelabai malonius pojūčius – tai alergija. Pavasarėjant į medikus kreipiasi vis daugiau alergijos kamuojamų pacientų. Žydintiems augalams alergiški žmonės jau dabar turėtų pradėti profilaktiškai vartoti preparatus nuo alergijos. Alergija – seniai žinoma liga, ir jau ūsų senoliai žinojo, kaip nuo jos gelbėtis. Tačiau ar išties šiuolaikiniam žmogui verta naudotis jų patirtimi?...
Skaityti daugiauJeigu nei iš šio, nei iš to užgula nosį ir iš jos „pasipila“ skystas sekretas, o akys ima peršėti, niežėti ir ašaroti, gali būti, kad išsivystė šienligė. Ja pradedama sirgti žiedadulkėms pasklidus aplinkos ore. Kuo daugiau žiedadulkių – tuo ryškesni ir sunkesni ligos požymiai. Jeigu pavasaris ankstyvas, staiga sušyla oras ir sužaliuoja gamta, ir šienlige susergama anksčiau nei įprasta....
Skaityti daugiauDauguma mūsų vasaros laukia ne tik kaip šilumos, bet ir kaip poilsio. Tačiau kai kuriems pirmieji saulės spinduliai ir išsprogę pumpurai sukelia ne laimės šypsnį, bet... ašaras. Vos išsigydžius pavasario alergiją, mus pasitinka karštojo laikotarpio nemalonumai. Kaip išvengti alergijos, kur geriausia atostogauti ir ką įsidėti į kelioninį krepšį, mums papasakos Alerginių ligų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Violeta KVEDARIENĖ....
Skaityti daugiauJau džiugina pirmieji saulės blyksniai, ir pievos greitai ims žaliuoti ir žydėti. Kodėl, kai taip gražu, sloga aplanko?...
Skaityti daugiauVarginantys alerginės ligos simptomai – čiaudulys, varvanti nosis, akių peršėjimas – labiausiai erzina tuomet, kai už lango šypsosi saulė. Prasidėjusi augalams pražydus ir pasibaigsianti tik jiems nužydėjus, ji būna labiausiai nepakenčiama kaip tik saulėtomis giedromis dienomis. Apie priemones, galinčias palengvinti šių ligonių gyvenimą, pasakoja Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Pediatrijos centro gydytoja rezidentė pulmonologė-alergologė Indrė BUTIENĖ....
Skaityti daugiauPasibaigė paskutinė darbo diena ir PAGALIAU prasidėjo atostogos. Beliko tik susikrauti lagaminus, palikti kaimynei raktus, kad gėlytės nesijaustų tarsi dykumoje, ir, nusitvėrus laimingus kelionės bilietus, keliauti ten, kur skaičiukų ir kitokių gudrybių prigrūsta galva paprasčiausiai nereikalinga. Akimirkai sustokite: galite pamiršti paplūdimo rankšluostį, galite nepasiimti šiltesnių drabužių, bet vaistų nuo alergijos pasiimkite. Dėl viso pikto....
Skaityti daugiau
