Atopinis dermatitas – tai lėtinis alerginis odos uždegimas, kuris pasireiškia viso kūno ar tam tikrų vietų papuliniais bėrimais raudoname fone, kartu smarkiai niežti. Mažiems vaikams būdingi šlapiuojantys veido ir tiesiamųjų galūnių paviršiaus bėrimai.
Vyresniems būna sausų bėrimų su odos infiltracija bei sustorėjimu (lichenifikacija), dažniausiai lenkiamuosiuose paviršiuose. Gali būti papildomų simptomų: odos sausumas, plaukuota keratozė, niežėjimas prakaituojant ir kt. Tipinis atopinio dermatito požymis – per nukasytą odą patekusio Staphilococcus aureus sukeltas odos uždegimas.
Dažniausiai pasireiškia alergija maistui (80 proc. sergančiųjų). Jei vaikas turi paveldėtą polinkį, beveik kiekvienas maisto produktas gali sukelti alergiją. Tačiau dažniausiai pasireiškia alergija karvės pienui, kiaušiniams, įvairioms grūdinėms kultūroms, ypač kviečiams, šiek tiek vėliau įsijautrinama žuviai, riešutams, citrusiniams vaisiams. Šokoladas, kakava, konservantai bei stabilizuojamosios medžiagos, taip pat sirupo formos vaistai ir B grupės vitaminai gali sukelti pseudoalergines reakcijas.
Kiek vyresniems vaikams ligą gali išprovokuoti aplinkos alergenai (namų dulkių erkutės, žiedadulkės), o kontaktiniai alergenai (metalai, lateksas, parfumerinės medžiagos, cheminės medžiagos, sintetika) dažniau pažeidžia paauglių ir suaugusiųjų odą. Alergijai turi įtaką ir emocinis stresas, klimato sąlygos, odos išsausėjimas.
Ligos išvengti sunku, kadangi jos atsiradimą lemia genetinis paveldėjimas, o genų mes kol kas pakeisti negalime. Galima tik padėti vaikui: tam, kuris jau turi polinkį, neįsijautrinti, o alergiškam kuo mažiau kontaktuoti su alergenais.
Tinkama dieta – profilaktikos ir gydymo pagrindas
Profilaktikos priemonės priklauso nuo to, kokios yra alergiją sukėlusios medžiagos.
Vaikams pirmasis pagalbos ir gydymo metodas yra dieta be alergiją sukeliančių produktų.
[I]Kūdikiams[/I]
Alergiškiems kūdikiams rekomenduojama neduoti karvės pieno. Jie turėtų būti kuo ilgiau maitinami motinos pienu, tik mama turėtų laikytis dietos – nors jos pienas alergijos nesukelia, bet tokį poveikį gali turėti medžiagos, kurias ji gauna su maistu.
Jeigu motinos pieno nėra, tuomet rekomenduojami hidrolizuotų baltymų adaptuoti pieno mišiniai. Sojos adaptuoti mišiniai taip pat gali kelti alergiją, be to, dėl estrogeninio poveikio jie visai netinka berniukams. Pradėjus maitinti košėmis, reikia turėti galvoje, kad dažnai alergiją sukelia grūdinės kultūros, ypač kviečiai. Perkant jau paruoštas košes reiktų atkreipti dėmesį, kad jų sudėtyje nebūtų nei citrusinių vaisių, nei morkų, nei kitų alergiją sukeliančių produktų.
[I]Didesniems vaikams [/I]
Dieta skiriama atsižvelgiant į tai, kam jie yra alergiški. Jeigu tai dar nenustatyta, reiktų laikytis bendrų rekomendacijų: vartoti rūgščius pieno produktus (kefyrą ar rūgpienį), baltą sūrį, iš mėsos – triušieną, nutrijos mėsą, jautieną, kiaulieną.
Stengtis nevalgyti varškės, šokolado, chalvos, medaus, riešutų, vištienos ir veršienos, pieniškų dešrelių ir negerti karvės pieno. Iš grūdinių kultūrų mažiau alergiją kelia miežiai ir avižos. Būtina atsisakyti kečupo, traškučių, spalvotų limonadų, kramtomosios gumos, citrusinių vaisių ir jų sulčių.
Alergiją kelti gali raudonos spalvos vaisiai ir uogos, todėl geriau vaikams duoti šviesių vaisių ir daržovių: gelsvų obuolių, baltųjų serbentų, žiedinių kopūstų, brokolių ir kt.
Emolientai būtini visiems sergantiesiems
Emolientai – tai drėkinamosios medžiagos, kurių sudėtyje nėra jokių medikamentų, dirginančių, spalvinančių medžiagų, pieno rūgšties. Jos nesukelia dirginimo. Emolientai vartojami tam, kad oda visą laiką būtų drėgna. Odos išsausėjimas pats savaime gali būti atopinį dermatitą provokuojantis veiksnys. Emolientai (Pvz., Excipial kremai, U Hydrolotio, U Lipolotio ir kt.) sudrėkina odą 3-4 valandoms, todėl turi būti vartojami dažnai, kelis kartus per dieną, ilgą laiką.
Tepti reikia ir po kiekvieno maudymosi – iškart, dar drėgną odą (per 3 minutes).
Gydymas etapais, atsižvelgiant į ligos sunkumą
Pirmiausia bet kuriuo atveju reikia rinktis vietinių gliukokortikosteroidų tepalus. Jų pasirinkimas tikrai didelis ir jie turi būti parenkami atsižvelgiant į ligos sunkumo laipsnį. Dėl jų nepageidaujamo poveikio (vazokonstrikcijos) vaikams kortikosteroidų tepalus reiktų stengtis naudoti kuo silpnesnius ir kuo trumpesnį laiką. Silpniausi yra hidrokortizono ir prednizolono tepalai – Linola NH, Alpicort-N, Premandol. Iš stipresnių dažniau naudojami Cutivate, Advantan, Elocon.
Lietuvoje neseniai pasirodė nehormoniniai, tačiau labai panašų poveikį į gliukokortikosteroidų tepalus turintys imunomoduliatoriai. Ji neturi hormonams būdingų šalutinių poveikių ir yra veiksmingai apie 70 proc. atopinio dermatito atvejų.
Visi minėti tepalai naudojami ir lengvo, ir vidutinio, ir sunkaus atopinio dermatito atvejais.
Jeigu neužtenka tokio gydymo (be to, ne visada galima ilgai vartoti hormoninius preparatus), reiktų pasirinkti ar papildomai skirti antihistamininių preparatų. Ilgiau vartoti tinkamesni antrosios kartos (klaritinas, cetirizinas, loratidinas) arba naujosios kartos vaistai (desloratidinas, levocetirizinas).
Šie vaistai turi būti vartojami ilgą laiką, dažnai neužtenka savaitės ar dviejų. Yra ligonių, kuriems jų tenka vartoti metų metus, nes, vos nutraukus gydymą, iš karto liga paūmėja. Yra atlikti tyrimai, kurie įrodo, kad minėtų antrosios kartos antihistamininių vaistų galima vartoti ilgą laiką, nebijant šalutinių poveikių.
Jeigu alerginis dermatitas tiek aktyvus, kad šitų preparatų neužtenka, dažnai kartu reikia ir neilgų I kartos antihistamininių vaistų kursų.
Jeigu nepakanka visų minėtų priemonių, ligos eiga sunki, gydoma stacionare. Tada gydoma trumpais geriamųjų kortikosteroidų (prednizolono) kursais arba, jei reikia, imunosupresantais (ciklosporinas A).
Yra ir alternatyvių gydymo būdų: imunoterapija, plazmoterezė, gama globulinas, citostatikai. Tai tikrai sudėtingas ir galintis sukelti daugiau šalutinių poveikių gydymas, todėl skiriamas ne kiekvienam. Bet jei ligonio būklė sunki, nori nenori jį reikia taikyti.
Apskirtai atopinio dermatito gydymas yra ilgas, reikalaujantis labai daug kantrybės procesas.
Komplikacijų pavojus
Vienas gydymo aspektas, kurį reikia paminėti, – tai antrinės infekcijos galimybė. Infekcija gali patekti per nukasytas vietas. Dažniausia infekcija – staphilococcus aureus. Jis aptinkamas iki 90 proc. sergančiųjų odoje. Tokiais atvejais turi būti skirtas bendrinis ar vietinis antibakterinis gydymas.
Visai išgydyti alergiją galimybės kol kas nėra. Vaistų reikia vartoti tol, kol būklė pagerėja. Maždaug 2/3 vaikų iki 5-7 metų amžiaus šią ligą “išauga”. Likusiems 1/3 vaikų alergija gali varginti visą gyvenimą. Dažnai kartu su atopiniu dermatitu pasireiškia bronchų astma ir alerginis rinitas. Būna atvejų, kad paauglystėje kuriam laikui alergija išnyksta, o ligoniui suaugus vėl pasireiškia jau kita forma – bronchų astma, alerginiu rinitu.
Nors nėra įrodyta, kad negydomas atopinis dermatitas būtinai progresuoja ir tampa sunkesnės formos ar išsivysto kitos alerginės ligos, tačiau reikia žinoti, kad rizika vėliau joms išsivystyti visada yra. Kita vertus, tyrimai įrodo, kad tinkamai gydant atopinį dermatitą, galima šiek tiek atitolinti kitas alergines ligas. Tai irgi yra svarbu.
Gydyti būtina ir dėl to, kad liga sukelia daug psichologinių problemų ir sergančiam vaikui, ir visai šeimai. Vaikai negali valgyti daugelio maisto produktų, jie kenčia ir dėl odos, kad ji yra negraži, ir dėl niežulio, kuris juos kamuoja. Jie nevalgo, nemiega, kasosi, sutrinka jų gyvenimo ritmas. Tai didelė problema tėvams, varginanti visą šeimą.
Dažniausiai pasireiškia alergija maistui (80 proc. sergančiųjų). Jei vaikas turi paveldėtą polinkį, beveik kiekvienas maisto produktas gali sukelti alergiją. Tačiau dažniausiai pasireiškia alergija karvės pienui, kiaušiniams, įvairioms grūdinėms kultūroms, ypač kviečiams, šiek tiek vėliau įsijautrinama žuviai, riešutams, citrusiniams vaisiams. Šokoladas, kakava, konservantai bei stabilizuojamosios medžiagos, taip pat sirupo formos vaistai ir B grupės vitaminai gali sukelti pseudoalergines reakcijas.
Kiek vyresniems vaikams ligą gali išprovokuoti aplinkos alergenai (namų dulkių erkutės, žiedadulkės), o kontaktiniai alergenai (metalai, lateksas, parfumerinės medžiagos, cheminės medžiagos, sintetika) dažniau pažeidžia paauglių ir suaugusiųjų odą. Alergijai turi įtaką ir emocinis stresas, klimato sąlygos, odos išsausėjimas.
Ligos išvengti sunku, kadangi jos atsiradimą lemia genetinis paveldėjimas, o genų mes kol kas pakeisti negalime. Galima tik padėti vaikui: tam, kuris jau turi polinkį, neįsijautrinti, o alergiškam kuo mažiau kontaktuoti su alergenais.
Tinkama dieta – profilaktikos ir gydymo pagrindas
Profilaktikos priemonės priklauso nuo to, kokios yra alergiją sukėlusios medžiagos.
Vaikams pirmasis pagalbos ir gydymo metodas yra dieta be alergiją sukeliančių produktų.
[I]Kūdikiams[/I]
Alergiškiems kūdikiams rekomenduojama neduoti karvės pieno. Jie turėtų būti kuo ilgiau maitinami motinos pienu, tik mama turėtų laikytis dietos – nors jos pienas alergijos nesukelia, bet tokį poveikį gali turėti medžiagos, kurias ji gauna su maistu.
Jeigu motinos pieno nėra, tuomet rekomenduojami hidrolizuotų baltymų adaptuoti pieno mišiniai. Sojos adaptuoti mišiniai taip pat gali kelti alergiją, be to, dėl estrogeninio poveikio jie visai netinka berniukams. Pradėjus maitinti košėmis, reikia turėti galvoje, kad dažnai alergiją sukelia grūdinės kultūros, ypač kviečiai. Perkant jau paruoštas košes reiktų atkreipti dėmesį, kad jų sudėtyje nebūtų nei citrusinių vaisių, nei morkų, nei kitų alergiją sukeliančių produktų.
[I]Didesniems vaikams [/I]
Dieta skiriama atsižvelgiant į tai, kam jie yra alergiški. Jeigu tai dar nenustatyta, reiktų laikytis bendrų rekomendacijų: vartoti rūgščius pieno produktus (kefyrą ar rūgpienį), baltą sūrį, iš mėsos – triušieną, nutrijos mėsą, jautieną, kiaulieną.
Stengtis nevalgyti varškės, šokolado, chalvos, medaus, riešutų, vištienos ir veršienos, pieniškų dešrelių ir negerti karvės pieno. Iš grūdinių kultūrų mažiau alergiją kelia miežiai ir avižos. Būtina atsisakyti kečupo, traškučių, spalvotų limonadų, kramtomosios gumos, citrusinių vaisių ir jų sulčių.
Alergiją kelti gali raudonos spalvos vaisiai ir uogos, todėl geriau vaikams duoti šviesių vaisių ir daržovių: gelsvų obuolių, baltųjų serbentų, žiedinių kopūstų, brokolių ir kt.
Emolientai būtini visiems sergantiesiems
Emolientai – tai drėkinamosios medžiagos, kurių sudėtyje nėra jokių medikamentų, dirginančių, spalvinančių medžiagų, pieno rūgšties. Jos nesukelia dirginimo. Emolientai vartojami tam, kad oda visą laiką būtų drėgna. Odos išsausėjimas pats savaime gali būti atopinį dermatitą provokuojantis veiksnys. Emolientai (Pvz., Excipial kremai, U Hydrolotio, U Lipolotio ir kt.) sudrėkina odą 3-4 valandoms, todėl turi būti vartojami dažnai, kelis kartus per dieną, ilgą laiką.
Tepti reikia ir po kiekvieno maudymosi – iškart, dar drėgną odą (per 3 minutes).
Gydymas etapais, atsižvelgiant į ligos sunkumą
Pirmiausia bet kuriuo atveju reikia rinktis vietinių gliukokortikosteroidų tepalus. Jų pasirinkimas tikrai didelis ir jie turi būti parenkami atsižvelgiant į ligos sunkumo laipsnį. Dėl jų nepageidaujamo poveikio (vazokonstrikcijos) vaikams kortikosteroidų tepalus reiktų stengtis naudoti kuo silpnesnius ir kuo trumpesnį laiką. Silpniausi yra hidrokortizono ir prednizolono tepalai – Linola NH, Alpicort-N, Premandol. Iš stipresnių dažniau naudojami Cutivate, Advantan, Elocon.
Lietuvoje neseniai pasirodė nehormoniniai, tačiau labai panašų poveikį į gliukokortikosteroidų tepalus turintys imunomoduliatoriai. Ji neturi hormonams būdingų šalutinių poveikių ir yra veiksmingai apie 70 proc. atopinio dermatito atvejų.
Visi minėti tepalai naudojami ir lengvo, ir vidutinio, ir sunkaus atopinio dermatito atvejais.
Jeigu neužtenka tokio gydymo (be to, ne visada galima ilgai vartoti hormoninius preparatus), reiktų pasirinkti ar papildomai skirti antihistamininių preparatų. Ilgiau vartoti tinkamesni antrosios kartos (klaritinas, cetirizinas, loratidinas) arba naujosios kartos vaistai (desloratidinas, levocetirizinas).
Šie vaistai turi būti vartojami ilgą laiką, dažnai neužtenka savaitės ar dviejų. Yra ligonių, kuriems jų tenka vartoti metų metus, nes, vos nutraukus gydymą, iš karto liga paūmėja. Yra atlikti tyrimai, kurie įrodo, kad minėtų antrosios kartos antihistamininių vaistų galima vartoti ilgą laiką, nebijant šalutinių poveikių.
Jeigu alerginis dermatitas tiek aktyvus, kad šitų preparatų neužtenka, dažnai kartu reikia ir neilgų I kartos antihistamininių vaistų kursų.
Jeigu nepakanka visų minėtų priemonių, ligos eiga sunki, gydoma stacionare. Tada gydoma trumpais geriamųjų kortikosteroidų (prednizolono) kursais arba, jei reikia, imunosupresantais (ciklosporinas A).
Yra ir alternatyvių gydymo būdų: imunoterapija, plazmoterezė, gama globulinas, citostatikai. Tai tikrai sudėtingas ir galintis sukelti daugiau šalutinių poveikių gydymas, todėl skiriamas ne kiekvienam. Bet jei ligonio būklė sunki, nori nenori jį reikia taikyti.
Apskirtai atopinio dermatito gydymas yra ilgas, reikalaujantis labai daug kantrybės procesas.
Komplikacijų pavojus
Vienas gydymo aspektas, kurį reikia paminėti, – tai antrinės infekcijos galimybė. Infekcija gali patekti per nukasytas vietas. Dažniausia infekcija – staphilococcus aureus. Jis aptinkamas iki 90 proc. sergančiųjų odoje. Tokiais atvejais turi būti skirtas bendrinis ar vietinis antibakterinis gydymas.
Visai išgydyti alergiją galimybės kol kas nėra. Vaistų reikia vartoti tol, kol būklė pagerėja. Maždaug 2/3 vaikų iki 5-7 metų amžiaus šią ligą “išauga”. Likusiems 1/3 vaikų alergija gali varginti visą gyvenimą. Dažnai kartu su atopiniu dermatitu pasireiškia bronchų astma ir alerginis rinitas. Būna atvejų, kad paauglystėje kuriam laikui alergija išnyksta, o ligoniui suaugus vėl pasireiškia jau kita forma – bronchų astma, alerginiu rinitu.
Nors nėra įrodyta, kad negydomas atopinis dermatitas būtinai progresuoja ir tampa sunkesnės formos ar išsivysto kitos alerginės ligos, tačiau reikia žinoti, kad rizika vėliau joms išsivystyti visada yra. Kita vertus, tyrimai įrodo, kad tinkamai gydant atopinį dermatitą, galima šiek tiek atitolinti kitas alergines ligas. Tai irgi yra svarbu.
Gydyti būtina ir dėl to, kad liga sukelia daug psichologinių problemų ir sergančiam vaikui, ir visai šeimai. Vaikai negali valgyti daugelio maisto produktų, jie kenčia ir dėl odos, kad ji yra negraži, ir dėl niežulio, kuris juos kamuoja. Jie nevalgo, nemiega, kasosi, sutrinka jų gyvenimo ritmas. Tai didelė problema tėvams, varginanti visą šeimą.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Pristatome visoje Lietuvoje.
inceptum.jonava@gmail.com arba 8-614-64811
www.inceptum.lt
Mano vardas Karolina, esu VPU IV kurso studente ir siuo metu rasau mokslini diplomini darba apie vaikus (6-12 metu) sergancius atopiniu dermatitu.
Atlieku tyrima, kurio tikslas yra nustatyti vaiku serganciu atopiniu dermatitu vidine darna, psichologine savijauta, elgesio ir emociju problemas. Mano duomenimis niekas Lietuvoje nei uzsienyje iki siol nera atlikes tokio tyrimo.
Susiduriau su viena problema - labai sunku yra rasti tiriamuosius. Nors visa informacija yra konfidenciali, nera jokiu klausimu is kuriu galima butu atpazinti asmens tapatybe, anonimiskas klausimynas.
Gauti duomenys bus naudojami tik moksliniais tikslais, siekiant pagerinti vaiku ir jaunuoliu psichologine savijauta.
Gal kartais atsirastu noriciu dalyvauti tyrime? Jums tereiketu uzpildyti anketa.
Jei kas noretu prisideti prie mokslinio tyrimo- maloniai lauksiu Jusu laisku mailu: Carolina049@gmail.com
Mano tel. nr. 867026134