Kaip ismokti myleti save

[Greta]

Pasikeitė puslapis, vakar bandžiau rašyti, bet nedavė, reikalavo formato kitokio. Nežinau kaip šiandien ar pavyks.

[liuda]

Tokiu atveju, Greta, visai nesunku atsiriboti. Jie abu juk suaugę žmonės, jei abu perdaug ambicingi, tai - jau jų pačių problemos. Tiesiog reikia priminti jog esat pati be sveikatos ir nenorėtumėt jų barnių ir problemų girdėt. Tegu gyvena savo gyvenimą, kaip pasiklos, taip išsimiegos! Va, kai jau atsiranda anūkėliai, nebegali taip lengvai atstumti, tiesiog širdis neleidžia, nes ne tiek suaugusių vaikų gaila, kiek anūkėlių. Aš asmeniškai tikrai nesiruošiu nei anūkų auginti, nei į sūnaus gyvenimą kištis. Be abejo, padėti reikia, man irgi padėjo, be pagalbos išsiverst labai sunku, bet aš pati vargau, svajodama, kad kada nors vėliau dėl savęs pagyvensiu, bet jei pasinersi vien tik į vaikų ir anūkų gyvenimus, tai tada gyvenimas virs į vargo vakarienę...

[Greta]

Ačiū, kad laiku sustabdet,o jau buvau nutarusi rašyti į el. pašta dukrai moralizuojantį laišką.
Ką tik jie išvažiavo į Vilnių (ten dirba), dukra 3 dienas kaip debesys pilnas audros su perkūnijom vaikščiojo po namus ir su nieko nebendravo.Vienu žodžiu nera namu be dūmų. Sėkmės Jūms...

[gabija]

Pas mane dukra su žentu gyveno 2 metus.
Žentas mane laiko idealia uošviene, nors labai nešokinėjau, padarydavau laiko turėdama valgyti, ar kokį drabužį išlyginau.
Bet esmė tame , kas nesikišau į jų gyvenimą.
Jei jau vaikai barasi , užsidarykit duris , pasileiskit garsiau radiją ar televizorių, išeikit pasivaikščiokit, bet nesirkit jų barniais.
Žinau porų, kurios riejosi visą gyvenimą, bet pasistatė namus , užaugino vaikus.Būna , kad išsiskiria.Jei palaikysit kurią pusę , jiems susitaikius būsit bloga abiems.,
Juk sakoma , kad šeimos mušasi ir iš meilės, jie lovoje tikrai susitaikys.
O jūs baikit sirgti jų problemomis , susigadinsit širdį ir nervus , ir apsoliučiai nieko nepakeisit.
Žinau ,paklausė motinos išsiskyrė, dabar dukra ėda motiną dėl to ,kad liko vieniša su vaiku.
ŽIŪRŠKIT SAVO SVEIKATOS, KIEKVIENAS ŽMOGUS YRA ATSAKINGAS UŽ SAVE, KIEKVIENAM DAVĖ SAVO GYVENIMO LINIJĄ IR NEGALIMA LISTI PRIE KITŲ.
Geros dienos.

[Greta]

Gabija, anukų neturiu, patys tarpusavyje erzalynę sukelia, pykstasi patys nežino ko nori, o aš lyg svieto lygintoja, kad tik būtu visiems gerai.Nelabai leidžiasi į bendravimus. Tai vienas alaus po pirties per daug išgėgė (pyksta dukra ant žento), kitas ne toki žodį pasakė - vat ir nesantaika.Jeigu jie butu toli nuo mūsų, bala jų nematė, kai sakoma akys nemato - širdį neskauda.O Jūms Gabija patarčiau lengvesnį darbą susirasti, juk nuo nervų visos ligos, o kai paskaitau Jūsų atsiliepimus , vargina Jūs tas darbas.

[gabija]

Ar mes dėkojam saulei , kad ji šildo ir šviečia? Mes nuo gimimo žinom , kad taip yra ir bus.
Taip ir su savaisiais apšokinėtais vaikais.
Nupirkit savaitgaliui sausainukų, dešrytės ir padejuokit , kad labai silpna , blogai jaučiatės ir paprašykit paties arbatą užsikaisti, buterbrodus susitepti. Jei kartu gyvena išalkę patys pasidarys, jei iš toliau tai ne iš Badų šalies atvažiavo, kad visą dieną prie puodų leisti ir nespėti , net pasišnekėti.
Argi galų gale valgyme bendravimo esmė.Vaikams ir su ledais bus šventė.Jiems cepelinai visai ne privalumas.Gal vietoj amžino įsikalinimo virtuvėje jei anūkai nelabai dideli , kur nors nuvažiuokite , tada tikrai prisimins močiutę ilgam.

[liuda]

Oi, moterys, reikia protingai mylėti ir padėti. Kas verčia vergauti?! Kaip žinia perdidelė, akla meilė daugiau atneša žalos nei naudos. Nelengva tą aukso vidurį rasti ir išlaikyti, bet būtina, kad ir savęs nenualintum, ir kad ant galvos neatsisėstų. Čia jau pačios kaltos! Reikia jausti saiką. Kaip pvz. mano anyta: jos duktė jau pati anūkų turi, o motina ir po šiai dienai su puodais, bliūdais pas ją laksto, vežioja gatavus pusryčius, pietus... :)) na, ar nejuokinga? Visas kaimas juokiasi! Pas žentą nulėkus tvarką daro, negali žiūrėt, kad jie daržų nesodina, taigi, lekia dirba ir pyksta, kad niekas nepadeda; o žentas siunta, ko ji čia komanduoja! Jinai to pati nesuvokia, nes norėdama gero, padeda iš visų jėgų, o gaunasi atvirkštinis rezultatas - žentas net uždraudė jai ateit į jo namus... Taip, kad lazda turi du galus, svarbiausia neperlenkt, padėt reikia, bet su saiku! Bet mano anyta kitaip negali, turbūt, numirtų, nesijausdama reikalinga! Taigi, pas dukrą nubegt tvarkos daryt negali, užtat anūkėlė nieko prieš, irgi du vaikus turi dar ir trečią iš globos namų pasiėmė, o šeimininkaut namuose visiškai nepratus... o ir kam? Kai yra kas ateina ir viską padaro! Negaliu kaip pykstu! Gerai, kad dabar esu toli ir mano akys to nemato. Lai pasiunta!

[Greta]

Tikrai gyvenimas toks trumpas, visur skauda,klim. laikotarpis irgi alina tuo labiau kai operuota ginekol.Todel ir kaskart kalusiu vel ir vel savęs kodel as taip nemoku vertinti ir myleti save.Si savaitgali yra abu vaikai ir žentas. Ir ką jūs manot, aš jiems esu tarnaitė, kuri stengiasi pamalonint ir palepint savo rdquo;vaikeliusrdquo;, o jie net nepaklause ar tu mama nepavargai, nors žino kaip neturiu sveikatos. Ar jau tokia jaunimo karta užaugo?????

[Greta]

Gabija labai Jūs palaikau ir suprantu. Visa 30 metu(tiek mano dukrai) gyvenau del vaiku, del vyro del savo tevu tik ne del saves Atlygis lygus o.As jo ir neprasau, bet nors mazumele suprastu, kad del jų buvo stengiamasi, kas tau. Ožius rodo, turi prie Jų taikytis jei nori, kad jie butų tau geresni. Na atsiprasau, gyvenimas toks šudinas.

[gabija]

Juk jei susismąstyti, tai negali žinoti ,kada ligas pakirs lyg perkūnas , aš jau patyriau mirties priartėjima.Mylėti mus gali vaikai ir anūkai ne vien už prikeptą kalną blynų.Lepindami artimuosius mes auginam jų egoizmą, o jei tas daroma savo sveikatos sąskaita , tas irgi nebus įverintinta, nes žmonės nenori priekaištų , kad dėl jų aukojamąsi.Jūs aukojatės , nebematot savęs ,duok dieve jums ilgai sveikatos, o kai jos sumažės kas tada jiems padėti, tai gal jau dabar tegul visi pratinasi savarankiškai išgyventi savo problemas.
Žinot kaip šiuolaikinė pamotė atkeršijo našlaitei?Ją visaip lepino pataluose, o savo dukteris pratino prie gyvenimo.Ir žuvo našlaitė neatlaikiusi gyvenimo.
Mylėti vaikus , tai ne vien jiems atiduoti paskutinius litus,bet išmokyti juos kaip išgyventi.Jei jie bus vien jūsų išlaikomi, niekada neišmoks pasirūpinti savimi, nes tam nebus stimulo.
Ir baikim save alinti.Gal pasistenkime paskutinį 20 pragyventi sau.Antro gyvenimo nebus.