){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Namų dulkių erkės – mikroskopiniai voragyviai (ilgis apie 0,3 mm), gerai prisitaikę gyventi žmonių buityje: kilimuose, pūkinėse pagalvėse, patalynėje, minkštuose balduose ar grindų plyšiuose. Jos minta nusilupusiomis žmogaus odos dalelėmis – epidermiu.
Pasaulyje namų dulkių mėginiuose randama daugiau nei 100 įvairių erkių rūšių. Dažniausiai randamų erkių rūšių skaičius dulkių pavyzdžiuose kiekvienoje šalyje yra individualus ir priklauso nuo geografinės padėties, klimato sąlygų, higienos tradicijų. Lietuvoje namų dulkėse identifikuotos 49 rūšių erkės, tačiau Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, labiausiai paplitusi erkė Dermatophagoides Pteronyssinus.
Erkių paplitimą namų dulkėse lemia trys pagrindiniai veiksniai: maistas, temperatūra ir santykinė oro drėgmė. Optimaliausios sąlygos erkių vystymuisi yra +20–25°C temperatūra ir 70–80 proc. santykinė oro drėgmė. Temperatūra nulemia erkių gyvybinę veiklą, o santykinė oro drėgmė veikia erkių vystymosi intensyvumą. Žemesnėje temperatūroje erkių vystymasis sulėtėja. Esant žemesnei nei 50 proc. santykinei oro drėgmei, erkės išgyvena ne ilgiau nei 6–11 dienų.
Dažniau pasitaiko dulkių erkių iš blokinių nei iš mūrinių namų. Dulkių erkių randama visais sezonais, didžiausi jų kiekiai (iki 1000 individų/1g dulkių) aptikti rudenį. Nustatyta, kad erkės butuose plinta su drabužiais, o į naujus namus jų patenka kartu su senais baldais, kilimais, žaislais bei patalyne.
Daugelio pasaulio mokslininkų darbai parodė, kad geriausios sąlygos erkėms egzistuoti yra lovose, kur nuolat šilta ir drėgna bei yra pakankamai maisto. Patalynės dulkių viename grame gali būti nuo 2000 iki 15000 erkių! Jos minta ne tik nusilupusiu žmogaus epidermiu, bet ir pagalvių pūkais, mikroskopiniais grybeliais. Tačiau erkių randama ne tik patalynėje, bet ir minkštų baldų apmušaluose, minkštuose žaisluose, iš kilimų, drabužių ar panašių namų apyvokos daiktų surinktose dulkėse.
Nuo 1964 metų, kai Olandijos ir Japonijos mokslininkai nustatė, kad Dermatophagoides Pteronyssinus erkės yra namų dulkių sukeliamų ligų – alerginės astmos ir rinito – priežastis, tyrimai šioje srityje pradėti vykdyti visame pasaulyje. Šiandien apie 10 proc. žmonių visame pasaulyje kenčia nuo įvairių kvėpavimo takų bei odos ligų. Mokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami.
Pagrindinis namų dulkių erkių alergenas yra jų ekskrementuose: jie yra smulkūs, tad pasiskleidžia ore. Kvėpuodamas žmogus kartu įkvepia ir erkių alergenus, sukeliančius alergines reakcijas, kurių pasekmė – rinitai, dermatitai, egzemos ar bronchų astma. Bronchinė astma diagnozuojama 1–3 Lietuvos vaikų ir 4 suaugusiųjų.
Namų dulkių erkių kiekiui sumažinti yra siūlomi fiziniai, cheminiai bei kombinuoti metodai.
· Patalynės, pagalvių ar čiužinių įvilkimas į sintetinius užvalkalus sumažina erkių kiekį. Tyrimų rezultatai parodė, kad patikimą namų dulkių erkių, taip pat ir bakterijų bei mikroskopinių grybų alergenų sumažėjimą naudojant čiužinių užvalkalus, pagamintus iš poliesterio su poliuretano paviršiniu sluoksniu.
· Ypač kruopščiai turi būti prižiūrima patalynė, nes joje ypač veisiasi erkutės. Ji turi būti keičiama ne rečiau kaip kartą per savaitę, patalai vėdinami, kartais laikomi atvirame ore, kad juos paveiktų tiesioginiai saulės spinduliai. Patalynę skalbti rekomenduojama karštesniame nei 60 °C temperatūros vandenyje, nes visas erkes tokia temperatūra veikia žudančiai.
· Tiesioginiai saulės spinduliai yra efektyvūs tik tada, jei patalynė ar kilimai laikomi ilgiau nei 6 valandas.
· Sausas valymas ypač efektyvus naikinant erkes iš lovos reikmenų, drabužių.
· Lyginimas padeda naikinti erkes tik iš plonų drabužių ir patalynės. Gilesniuose sluoksniuose lieka gyvų erkių.
· Šaldymas. Minkštus žaislus ar kitus nedidelius daiktus siūloma bent 12 valandų palaikyti šaldymo kameroje, o žiemą – ant sniego.
· Dulkių siurbimo efektyvumas priklauso nuo to, kaip yra surenkamos dulkės. Rekomenduojami dulkių siurbliai, kuriuose dulkės nusodinamos į vandenį. Vandens filtro privalumas, kad yra surenkamos pačios mažiausios dulkių erkutės, alergenai, žiedadulkės. Tradicinis dulkių siurblys po valymo orą išpučia atgal į valomas patalpas, sukeldamas dar neišvalytas dulkes, mikroorganizmų sporas ir paskleisdamas jas patalpose. Šios dulkės dar kelias valandas kabos ore, kuriuo mes kvėpuojame. Be to, joks filtras iki galo nesulaiko mikrobų ir mikroorganizmų sporų, bakterijų, todėl visi jie grįžta atgal į patalpas, kur jų vis daugėja. Plaunamasis dulkių siurblys skiriasi nuo sausai valančio siurblio tuo, kad su juo, be sauso valymo, galima plauti ne tik kilimus, bet ir baldus, kietos dangos grindis, langus.
· Cheminių priemonių nuo erkių naudojimas nėra tikslingas dėl trumpalaikio poveikio ir neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Patalpos turi būti valomos kiek įmanoma vengiant buitinės chemijos preparatų, nes cheminės medžiagos taip pat gali sukelti alergines reakcijas.
Artėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauAlerginių susirgimų visame pasaulyje nepaliaujamai daugėja. Pavydžiui, dar prieš 100 metų šienlige (sezoniniu alerginiu rinitu arba polinoze) sirgo daugiausiai 10 procentų Europos gyventojų, tačiau šiandien šis skaičius išaugęs apie pusantro karto arba netgi dvigubai. Tai reiškia, kad šiandien polinozės paplitimas Europoje itin didelis ir ja sirgti gali net iki 20 procentų asmenų (maždaug kas penktas gyventojas). Vis dėlto jei ši liga diagnozuojama laiku ir ji tinkamai kontroliuojama, tikrai galima gyventi pilnavertį gyvenimą, išvengti gyvenimo kokybės suprastėjimo ir sunkesnių komplikacijų išsivystymo. Pakalbėkime apie alerginio rinito žalą vaikams, nosies plovimo naudą ir specifinę imunoterapiją....
Skaityti daugiauKeletas pagrindinių simptomų - vandeninga sloga, užburkusi nosis, pasunkėjęs kvėpavimas, paraudusios ir niežtinčios akys, čiaudulys ir kiti panašūs sveikatos sutrikimai gali pranešti apie tai, kad organizmas alergiškas įkvepiamiesiems alergenams. Tokios alergijos gali prasidėti ir vaikystėje, ir bet kuriame gyvenimo tarpsnyje. Gana sudėtinga tai, kad įkvepiamųjų alergenų spektras yra labai platus ir ne visuomet įmanoma atsekti, kam alergiškas pacientas. Vis dėlto alergija įkvepiamiesiems alergenams gali kamuoti tik šiltuoju sezonu, maždaug balandžio – spalio mėnesiais, kai žydi ir žiedadulkes į orą paskleidžia tam tikri augalai, pavyzdžiui, beržai. Tačiau ji gali varginti ištisus metus - tuomet tikėtina, kad paciento imuninę sistemą papildomai „įjautrina“ namų dulkių erkutės, gyvūnų, tokių kaip katės, šunys, net karvės ir arkliai, epidermis bei pleiskanos, kai kurie vabzdžiai, pelėsiai, plunksnos ir kiti alergenai, kurie aplinkoje būna nuolatos, o ne tik šiltuoju metų laiku. Tad tam, kad įtariamų alergenų spektras bent kiek susiaurėtų, pacientas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kuriuo metų ar paros laiku jį kamuoja patys stipriausi simptomai. ...
Skaityti daugiauŠiandien apie alergijas kalbame dažnai – anksčiau ne taip dažnai pasitaikantis reiškinys jau tapo kasdienybe. Apie alergijas imame galvoti dažniau – parduotuvėse renkamės ne tik tai, ką mėgstame, bet tai, ką galime vartoti. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje iš 1 000 gyventojų net 45-iems pasireiškė vienokios ar kitokios rūšies alergija. Alergija maistui pasižymėjo vienas žmogus iš 1000. Manoma, kad neoficialūs alergiškų žmonių skaičiai būtų didesni dešimtis kartų....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, sergančiųjų alerginėmis ligomis skaičius sparčiai didėja. Nuo alerginių kvėpavimo takų ligų kenčia net apie 20 procentų populiacijos. Tai alerginė sloga, alerginis akių junginės uždegimas, alerginė astma. Labai dažnai visų šių trijų alerginių ligų simptomai būna drauge. Ligos atsiradimo priežastis yra ne viena. Pastebėta, kad polinkis sirgti alergine liga gali būti paveldėtas. Kitos priežastys, kaip nustatė mokslininkai, yra infekcinių ligų sumažėjimas, didėjanti aplinkos tarša ir urbanizacija. Visa tai veikia mūsų imuninę sistemą ir skatina alerginių ligų išsivystymą. ...
Skaityti daugiauPer įvairią literatūrą ir spaudą, televizijos laidas ir reklamas visi baigiami įtikinti, kad patalynėse gausu namų dulkių erkučių, kad seną patalynę būtina išmesti ar pakeisti ją kita, padedančia apsisaugoti nuo šių mažų mikroorganizmų. Jos mažytės ir akimis nepastebimos, tačiau dėl jų sukeliamo čiaudulio, slogos ir kosulio gali kiekvieną priversti pulti į neviltį. Bet ar iš tiesų gyvendami sterilioje aplinkoje išvengsime šių erkučių? Juk ant tokios patalynės žmonės miegojo šimtmečius, o alerginių ligų tuomet tikrai nebuvo daug, apie jas mūsų senoliai netgi ir nežinodavo. Tad ar namų dulkių erkutės išties yra blogis ir ar sterili aplinka nuo jų išgelbės? Pasidomėkime, ką teigia šiuolaikiniai mokslo pasiekimai......
Skaityti daugiauŠiuo metu įrodyta, kad bronchinė astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Ji pasunkina kvėpavimą, sukelia dusulį ar kosulį. Dusulys dažnai būna priepuolių pobūdžio. Priepuoliai gali būti lengvesni ar sunkesni, kartais net pavojingi gyvybei. Bronchine astma serga 1–3 proc. Lietuvos vaikų ir 4 proc. suaugusiųjų. Vaikams ir jaunuoliams sergant astma, svarbus vaidmuo tenka alergijai. Žinoma gausybė alergenų, vienas iš keisčiau skambančių – namų dulkės....
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai įspėja, kad patalpose tvyrančiame ore yra nuo 4 iki 10, o kartais net ir šimtą kartų daugiau nuodingųjų medžiagų negu lauke. Kodėl kartais imama čiaudėti, varva nosis ar kankina kosulys. Blogai savijautai dažniausiai įtakos turi dulkės, naminiai gyvūnai, mikroskopiniai grybeliai. Mokslininkų yra nustatyta, kad dauguma gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai kenčia nuo įvairių kvėpavimo takų bei odos ligų....
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauKasmet daugėja žmonių, alergiškų plunksnoms, pelėsiniams grybeliams, dulkių erkėms. Vienas iš alergenų, gyvenančių mūsų lovoje, yra namų dulkių erkės. Kaip jų išvengti? Kaip sukurti sveiką aplinką namuose? Apie tai pasakoja KMUK gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Jūratė Staikūnienė....
Skaityti daugiauPavasarį, sušilus orams, plačiau atveriame langus ir aktyviai užsiimame namų ruoša. Kruopščiai tvarkome kambarius, iš visų kampelių valome dulkes, skalbiame užtiesalus, šveičiame plyteles... Kaip sėkmingai tvarkytis buityje, kad išvengtume alergenų bei nepageidaujamo odos sudirginimo? Apie tai kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene ir gydytoja dermatovenerologe Felicija Dankšiene. ...
Skaityti daugiau
