2015-11-23 20:11
As sergu epilepsija jau daug metu. Turejau labai dideliu, daznu priepuoliu. kokiu tik man vaistu neisrasyta buvo.Taciau viena karta man gydytoja matomai pritaike vaistus, kad didieji (be samones)priepuoliai baigesi.Po to budavo priepuoliai su traukuliais , bet samones neprarasdavau. Geriau Depakin Chrono ir relaniuma. Taciau priepuoliai man tie nepraeidavo ,kol nesuleisdavo relaniumo. Skrandyje atsirado opa, rdquo;sustreikavordquo; sirdis. Pazystama gydytoja pasake ,kad tai nuo vaistu. Nustojau gerti depakina , pasigydziau skrandi, taciau sirdies jau nelabai. Nuejus, pas mane gydancia nervu gydytoja , prisipazinau, kad as nustojau gerti depakina. Zinoma ji nelabai mane pagyre, bet patarima gera dave.Patare ,kad kai jau jauti (as jauciu )kad tau uzeina bloga ir tuoj bus pripuolis, neissigask(o taip mums epileptikams buna), o pradek mintyse save tramdyt ir ramint.Taip ir pradejau ,rankas sugniauziu i kumsti stipriai ir sau mintyse kartoju : viskas gerai ,as nugalesiu ,man nieko nebus ir ka nors gero galvot. Ir ka jus manot man tai labai padeda ,praeina tas blogumas. Na ir tai jau tesesi apie 10 metu.Zinoma saugotis saugausi, kasdiena beveik ,vakarais geriu nervus raminancia arbata, na ir relaniuma ar kitus vaistus panasius i juos, kuriuos israso seimos gydytoja. Na ir neinu kur nebutina ,i laidotuves ar kitur, kur zinau ,kad gali tai atsitikti.Ir tai isivaizduokit,pradejau sirkti 25 metu o sulaukiau jau 60 metu. Na ir ka padarysi gyvent reikia ir kaskaip per daug neliudejau , stengiausi but linksma ir negalvot su kokia liga vaikstau. Sekmes ir istvermes jums jauniems kuriems teko tokia dalia. Daugiau optimizmo, daugiau ir maziau galvokit, kad istiko jus tokia nelaime. Bukit stiprus , nepasiduokit ligai,kiek imanoma.