2015-01-03 13:01
Toliau apie grybukus. Tame, kad jie neigiamai veikia vėžines ląsteles, logikos yra: stimuliuodami imunitetą, šiuo atveju skatindami T-limfocitų ir natūralių killer‘ių atsiradimą, jie pagausina mūsų vidinių kovotojų prieš vėžį gretas. O Agaricus, dar daugiau, - valioja (teigiama, kad valioja...) įtakoti angiogenezę, t.y. stabdo smulkiųjų kraujagyslių generavimą, tokiu būdu neleisdamas vėžinėms ląstelėms per naujus kraujagyslių kapiliarus prisijungti prie „degalinės“ – pagrindinės kraujotakos sistemos. Vaistų pasaulyje angiogenezę įtakoja tik super-puper Avastin‘as, paleistas į rinką tik 2004 m. Beje, jo bandymams buvo sueikvota 15 metų! Tai iš tiesų naujos kartos vaistas, veikiantis visai kita kryptimi, nei tradicinė chemoterapija (užmušanti greitai besidalijančias ląsteles, pvz., vėžio ar plaukų maišelių ir pan.). Tačiau grįžkime prie grybukų. Taigi medžiagų, veikiančių antikancerogeniškai, juose yra. Jų, beje, yra ir mūsų beržo kempinėje. Tik ar jų pakanka ilgesniam laikui sustabdyti auglio atsiradimą ir vystimąsi? Bijau, kad tokių tyrimų niekas nedarė, nes tiek tradicinės, tiek alternatyviosios medicinos tyrimai yra orientuoti į jau esamo ir gerai matomo auglio naikinimą – pamažino ar kiek pristabdė auglį – OK, reiškia veikia. O kaip su tais, kuriems pašalintas I-II stadijos auglys, ir jokios šiuolaikinių tyrimų priemonės negali nustatyti, ar neliko mažųjų (nematomų) metastazių į gretutinius ar toliau esančius organus? Logiškai mąstant, auglį, kuris yra dar neįžiūrimo dydžio, užmušti yra lengviau nei matomą „plika akimi“. Gal šiuo atveju pakaktų ir grybukų?
Kol kas tiek. Kitą kartą parašysiu apie konkrečius preparatus, pagamintus iš grybukų ekstrakto.