Atpažinta akromegalija sėkmingai gydoma
Spalio pradžioje vykusioje endokrinologų konferencijoje viena iš aptariamų temų buvo lėtinė endokrininė liga – akromegalija. Statistiniais duomenimis, akromegalija galėtų būti nustatoma 3–4 gyventojams iš 1 milijono. Tačiau Lietuvoje ji diagnozuojama dar rečiau – pas mus kol kas diagnozuota apie 150 sergančiųjų šia liga Taip yra todėl, kad žmonės neatpažįsta šios ligos.
Pasak Santariškių klinikos Endokrinologijos centro direktoriaus Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Vaidoto URBANAVIČIAUS, sergantieji akromegalija vaikšto tarp mūsų ir mano, kad yra sveiki. „Žmonės tiesiog mažai žino apie ligą ir kreipiasi per vėlai arba dažniausiai miršta nuo širdies ligų“,– sako profesorius. Sergantys asmenys ir jų artimieji pripranta prie išvaizdos pokyčių ir dažniausiai kreipiasi į gydytoją tik po daugelio metų, kai atsiranda nuovargis, mieguistumas, galvos skausmai, diabetas, padidėja kraujospūdis ar sumažėja libido. „Akromegalijos atvejai labai dažnai „pražiūrimi“, – teigia ir Kauno medicinos universiteto klinikų Endokrinologijos klinikos vadovas profesorius Gintautas KAZANAVIČIUS. – 2–3 metus žmogų gali varginti silpnumas, atsirasti cukrinis diabetas, vyrams potencijos sutrikimai. Žmonės turi susirūpinti, jei pastebėjo, kad keičiasi veido bruožai: padidėja apatinis žandikaulis, tarpudančių tarpai ir kt. Ligai būdingi šeiminiai atvejai, kai keliems artimiesiems pastebimi šios ligos požymiai.“
Kaip atpažinti akromegaliją?
„Ligos požymiai gali būti išoriniai – padidėjusios plaštakos, pėdos, apatinis žandikaulis, ir vidiniai – nuovargis, mieguistumas, dažnesni galvos skausmai, padidėjusi skydliaukė, artritas, susilpnėjęs regėjimas, sumažėjęs gliukozės toleravimas, – vardija prof. Vaidotas Urbanavičius. – Liga progresuoja lėtai, todėl net ir šeimos gydytojams, ypač, jei ligonis pas juos lankosi dažnai, sudėtinga atpažinti ją vien pagal išorinius požymius“. Todėl būtina atlikti specialius tyrimus, tokius kaip insulino augimo faktoriaus 1 (IGF–1) ir augimo hormono sekrecijos matavimas. „Endokrinologijos centre Santariškėse turime visas šiuolaikines technologijas, kad galėtume atlikti tokius tyrimus“, – teigia prof. V. Urbanavičius. Tokie pat tyrimai atliekami ir KMUK Endokrinologijos klinikoje. Sergantysis gali jausti ir padidėjusį prakaitavimą (dėl prakaito liaukų hipertrofijos), sąnarių skausmus (dėl kaulų pokyčių). Dėl arterinės hipertenzijos poveikio didėja vidaus organai: širdis, kepenys, blužnis ir kt. Dėl širdies hipertrofijos padidėja kraujospūdis, ilgainiui atsiranda ritmo sutrikimai, ekstrasistolės, ir, ligos negydant, tai gali tapti mirties priežastimi. „Adenoma yra linkusi ilgainiui didėti ir spausti kitas hipofizėje esančias ląsteles, reguliuojančias kitų organų veiklą. Todėl gali sutrikti ir kitų endokrininių liaukų (lytinių liaukų, skydliaukės, antinksčių) veikla, atsiranda galvos skausmai ar net gretimai esančio regos nervo spaudimo požymių su regėjimo sutrikimais. Ligą diagnozuoja ir gydo endokrinologai, todėl svarbu, įtarus ligą, nusiųsti pas endokrinologą“, – sako profesorius V. Urbanavičius.
Ligą sukelia gerybinė adenoma
Padidėjęs augimo hormono kiekis ankstyvame amžiuje, dar nepasibaigus augimui, lemia amžiaus neatitinkantį augimą, vadinamą gigantizmu. Jei augimo hormono kiekis nesinormalizuoja ir išlieka padidėjęs net ir vyresniame amžiuje, tai jau vadinama akromegalija. Dažnai gerybinės hipofizės adenomos sukelta akromegalija atsiranda žmogui jau užaugus, kai natūralus augimas jau būna pasibaigęs. Tuomet ligonio ūgis būna normalus, tačiau ima augti liežuvis, žandikaulis, ausys, nosis, pėdos, plaštakos, didėja vidaus organai. Akromegaliją sukelia posmegeninės liaukos, atsakingos už daugybės hormonų, lemiančių augimą, vystymąsi, lytinę brandą, reprodukcinę funkciją ir maitinimą krūtimi gamybą bei reguliavimą, gerybinė adenoma. Žmonių, kuriems išsivysto akromegalija, kai kurios posmegeninės liaukos ląstelės, gaminančios augimo hormoną, pradeda dalytis greičiau nei įprasta ir išskiria daugiau augimo hormono.
Gydymo taktika sparčiai keičiasi
Greta tradicinių neurochirurginių ir radioterapinių gydymo metodų (jie taip pat tobulėja), vis plačiau taikomi medikamentiniai gydymo metodai. „Jei akromegalija diagnozuojama anksti, gydant medikamentais gaunami gana geri rezultatai“, – atkreipia dėmesį Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovas prof.V. Urbanavičius. – Ypač gerų rezultatų pasiekiama ilgai veikiančio somatostatino analogais. Šie preparatai veiksmingai blokuoja padidėjusią AH sekreciją tuo būdu sumažina insulino augimo faktoriaus 1, sukeliančio akromegalijos simptomus, sekreciją. Tik labai retais atvejais negaunama atsako į šiuos preparatus, tuomet galima pritaikyti kitus preparatus, blokuojančius augimo hormono receptorius.“ „Šią ligą svarbu anksti pradėti gydyti, nes pažeidžiama širdis ir gali išsivystyti širdies nepakankamumas, – teigia KMUK Endokrinologijos klinikos vadovas profesorius G. Kazanavičius. – Gydyti pradedama vaistais, galima skiri radioterapiją ar chirurginį gydymo būdą (hipofizės auglio pašalinimą). Vartojami slopinantys auglio augimą medikamentai, geriausiai prolonguoto veikimo formomis. Naujieji preparatai sukelia mažiau pašalinių reiškinių, jie vartojami kas kelis mėnesius."
Svarbiausia – laiku kreiptis į endokrinologus
Nėra aišku, kas lemia posmegeninės liaukos auglio formavimąsi, tad ir prevencijos priemonių ligai išvengti nėra. Kiekvienas, pastebėjęs besikeičiančią savo išvaizdą, t.y. didėjantį apatinį žandikaulį, nosį, ausis, pėdas, plaštakas, turėtų kreiptis į gydytoją endokrinologą. Laiku pradėjus gydyti rezultatai geresni. Po operacijos augimo hormono gamyba paprastai slopinama vaistais, kurie vartojami universitetinėse šalies ligoninėse. Lietuvos ligonių kasos visiškai kompensuoja šios endokrininės ligos gydymą.
Vienos ligos istorija
Pasakoja Zarasuose gyvenantis Antanas Svidinskas, sergantis akromegalija.
Visą gyvenimą dirbau vairuotojus. Nuo 50 metų palaipsniui pradėjo blogėti regėjimas, padidėjo plaštakos, pėdos, apatinis žandikaulis. Vasarą nešioju 48–49 dydžio batus, žiemą – 50. Būdamas 50 metų , netekau visų dantų. Vargino pernelyg didelis nuolatinis prakaitavimas, mieguistumas, nuovargis. Labai skaudėjo sąnarius. Ligai progresuojant, praktiškai visi mano kūno organai buvo pažeisti akromegalijos. Gydytojai net sakė, kad mano išgyvenamumo prognozė vos 1 procentas. Šiuo metu man taikomas moderniausias gydymas. Kas 58 paras leidžiama didelė dozė vaistų nuo šios ligos – ankstesnės mažos dozės man jau nepadėjo. Esu labai dėkingas KMUK gydytojui Tamašauskui ir jo komandai, kurie man išoperavo hipofizės adenomą. Chirurgai teigė, kad ją aš „auginau“ 15 metų. Gydymas man padeda, jaučiuosi geriau. Tačiau regėjimas išlieka prastas, padidėjusios plaštakos, pėdos, apatinis žandikaulis. Gydytojai sako: „Ką užauginai, tas ir liks“. Sergantieji akromegalija dažnai įkūnija išskirtinės išvaizdos herojus kino filmuose. Aktoriai Richardas Kielas, vaidinęs milžiną plieniniais dantimis viename iš Džeimso Bondo filmų „Šnipas, kuris mane mylėjo“, Matthew McGrorry, vaidinęs Karlą filme „Mano gyvenimo žuvis“, Carelas Struyckenas, vaidinęs Svirdulį juodojoje komedijoje „Adamsų šeimynėlė“ – tipiniai akromegalijos pavyzdžiai. „Visi pasaulio ūgio rekordininkai taip pat serga šia liga“, – tvirtina prof. V. Urbanavičius. Akromegalija sergančiųjų yra ir didžiajame sporte. Krepšininkui iš Kinijos Sun Ming Ming, šiuo metu žaidžiančiam JAV, diagnozuota ankstyvos stadijos akromegalija. 2005 m. atlikta operacija bei šiuo metu taikomas medikamentinis gydymas leidžia jam toliau tęsti krepšininko karjerą.
Andrius VAITIEKUS
