){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tad ar reikia valyti liežuvį? Ką rodo liežuvio apnašos? Kada ir kodėl reikėtų valytis liežuvį? Apie tai kalbamės su Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos Periodontologijos poskyrio vadove gydytoja periodontologe Jūrate Žekoniene.
Iš tikrųjų burnos higienistai ir gydytojai periodontologai pacientams dažnai pabrėžia, kad būtina valytis ne tik dantis, tarpdančius, bet ir liežuvį. Kodėl?
Burnoje gyvena daugiau nei 700 rūšių mikroorganizmų. Tad tai tikrai nėra pati švariausia mūsų organizmo vieta. Burnos mikrobų yra ant dantų, ypač prie dantų kaklelio, ant gleivinės ir, be abejo, ant liežuvio. Liežuvio anatomija yra labai palanki mikrobams susilaikyti ir gyvuoti. Liežuvio nugarėlė yra plati, išvagota įvairių raukšlių, todėl labai patogi kauptis apnašoms ir bakterijoms. Po kurio laiko jie sukelia dantų ir dantenų ligas: ėduonį, gingivitą, periodontitą. Svarbiausia profilaktika, siekiant išvengti šių ligų, yra puiki burnos higiena, kai mechaniškai šepetėliu pašalinamos dantų apnašos, ir taip sumažėja mikroorganizmų koncentracija. Todėl yra labai svarbu šalinti apnašas ne tik nuo dantų paviršių, bet ir nuo tų burnos vietų, kur jie gali užsilaikyti ir daugintis, t.y. ir nuo liežuvio.
Ne, jie yra pavojingi anaiptol ne tik dantims. Kai kuriais atvejais (sutrikus imunitetui, sergant kai kuriomis lėtinėmis ligomis) ant liežuvio besikaupiantys mikrobai gali sukelti ir paties liežuvio uždegimą arba grybelinį jo pažeidimą.
Gydytojai periodontologai, vertindami paciento burnos būklę, apžiūri ir vertina liežuvį, jo spalvą, drėgnumą, spenelių atrofiją. Lygus ir raudonas liežuvis būdingas sergant mažakraujyste, avietinės spalvos – skarlatina ir sunkiomis infekcinėmis ligomis. Nešvarus pilkšvai baltomis apnašomis padengtas liežuvis gali rodyti skrandžio sutrikimus (uždegimą, erozijas, kitokią virškinamojo trakto patologiją), ryškiai raudonas būdingas kandidamikozei. Hemoraginiai liežuvio bėrimai rodo sunkias kraujo ligas.
Sausas liežuvis rodo dehidrataciją – skysčių stygių žmogaus organizme. Yra ir burnos gleivinės ligų, pažeidžiančių liežuvį.
Dažniausiai matome virškinamojo trakto ir nervų sistemos patologijas, padidėjusį nervingumą. Pastarąjį rodo dantų įspaudai ant liežuvio – tai byloja, kad pacientas linkęs stipriai sukąsti dantis, o tai yra parafunkcija, būdinga jautriems, įsitempusiems, streso apimtiems žmonėms. Neretai pastebime ir kraujo ligas, alergijas.
Burna yra neatsiejama organizmo dalis ir jos sveikata svarbi visam organizmui, o šio būklė turi įtakos dantų ir visos burnos sveikatai. Turbūt dauguma periodontologų vadovaujasi nuostata, kad pacientas turi žinoti savo būklę, todėl, esant įtarimams, rekomenduoja kitų specialistų konsultacijas ar papildomus tyrimus.
Sakoma, kad bet kokiam naujam įpročiui atsirasti ar keisti reikia 21-os dienos. Manau, kad įprasti valyti liežuvį gali tekti mokytis ir ilgiau, tačiau tai padaryti įmanoma ir nėra itin sunku. Svarbu paciento motyvacija, jam reikia gerai išaiškinti, kodėl jis turėtų tai kasdien atlikti.
O tai daryti nėra sudėtinga. Liežuvį galima valyti tuo pačiu dantų šepetėliu, kuriuo valome dantis. Valymo judesiai – braukiant nuo liežuvio šaknies šluoti liežuvio galiuko link. Taip pat galima naudoti ir specialias priemones: gramdiklius, valiklius. Kai kurių dantų šepetėlių galvutės nugarinis paviršius daromas šiurkštesnis, kad geriau pašalintų apnašas nuo liežuvio. Žodžiu, jis skirtas ne tik dantims, bet ir liežuviui valyti.
Liežuvio valymas neišgydytų gastrito ar anemijos, tačiau yra veiksminga priemonė sumažinti apnašas burnoje, mikrobų skaičių, riziką sirgti dantų ir dantenų ligomis, pagerintų paties liežuvio kraujo apytaką, burnos kvapą. Be to, žmogui suteiktų didesnį švaros ir gaivos pojūtį.
Ilgą laiką buvo pamirštos ir dantenos bei tarpdančių valymas. Nors dantų siūlas buvo sukurtas 1815 m., prisiminkite, kada mes pradėjome jį naudoti kasdien? Dažniausiai matydavome juo tarpdančius valantis kokius nors Holivudo filmų herojus ir tuo negalėjome atsistebėti.
Apie liežuvio valymą masinėse informavimo priemonėse nėra taip plačiai kalbama kaip apie periodonto ligas ar kariesą, gripą ar peršalimo ligas. Apie tai daugiau kalba ir tai pabrėžia dažniausiai gydytojai periodontologai ar burnos higienistai, kaip ir priklauso pagal specializaciją ir dirbamą darbą.
Šią pastabą norėčiau paaiškinti išsamiau. Dantų šepetėlius reikia keisti maždaug kas tris mėnesius arba dar anksčiau, tarkim, jeigu išsiklaipo minkšto dantų šepetėlio šereliai. Mat maždaug per tiek laiko šereliai iškrypsta, nusidėvi, neefektyviai valo dantis, gali traumuoti dantenas. Tai padaryti taip pat būtina persirgus infekcinėmis ligomis.
Liežuvio valiklis taip pat turėtų būti švarus – jį reikia nuplauti po tekančiu vandeniu, retkarčiais dezinfekuoti. Tad jeigu jis pagamintas iš tam nepritaikytų abejotinos kokybės medžiagų, nemanau, kad jį būtų galima naudoti visą gyvenimą.
Svarbiausia, kad įpratusieji kasdien atlikti dar vieną burnos higienos procedūrą, valytis ne tik dantis, bet ir tarpdančius, liežuvį, galėtų rečiau lankytis pas dantų gydytojus.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę