Vėjaraupiais serga ir suaugusieji

Kas sukelia vėjaraupius?

Vėjaraupiai (lot. varicella) – tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdingas pūslinis odos bėrimas bei karščiavimas.
Ligą sukelia Varicella Zoster virusai, priklausantys Herpes viridae šeimai. Tai ūminė virusinė liga, pasižyminti dideliu užkrečiamumu ir pasireiškianti dviem klinikinėmis formomis: vėjaraupiais ir juostine pūsleline (herpes zoster). Užsikrečiama oro lašeliniu keliu pro kvėpavimo takus, kai sergantysis kosti ir čiaudi. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai: pro odą, liečiant bėrimus. Sergantysis gali apkrėsti aplinkinius dvi dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir penkias dienas po jo. Vėjaraupiai neturi sezoniškumo, rizika susirgti yra beveik ištisus metus, kiek mažiau susirgimų būna vasarą. Specifinių tyrimų, patvirtinančių vėjaraupių diagnozę, nėra.
 

Ar tiesa, kad, persirgus vėjaraupiais, tas pats virusas vėliau sukelia juostinę pūslelinę?

Pirmą kartą užsikrėtus Varicella zoster virusu, susergama vėjaraupiais. Dažniausiai serga 2–8 metų vaikai. Vėjaraupių inkubacinis periodas trunka 11–21 dieną. Vėliau pakyla temperatūra, ir odą bei gleivines išberia niežtinčiomis pūslelėmis. Vidutiniškai bėrimas turi apie 200–300 elementų, sunkesniais atvejais jų skaičius gali siekti 500. Beria apie 5 dienas. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotosios galvos dalies, liemens, rankų, kojų. Ant delnų, padų pūslelių paprastai nebūna. Pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančių opelių, kurias skauda. Išbertas vietas kartais labai stipriai niežti, vaikas kasosi, net draskosi. Gali kamuoti pykinimas bei vėmimas. Sergantysis tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą.
Varicella zoster virusas patenka į žmogaus, persirgusio vėjaraupiais, nervų sistemos dorsalinius ganglijus ir išlieka juose visą gyvenimą prislopintos būklės. Ilgainiui šis virusas gali vėl suaktyvėti ir kliniškai pasireikšti juostine pūsleline (herpes zoster). Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, patyrę stresą, sergantys ŽIV, vėžiu, po chirurginių procedūrų, vartojantys steroidinių preparatų, po spindulinės ar chemoterapijos, kurių metu sumažėjo imuninės sistemos apsauginiai mechanizmai. Pirmasis juostinės pūslelinės požymis – skausmas pažeisto nervo inervuojamoje srityje. Po kelių dienų toje vietoje atsiranda pūslelinis bėrimas, kuris išlieka vidutiniškai 7 dienas.
 

Ar tiesa, kad vėjaraupiai yra lengva ir nepavojinga virusinė vaikų liga?

Vėjaraupių eiga dažnai būna lengvos formos. Tačiau kartais liga gali būti sunki, komplikuota ir mirtinai pavojinga, jei pažeidžiami vidaus organai (plaučiai, kepenys), smegenų dangalai, prisidėjus antrinei bakterinei infekcijai, jei liga komplikuojasi pūlingomis odos ir minkštųjų audinių ligomis (dėl to vėliau odoje lieka randai). Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra 25 kartus didesnė nei vaikams. Varicella zoster infekcija itin pavojinga asmenims, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi.
Vėjaraupiai nėštumo metu gali būti persileidimo, priešlaikinio gimdymo, negyvo vaisiaus gimimo, apsigimimų, pvz., galūnių deformacijos, akių ir centrinės nervų sistemos vystymosi sutrikimų priežastis.
 

Koks gydymas efektyviausias?

Jei pastebėjote, kad atsirado ant odos pūslelių, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją. Specifinio vėjaraupių gydymo nėra. Sergantysis vėjaraupiais paprastai gydomas namie pagal gydytojo nurodymus. Kadangi tai užkrečiamoji liga, nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas 10 dienų. Bendravusieji su sergančiuoju laikinai izoliuojami ir stebimi nuo 11 iki 21 dienos.
Išbertas vietas rekomenduojama tepti 5 proc. kalio permanganato, 1 proc. briliantinės žalumos tirpalu ar eozino vandeniniu tirpalu. Briliantinė žaluma vaikams vis dar išlieka efektyviausias vaistas nuo vėjaraupių. Išbertas vietas galima tepti ir tepaliukais, mažinančiais niežėjimą. Burną, ypač pavalgius, patartina skalauti ramunėlių nuoviru ar furacilino tirpalu.
Jei temperatūra aukštesnė kaip 38,5°C, būtina gerti vaistų nuo temperatūros.
Galima vartoti ir antivirusinių vaistų, bet jie veiksmingi tik ligos pradžioje. Dažniausiai skiriama vaikams, kurių imuninė sistema yra nusilpusi.
Prasidėjus antrinei infekcijai, skiriama antibiotikų.

Ar būtina skiepytis nuo vėjaraupių?

Vis dažniau visame pasaulyje apsaugai nuo vėjaraupių vartojama vėjaraupių vakcina. Vėjaraupių profilaktikai naudojama gyva patenuota vakcina, kurioje yra OKA vakcininis vėjaraupių viruso štamas. Vakcina pasižymi labai dideliu veiksmingumu, ji lengvai pakeliama ir nelabai reaktogeniška. Vaikams skiriama viena vėjaraupių vakcinos dozė, suaugusiesiems rekomenduojamos dvi vakcinos dozės (antroji skiriama praėjus 6 savaitėms po pirmosios). Vaikus nuo vėjaraupių gydytojai rekomenduoja skiepyti kartu su tymų–raudonukės–epiderminio parotito vakcina. Ši vakcina skiriama vaikams nuo 12 mėnesių ir vyresniems, kurie dar nebuvo sirgę vėjaraupiais, taip pat nėra sergantys piktybiniais navikais, ūmine leukemija, lėtinėmis inkstų ligomis, įgimtu ar įgytu imunodeficitu.
Skiepytis nuo vėjaraupių tikslinga, nes skiepijimas apsaugo nuo sunkių bei įgimtų ligos formų. Skiepai apsaugo nuo juostinės pūslelinės rizikos ateityje.
 

Patarimai tėvams

· Jei vaikas karščiuoja, turėtų gulėti lovoje.
· Kad vaikas kasydamasis nesusižalotų odos, reikėtų trumpai nukirpti nagučius, išvalyti panages. Dažnai nuplaukite rankas.
· Maudykite vaiką, kai nukris temperatūra. Prauskite vėsiu vandeniu. Venkite šiltų vonių, nes stiprina niežėjimą. Į vonią galite įlašinti kalio permanganato tirpalo ar ramunėlių nuoviro.
· Nedėkite ant išbertų vietų kompresų, nes drėgna šiluma po kompresais dar sustiprina bėrimą.
· Dažniau nei įprasta keiskite rūbus bei patalynę.
· Vaiko kambarį nuolat vėdinkite.
 

Įdomu

· Kiekvienais metais JAV nuo vėjaraupių bei jų sukeliamų komplikacijų hospitalizuojama apie 11 000 ligonių ir užregistruojama apie 100 mirties atvejų.
· Pasaulyje kiekvieną savaitę nuo vėjaraupių sukeltų komplikacijų miršta vienas vaikas ir vienas suaugęs asmuo!
· Kas penktas persirgęs vėjaraupiais vėliau suserga juostine pūsleline (herpes zoster)! 

Ar tiesa, kad, persirgus vėjaraupiais, tas pats virusas vėliau sukelia juostinę pūslelinę?

Pirmą kartą užsikrėtus Varicella zoster virusu, susergama vėjaraupiais. Dažniausiai serga 2–8 metų vaikai. Vėjaraupių inkubacinis periodas trunka 11–21 dieną. Vėliau pakyla temperatūra, ir odą bei gleivines išberia niežtinčiomis pūslelėmis. Vidutiniškai bėrimas turi apie 200–300 elementų, sunkesniais atvejais jų skaičius gali siekti 500. Beria apie 5 dienas. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotosios galvos dalies, liemens, rankų, kojų. Ant delnų, padų pūslelių paprastai nebūna. Pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančių opelių, kurias skauda. Išbertas vietas kartais labai stipriai niežti, vaikas kasosi, net draskosi. Gali kamuoti pykinimas bei vėmimas. Sergantysis tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą.
Varicella zoster virusas patenka į žmogaus, persirgusio vėjaraupiais, nervų sistemos dorsalinius ganglijus ir išlieka juose visą gyvenimą prislopintos būklės. Ilgainiui šis virusas gali vėl suaktyvėti ir kliniškai pasireikšti juostine pūsleline (herpes zoster). Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, patyrę stresą, sergantys ŽIV, vėžiu, po chirurginių procedūrų, vartojantys steroidinių preparatų, po spindulinės ar chemoterapijos, kurių metu sumažėjo imuninės sistemos apsauginiai mechanizmai. Pirmasis juostinės pūslelinės požymis – skausmas pažeisto nervo inervuojamoje srityje. Po kelių dienų toje vietoje atsiranda pūslelinis bėrimas, kuris išlieka vidutiniškai 7 dienas.
 

Ar tiesa, kad vėjaraupiai yra lengva ir nepavojinga virusinė vaikų liga?

Vėjaraupių eiga dažnai būna lengvos formos. Tačiau kartais liga gali būti sunki, komplikuota ir mirtinai pavojinga, jei pažeidžiami vidaus organai (plaučiai, kepenys), smegenų dangalai, prisidėjus antrinei bakterinei infekcijai, jei liga komplikuojasi pūlingomis odos ir minkštųjų audinių ligomis (dėl to vėliau odoje lieka randai). Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra 25 kartus didesnė nei vaikams. Varicella zoster infekcija itin pavojinga asmenims, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi.
Vėjaraupiai nėštumo metu gali būti persileidimo, priešlaikinio gimdymo, negyvo vaisiaus gimimo, apsigimimų, pvz., galūnių deformacijos, akių ir centrinės nervų sistemos vystymosi sutrikimų priežastis.
 

Koks gydymas efektyviausias?

Jei pastebėjote, kad atsirado ant odos pūslelių, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją. Specifinio vėjaraupių gydymo nėra. Sergantysis vėjaraupiais paprastai gydomas namie pagal gydytojo nurodymus. Kadangi tai užkrečiamoji liga, nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas 10 dienų. Bendravusieji su sergančiuoju laikinai izoliuojami ir stebimi nuo 11 iki 21 dienos.
Išbertas vietas rekomenduojama tepti 5 proc. kalio permanganato, 1 proc. briliantinės žalumos tirpalu ar eozino vandeniniu tirpalu. Briliantinė žaluma vaikams vis dar išlieka efektyviausias vaistas nuo vėjaraupių. Išbertas vietas galima tepti ir tepaliukais, mažinančiais niežėjimą. Burną, ypač pavalgius, patartina skalauti ramunėlių nuoviru ar furacilino tirpalu.
Jei temperatūra aukštesnė kaip 38,5°C, būtina gerti vaistų nuo temperatūros.
Galima vartoti ir antivirusinių vaistų, bet jie veiksmingi tik ligos pradžioje. Dažniausiai skiriama vaikams, kurių imuninė sistema yra nusilpusi.
Prasidėjus antrinei infekcijai, skiriama antibiotikų.
 

Ar būtina skiepytis nuo vėjaraupių?

Vis dažniau visame pasaulyje apsaugai nuo vėjaraupių vartojama vėjaraupių vakcina. Vėjaraupių profilaktikai naudojama gyva patenuota vakcina, kurioje yra OKA vakcininis vėjaraupių viruso štamas. Vakcina pasižymi labai dideliu veiksmingumu, ji lengvai pakeliama ir nelabai reaktogeniška. Vaikams skiriama viena vėjaraupių vakcinos dozė, suaugusiesiems rekomenduojamos dvi vakcinos dozės (antroji skiriama praėjus 6 savaitėms po pirmosios). Vaikus nuo vėjaraupių gydytojai rekomenduoja skiepyti kartu su tymų–raudonukės–epiderminio parotito vakcina. Ši vakcina skiriama vaikams nuo 12 mėnesių ir vyresniems, kurie dar nebuvo sirgę vėjaraupiais, taip pat nėra sergantys piktybiniais navikais, ūmine leukemija, lėtinėmis inkstų ligomis, įgimtu ar įgytu imunodeficitu.
Skiepytis nuo vėjaraupių tikslinga, nes skiepijimas apsaugo nuo sunkių bei įgimtų ligos formų. Skiepai apsaugo nuo juostinės pūslelinės rizikos ateityje.
 

Patarimai tėvams

· Jei vaikas karščiuoja, turėtų gulėti lovoje.
· Kad vaikas kasydamasis nesusižalotų odos, reikėtų trumpai nukirpti nagučius, išvalyti panages. Dažnai nuplaukite rankas.
· Maudykite vaiką, kai nukris temperatūra. Prauskite vėsiu vandeniu. Venkite šiltų vonių, nes stiprina niežėjimą. Į vonią galite įlašinti kalio permanganato tirpalo ar ramunėlių nuoviro.
· Nedėkite ant išbertų vietų kompresų, nes drėgna šiluma po kompresais dar sustiprina bėrimą.
· Dažniau nei įprasta keiskite rūbus bei patalynę.
· Vaiko kambarį nuolat vėdinkite.
 

Įdomu

· Kiekvienais metais JAV nuo vėjaraupių bei jų sukeliamų komplikacijų hospitalizuojama apie 11 000 ligonių ir užregistruojama apie 100 mirties atvejų.
· Pasaulyje kiekvieną savaitę nuo vėjaraupių sukeltų komplikacijų miršta vienas vaikas ir vienas suaugęs asmuo!
· Kas penktas persirgęs vėjaraupiais vėliau suserga juostine pūsleline (herpes zoster)!