Ar jūs jau subrendote?

Psichologija ir lytinis brendimas

„Lytinis mergaičių ir berniukų brendimas turi keletą skirtumų. Apibendrinus ir išvedus statistinį vidurkį matyti, kad mergaičių brendimas prasideda 1–3 metais anksčiau nei berniukų. Lytinio brendimo tikslas gana aiškus – organizmas pasiruošia dauginimosi funkcijai: vaikų sukūrimui, išnešiojimui ir gimimui.
Seksologinis aspektas lytiniam brendime yra svarbus. Vaikino lytinis instinktas nukreiptas į lytinį aktą, o mergaitės – į motinystę. Kaip ir bendras tikslas tas pats, bet kryptingumas skirtingas,” – pradeda pokalbį gydytojas psichoterapeutas seksologas Viktoras Šapurovas.
 

„Tėti, kas čia pas mane?”

Kai vaikai jauname amžiuje pradeda domėtis savo lytiniais organais, tėvai kartais mano, kad jau prasideda lytinis brendimas; iš tiesų tai tiesiog vaiko žingeidumas. Maždaug trejų metų vaikui susiformuoja supratimas, kokiai lyčiai jis priklauso. Tai nėra lytinė branda. Jis pradeda skirti berniukų grupę nuo mergaičių. Jis jaučia, su kuo jam žaisti, kokius žaidimus su kuria grupe. Tai yra savimonės, savojo aš kūrimas, identiteto formavimasis. Jis susijęs su lytiškumu, tačiau neturi seksualinio kryptingumo. Formuojasi savo lyčiai priklausančio asmens vaidmens susikūrimas. Berniukas žiūri, kaip elgiasi vyresni berniukai, tėčiai, dėdės, o mergaitės stebi mamų, močiučių ir kitų moterų elgesį. Tai formuojasi apie trečiuosius gyvenimo metus.
 

Lytinio tapatumo paieškos

„Būna tam tikras laikotarpis, kai paauglio lytinis potraukis nėra konkrečiai prisirišęs prie kokios nors lyties. Tai yra momentas, kai sutiktas homoseksualus asmuo gali paveikti jo seksualinę orientaciją. Jeigu tuo metu homoseksualus asmuo jį suvedžiotų ir paauglys patirtų orgazmą, jo lytinė orientacija gali pasikeisti. Svarbiausias šiuo atveju yra seksualinis patyrimas. Tai trumpas, bet pavojingas laikotarpis. Jis trunka vos kelis mėnesius,“ – sako gydytojas Viktoras Šapurovas.
Tęsiant homoseksualumo temą, norėtųsi pareplikuoti, kad pastaruoju metu atrodo, jog būti labiau moterišku berniuku yra netgi „madinga“. Ar gali visuomenėje egzistuojančios „mados“ nulemti paauglio lytinį tapatumą, daryti įtaką jo seksualinei orientacijai? „Nuraminsiu tėvus dėl to madingumo. Mada negali palaužti lytinio potraukio. Instinktai yra daug stipresnis dalykas,“ – sako gydytojas psichoterapeutas.
 

„Laukinė paauglystė“

Tam tikrą lytinio brendimo periodą galima pavadinti „laukine paauglyste“. Mergaitės vis labiau užsiima išore, jos rūpinasi, kaip patikti vaikinams, siekia jų dėmesio, globos, bendravimo, kontaktų, šilumos. „Berniukai domisi merginomis, tačiau šiame domėjimesi vis tiktai yra labai ryškus fiziologinis aspektas. Kuo jaunesnis vyras, tuo didesnis jo noras mylėtis. Nuolat gaminasi sėkla. Jaunas vaikinas nori atkreipti merginos dėmesį, užkariauti ją, gauti jos dėmesį, bendravimą, jos kūną. Tarp vaikinų atsiranda konkurencija. Būna muštynių, nes testosteronas skatina agresyvumą. Kova dėl pačios gražiausios, nuostabiausios...
„Ta tikroji „laukinė paauglystė“ tęsiasi iki kokios devintos klasės. Po to ateina susitupėjimo etapas. Aišku, lytinis instinktas niekur nedingsta, bet, pripratus prie savo vaidmens, atsiranda stabilumo pojūtis,“ – aiškina V. Šapurovas.

Šiuo periodu itin svarbios tampa naujos simpatijos, susižavėjimai, meilės. Paauglišką meilę galima analizuoti „Romeo ir Džuljetos“ pavyzdžiu. Jų abiejų sprendimai spontaniški, greiti, bekompromisiai. Paauglystės metu emocijų svyravimų amplitudė yra daug didesnė negu 25-ių metų žmogaus. Dėl to sprendimai greiti, yra polinkis į savižudybę kaip kraštutinumą, kai nesiseka spręsti tai, ko norisi. Problemos su tėvais, su mokslais, su bendraamžiais. O jau sulaukus 17–18 metų audros nurimsta.
 

„Psichologinė paauglystė“

Taip drąsiai teigti, kad šiuo laikotarpiu lytinė branda baigėsi, ne visada galima. Egzistuoja toks terminas „psichologinė paauglystė“. „Vaikui augant, jo didžiausios pirmo ryškumo žvaigždės yra jo tėvai. Paauglystės metu įvyksta ryški devalvacija. Tėvų vaidmuo, mintys, pasiekimai tampa daug mažiau svarbūs. Paaugliui reikia įsitvirtinti savo tarp bendraamžių ir ten įgyti pripažinimą. Tėvų vaidmuo nuvertėja. Tada ieškoma „žvaigždžių“ tarp bendraamžių. Tai logiškas dalykas, paauglys neturi būti prisisegęs prie tėvų sijono ar kelnių. Jis turi savarankiškai eiti savu keliu. Jis turi tvarkytis ir mokėt bendrauti su bendraamžiais. Kai baigiasi paauglystė, žmogus susivokia, tuomet grįžta ir tėvų vertybės, jos tampa tokios pat svarbios, bet jos turi daugiau patariamąjį balsą,“ – aiškino gydytojas psichoterapeutas.
Neretai būna, kad ta psichologinė paauglystė neįvyksta laiku. Kai visą paauglystės laikotarpį vaikas išlieka labai geras, „prisisegęs prie mamos sijono“, akivaizdžiai matoma psichologinė „bambagyslė“. „Apie tai, kad atsirado žmogus, mes galime suvokti ne tuomet, kai jis viskam pritaria, o tuomet, kai jis nesutinka. Kai vaikas visą paauglystės laikotarpį išlieka paklusnus, jo tikroji paauglystė tarsi nusikelia vėlesniam laikui. Ir štai psichologinė paauglystė įvyksta sulaukus 20–25 metų. Suaugęs tada ima elgtis kaip paauglys. Jis nuolat nori išsakyti savo nuomonę, jis nustoja paisyti tėvų norų. Įvairios iššūkio formos vyresniame amžiuje (pavyzdžiui, apranga, papuošalai) dažniausiai byloja apie psichologinę paauglystę, maištavimą,“ – pasakojo gydytojas V. Šapurovas.
 

Anderseno pasakos motyvais...

Dar vienas lytinio brendimo laikotarpio psichologiškai sunkus momentas – kūno pokyčiai. Susitaikymas su savo kūno pokyčiais kai kuriems vaikams būna gana skausmingas. „Tai yra laikotarpis, kai dažniausiai pasitaiko valgymo sutrikimai, liguistas susirūpinimas savo išvaizdai. Anoreksija, bulimija, noras darytis plastines operacijas. Kadangi merginoms išvaizda daug svarbesnė, jos dažniau serga tais sutrikimais. Rečiau, bet ir berniukams pasitaiko pernelyg didelis susidomėjimas savo kūnu. Išvaizda suabsoliutinama, tarsi nuo to priklauso visas tolimesnis gyvenimas. Kyla problemų, kurios gydomos labai sunkiai,“ – sako gydytojas.
 

Kaip turi elgtis tėvai?

Motina ir tėvas turi skirtingas funkcijas. Mama – pats saugiausias žmogus, ji kaip kempinė sugeria viską. Mama yra pirmas žmogus vaiko gyvenime. Ir tik vėliau atsiranda tėvas, kaip sudrausminantis, griežtesnis, bet jis ir rodantis kelią, susiejantis griežtumą su švelnumu.
Paauglystės, lytinio brendimo metu tėvų nuomonė tampa bevertė. Netgi yra norma, kad jos vertingumas turi sumažėti. Priešingu atveju konstatuojama, kad paauglystė nevyksta.
„Tai, ką tėvai norėjo įdėti į savo vaiką, kokias vertybes norėjo jam įdiegti, jie turi tai padaryti iki paauglystės. Savo pavyzdžiu, žodžiais, veiksmais. Paauglystėje daryti įtaką paaugliui neverta, nes galima tiktai sugadinti savo santykius su juo. Priešingai, siekdamas nepriklausomybės ir vaduodamasis iš tėvų autoritarizmo, jis gali pasielgti visiškai neprotingai, nesaugiai ir pavojingai sau pačiam. Todėl „auklėti“ paauglio tikrai neverta, turėjote padaryti tą anksčiau,“ – patarė gydytojas psichoterapeutas-seksologas Viktoras Šapurovas.
 

Lytinio brendimo fiziologija

Į klausimus atsako doc. Rasa Verkauskienė, KMUK Endokrinologijos klinikos Vaikų endokrinologijos skyriaus vedėja

Kada prasideda ir baigiasi lytinis brendimas? Ar jis turi ribas?

Ribos yra ir jos yra gana svarbios. Jeigu vaikas nesutelpa į tas ribas, tėvai turi atkreipti į tai dėmesį ir konsultuotis su medikais.
Mergaitėms fiziologinis lytinis brendimas turi prasidėti tarp 8 ir 13 metų; berniukams – nuo 9 iki 14 metų. Jeigu lytinio brendimo požymiai, atsirandantys išoriškai, vadinamieji antriniai lytiniai požymiai, mergaitėms atsiranda iki aštuonerių metų, berniukams iki devynerių, tai vadinama priešlaikiniu lytiniu brendimu. Mergaitėms šis reiškinys dažniausiai būna be priežasties, o berniukams gali būti dėl kokios nors rimtos ligos.
Vėluojantis lytinis brendimas – kai mergaitėms jau sulaukusioms 13 metų, o berniukams 14 metų nebūna nei vieno lytinio brendimo požymio. Tokiu atveju vaikus reikia nuvesti pas specialistus – vaikų endokrinologus. Berniukams lytinio brendimo vėlavimas pasitaiko dažniau nei mergaitėms. Jeigu šeimoje buvo vyrų, kurių brendimas buvo pavėluotas, ypač jeigu tėtis vėliau subrendo, tas pats gali pasireikšti ir sūnums. Bet gali būti ir dėl kokios nors ligos ar patologijos (sutrikimo), kurią reikėtų nustatyti.
 

Kokios ligos gali paankstinti ar pavėlinti lytinį brendimą?

Priešlaikinis lytinis brendimas savaime jau yra liga. Vadinamosios patologijos – pakitimai hormonų srityje gali turėti įtakos lytinio brendimo ankstumui ar vėlavimui.
Mergaitėms, kaip minėta, šie reiškiniai būna be priežasties. Berniukams dažniausiai būna organinės priežastys, pavyzdžiui, gali būti auglys.
Kita didelė ligų grupė – periferinis lytinis brendimas, tai reiškia, nuo smegenų nepriklausomas, kada pačios lytinės liaukos suaktyvėja.
Tėvai gydytojams turi paminėti, kad vaikui anksti pradėjo augti plaukeliai, anksti susiformavo krūtys. Viena klaidingiausių šeimos gydytojų interpretacijų, kad tai vyksta dėl to, jog vaikas, pavyzdžiui, yra didesnio svorio ar aukštesnis. Verta vaikus parodyti specialistams – gydytojams endokrinologams.
Idiopatinio (bepriežastinio) priešlaikinio lytinio brendimo pasekmė – vaikas greitai auga, palyginti su bendraamžiais gali būti ir aukštesnis, tačiau po kurio laiko staigus augimas sustoja ir galiausiai jis lieka mažesnis nei jo bendraamžiai.
Kita pasekmė yra, sakyčiau, socialinė – ankstyvos mėnesinės išskiria mergaitę iš bendraamžių. Psichologiškai sunku ir šeimai, ir vaikui. Tad reikia kuo anksčiau kreiptis į gydytoją, kad nebūtų nemalonių pasekmių.
Fiziologija, be abejo, daro įtaką ir psichologijai. Jeigu vaikas lėčiau bręsta ar jo brendimas vėluoja, jis iš bendraamžių išsiskirs vaikiškumu.
 

Kokie yra lytinio brendimo požymiai? Kaip keičiasi vaiko kūnas?

Lytinis brendimas išoriškai nustatomas pagal antrinių lytinių požymių atsiradimą. Mergaitėms dažniausiai prasideda nuo krūtų padidėjimo, vėliau atsiranda plaukuotumas gaktos srityje. Berniukams prasideda nuo išorinių lytinių organų virilizacijos – padidėja sėklidės, vėliau pradeda didėti varpa ir atsiranda plaukuotumas gaktos srityje. Vėliau atsiranda plaukuotumas pažastyse.
Anglų mokslininkas Taleris suskirstė lytinį brendimą į penkias stadijas. Pirma stadija yra prieš brendimą, penkta stadija – jau subrendusio žmogaus išorė. Keliavimui nuo pirmos stadijos iki penktos skiriama apie penkerius metus. Vieniems tas laikas praeina greičiau, kitiems lėčiau. Sakykim, mergaitėms nuo pirminių lytinių požymių susiformavimo iki mėnesinių skiriama apie dvejus metus. Jeigu mėnesinės nuo pirmųjų lytinių požymių susiformavimo neatsiranda ilgiau kaip penkerius metus, tuomet būtina kreiptis į medikus ir ieškoti priežasčių.
 

Ar pirmi lytiniai santykiai turi įtakos lytiniam brendimui?

Ne.
 

Kokie berniukams būna lytinio brendimo trikdžiai?

Berniukams lytinio brendimo vėlyva pradžia yra gana dažnas reiškinys. Pasireiškia antrinių lytinių požymių nebuvimu – nedidėja sėklidės ir varpa, nėra plaukuotumo. Iš tiesų dažnai būna labai sunku atsakyti, kodėl keturiolikmetis berniukas nebręsta. Ar dėl to, kad tiesiog jo brendimas bus vėlyvas (nes tai paveldėta savybė), ar yra centrinis lytinių hormonų nepakankamumas.
 

Įprasta manyti, kad balso „mutacija“ ir „šlapi sapnai“ yra lytinio brendimo išraiškos. Ar tai privalomi berniukų lytiniam brendimui elementai?

Šie du reiškiniai yra gana paspartėjusio lytinio brendimo požymiai. Balsas „mutuoja“ trečioje ar ketvirtoje lytinio brendimo stadijoje. Poliucijos taip pat atsiranda panašiu laiku.
Taip pat tuo laikotarpiu paaktyvėja berniukų augimas. Mergaitės aktyviau auga pirmosiose lytinio brendimo stadijoje, kai pradeda vystytis antriniai lytiniai požymiai. O berniukams augimo šuolis pastebimas jau trečioje ketvirtoje brendimo stadijoje.
 

Kada pagal taisykles turi pradėt augti barzda?

Labai įvairiai. Kartais brendimas jau pasibaigia, o barzda ima augti tik po kelerių metų. Barzda yra 4–5 lytinio brendimo stadijos požymis.
 

Kaip turi elgtis tėvai vaiko lytinio brendimo periodu?

Lytinis brendimas labai svarbus žmogaus gyvenimo periodas. Ir vienas sunkiausių žmogaus gyvenimo etapų, nes tuo laikotarpiu smarkiai kinta nuotaikos, formuojasi nauji charakterio bruožai.
Tėvai turi pasiruošti tam. Dėka šiuolaikinių masinės informacijos priemonių, vaikai, aišku, žino daugiau, negu mes galim numanyti. Tėvai turėtų daugiau kalbėtis su vaikais, juos paruošti šiam etapui. Atvirai ir paprastai viską paaiškinti, atsakyti į visus klausimus ir pasistengti išsaugoti atvirus santykius, kad vaikui lytinio brendimo metu nebūtų gėda ar nepatogu prašyti jų pagalbos ar užduoti jiems kokį jį neraminantį klausimą.