2015-05-31 21:05
Sergu migrena nuo vaikystės. Tokia ir vaikystė - begaliniai vėmimai, drebulys, skausmas, šviesos baimė. Dabar man jau 35-eri. Šiandien vėl skauda ir nenoriu gyventi. Man nuo neįveikiamų skausmų depresija. Jau kelios savaitės slepiuosi nuo vyro ir sūnaus, nes bijau, kad jie manimi nenusiviltų. Kenčiu dantis sukandusi, tvarkausi namuose, darbe dabar įtampos atoslūgis - baigėsi mokslao metai. Bet man vis tiek, baisiai pavargau. ZOMIGą geriu kas antrą dieną, nes nusivėmiau jau tiek, kad sveriu 55 kg., o normalus svoris 60 kg. Pas neorologą lankausi, bet jis eksperimentus daro su manimi, sako: pabandykim tą, pabandykim į galvą suleisti kažkokius vaistelius, o kokius nė pati nežinau, nes man jau vis tiek, kad tik neskaudėtų. Po to dar blogiau buvo. KĄ DARYTI? Girdėjau, kad gydo akupunktūra, gal kas bandėte ir padėjo? O vaistus gerti nelabai jau ir galiu, nes sugadintos kepenys, kurias dabar ir gydausi. Jėzau, juk ZOMIGą gėriau... Tai vieną ligą gydau, o kitą pati skatinu vystytis. Tokios tokelės...