2015-07-08 09:07
Perskaičiau Alleno Karo knygą ir jau dvi savaitės nei dūmelio, negaliu visus nuopelnus skirti Allenui, jei nenorėsi mesti, o tik šiaip perskaitysi ir lauksi stebūklo tai manau tikrai nepavyks. Reikia didelio noro gyventi be tabako. Kas keisčiausia, cigarečių dūmai man netgi pradėjo smirdėti...žiūrėdamas į rūkantyjį jaučiu jam gailestį ir begalinį džiaugsmą, kad aš nesu toks koks jis...Cigarečių kiekio nemažinau (per diena maždaug 20 ), o iškart priėjau prie visiško nerūkymo ir jokių kančių, jokio fizinio potraukio, na nebent likęs įprotis geriant kavą ar po valgio užsirūkyti, kuris manau dar ilgai liks, bet užtenka pagalvoti, kas nutiks gero jei užsirūkysiu...?Ogi visiškai nieko gero... Ir viskas sustoja į savo vėžes. Ankščiau esu keletą kartų nesėkmingai bandęs mesti, bet kiekvieną dieną, norėjau rūkyti ir save kankinau. Būnant šalia rūkančiojo, net rankos drebėdavo kaip norėdavau užtraukti, o dabar keista, galiu stovėt šalia žiūret ir jokių emocijų. Kažkas toje knygoje yra...ir man tai patinka...Gyvenimas be tabako puikus ir tvirtai žinau, kad daugiau neberūkysiu, to linkiu ir jums.