tarp mūsų-mergaičių ir moterų...

[dr]

darbi keitimas-lyg šeimos.yra dėl ko kankintis.bet gal naujas kažkas padarytų gerų pokyčių.vakar žiūrėjau filmą per LTV, įstrigo vieno herojaus sakinys-taip, gal mes mirsime, bet ėjime.

[gabija]

Aš atostogauju.Gripas palyginus su tuo ką anksčiau patyriau tai malonumas.Temperatūra baigėsi , į darbą tik trečiadienį.Jei anksčiau būčiau skaudama galva lėkusi į darbą, bet dabar nusprendžiau elgtis protingai.Niekas man už paskutines išsunktas jėgas paminklo nepastatys.
Dėl apsisprendimo tai tikrai nepavydžiu, buvo tokių situcijų , kai problemos plėšo įvisas puses.
Jei nereikia apsispręsti per kelias dienas gal po truputį mintys susigulės.
O stuburas turbūt sureagavo į nervinę perkrovą.
Suprantu, kad sename darbe daug dūšios įdėta, bet jei paskaityti tavo pirmas žinutes , tai ten buvai privesta prie kritinės ribos.Ir jei toliau kartosis tokia situacija , tai tie 400 šimtai sveikatos neatpirks.Aš tiek esu patyrusi psichologinės prievartos darbe, tiek dirbusi su Gariūninio lygio chamais,tiek su isterike savo gyvenimo nesugebėjusia susitvarkyti poniute, kad dabar stebiuosi kodėl tiek kentėjau.
Dabar kai turiu normalų darbą ,na kažkokių nemalonių smulkmenų pasitaiko, tai ko gero reiks išeiti .Stabilumo gyvenime niekaip nepasieksi.
O Tau patarčiau eiti ten kur jausi psichologinį komfortą.Tavo nervai yra ant ribos, jei dirbsi įtampoje nepadės nei atostogos.Grįši ir per dieną pamirši, kad ilsėjaisi.Man buvo susiformavęs sekmadienio sindromas , jau nuo sekmadienio pietų pradėdavau nervuotis , kad reiks eiti į darbą.Ir beje net pakeitus darbą išliko dalinė pirmadienio baimė, nes sekmadienį be raminamųjų niekaip neužmiegu.
Kadangi nežinant visų niuansų sunku ką nors patarti, bet svarbiausiu teiginiu keisti ar ne darbą aš laikau dvasinį komfortą, kurio neatpirks didesnė alga, o sielos žaizdos yra beveik nežgydomos.Atrodo pamiršti buvusius stresus ir žeminimą, o jie išlenda kai visai nesitiki ir primena save , sakydami , kad esi žiopla,menka , nieko verta.Ir pasijunti bailė, netikinti savo jėgomis,be argumentų apsiginti.

[r]

Aš tai kankinuos su sprendimu. ir taip pagalvoju, ir taip. Kai buvo blogai, tai atrodė-eisiu tuij pat iš čia, tik va, reikalaus pabaigsiu ir mausiu. Kai jau ramiau, ir jau yra kur išlekti, pradeu mastyti ar nedarau klaidos, randu to, kas ir čia gerai, gaila įdėto 10 metų įdirbio, gaila, kad reik eit su mažesne alga. Būtų apie 400 mažiau...prarasiu kontaktą su tais žmonėm, su kurias sekėsi gerai vykdyti darbus, bendrauti. Puikios mano skyriaus moterys. Toj naujoj vietoj žavi tai, kad daug bus laisvės, nieks su botgu nemojuos, pati galėsiu daug daryti, ką pati sugalvosiu.Graži ten aplinka, būsimi bendradarbiai pusiau pažįstami, nematau nei vieno pasipūtusio, ciniko ar chamo. Bendrauti tektų su kuktūros ir meno žminėm... Bet sunku apsispręsti labai. ir žinau, kad jei dabar nepakeisiu, tai jau nelabai ką pakeisiu kada į normalesnį darbą-daar mažiau liks pasitikėjimo savim, pagaliau-senstam ir tos ugnies vis mažiau..sveriu sveriu, sijoju sijoju oper logikos, nuojautų prizmę.nuo tų svarstymų galima išprotėti, o kuo daugiau galvoju-tuo labiau maišos protas:)nuovargis nuo mąstymo.ir dar sveikata kaip tyčia irsta-stuburas, sloga upuolė baisi, oi, kaip reik gero poilsio, bet kol galutinio taško nepadėsiu, tol bus neramybė ir apie poilsį net negalvok...

[Roberta]

Na, šiandie turiu nuvažiuoti pasikalbėti pas tuos du darbdavius būsimus gal:) Norėčiau kuo greičiau apsispręsti-eiti ar likti čia- ir dirbti bei visaip kitaip gyventi.Labai atima daug jėgų nežinomybė, svarstymai. Darbą keisti tai lyg šeimą keisti.Beveik:) Šiandien daug darbo, daug rūpesčių, o ir savaitgalis laukia pilnas veiklos. Kviečia draugė važiuoti į tokį seminarą, yra Kaune Meilės kelias-tokia organizacija, nete galit pažiūrėti. Jie ten užsiima meditacijom, rengia seminarus, vienžo-dvasiniam ir kūniškam tobulėjimui neblogai, bet nuplaukti į pievas aš nenoriu labai. Esu buvusi meditacijų įvade, kai mokė piešti mandalas-patiko.Na, žmogus kažkaip iškrenti tada iš įprastos rutinos, požiūris kiek išsiplečia.Bet man kiek per toli važinėti ir visad pagailsta laiko, nes savaitgalį norisi pabūti su šeima, namie. Gaila, kad nėra sniego, jaučiuos lyg augalas su sutrikusia vegetacija-kažko reikia, kažko noriu, na to, NEŽINIA KO:) bet labiausiai dabar-poilsio ir apsisprendimo-tą tai tiksliai žinau:) Ir laiko knygai, miegui. Sveikatos viskam.

[dr]

paskaitykite-delfyje yra neblogas Lapino str apie tai, kaip nuvaikyti blogą nuotaiką

[dr]

rytoj tai tikrai, bet ir šiandien neblogai, nes penktadienis;)

[Roberta]

vau, kaip gerai, kad penktadienis:)

[Roberta]

Pas mus tai vis vien reik darbą padaryti-tai tavo bėdos, kada jį darai.Svarbu, kad būtų tada ir tada ir kvit. Dažnai ariu pietų metu, kada nieks nevaikšto. Tad kartais nugvelbiu sau laiko, jei esu kiek laisvesnė. Nevaikštau per kabinetus su kalbom,nerūkau, va tik į netą čia užlendu kavą gerdama ir tiek. Tad be jokio sąžinės graužimo kartais leidžiu sau išnykti.Kartais.Nes dažnai tai nėr kada, o ir sąžinė neleistų. Juk svarbu gebėjimas dirbti, produktyvumas, o ne išsėdėtas laikas. Žinoma, jei aptarnavimo sritis, tada negali žmonių už durų laikyti. Va, pietų metas, mūsiškiai traukia namo, bet mano namai toli, aš tik nebent iki valgyklos nueinu ar į kiemą. bet šiandien lyja, neisiu, išgersiu kavos ir vėl dirbsiu. Vakar užmigau taip anksti, tai šiandien kažkaip lengva..Per tas šventes ir nusiplūkiau-važiavom į svečius. O norisi ramybės daugiau... Jūs esate pavargusi, todėl taip sunku ir nuotaika tada neta, ir protas ardosi, siela gniuždosi. Aš šiais metais pasižadėjau savęs daugiau skirti SAU:) ne darbui. Kas bus , tas, bet reikia ir apie save pagalvoti, ne tik-ar spėsiu, ar padarysiu, ar bus gerai, viskas į šoną, tik darbas. Ai, nesąmonė. Laimės dėl to nepatyriau.Rekia gerbti ir savo poreikius, ne tik uždavinius ir pareigas...Pakentėkit, praeis tie auditai, pasauklis nušvis. Kai būna sunku atrodo, kad taip bus visad, bet taip nebus...bus tuoj geriau...

[Roberta]

Kaip -ar smagu su nauju paltu? Aš irgi norėčiau kažko to, nežinia ko-naujo palto ar striukės žieminės. Kaip auditas? kaip ten tie darbai? Pas mus aprimo, dirbu ir tiek.O kad taip visad:) vakar pabėgau valandą iš darbo anksčiau, apėjau knygyną, kosmetikos parduotuves.Ryte dariau savo jogos pratimus. geras dalykas, bet ir jiem reik energijos, nuotaikos. Žinoma, paskui smagu, kai padarai, bet kartais tai labai tingisi, o kai bloga nuotaika, iš viso atrodo viskas beprasmiška ir nieko nedarau. Kaip Jums, Gabija?