„Braškam, braškam, bet nelūžtam...“

Liga – tai pamoka, kurią reikia išmokti

Nedideliame Lietuvos artrito asociacijos kabinete su Ona geriame aromatingą kavą ir šaukšteliais kabiname medų. Moteris šiltai pasakoja apie vasaras sode, kur mėgsta šeimininkauti, auginti ir prižiūrėti gėles, be to, ten mažiau miestui taip būdingo triukšmo. Vartant Onutės ligos istorijos puslapius, vertėsi ir jos gyvenimo knygos puslapiai…
Gana anksti išgirsta rimtos ligos diagnozė jauną moterį išmušė iš pusiausvyros. Tuomet ją buvo sukaustęs skausmas ir vargino nežinia. Pašnekovė nieko nežinojo apie reumatoidinį artritą.
Ona sako, kad gailėjosi paklaususi gydytojo, kokios perspektyvos jos laukia ateityje. Jis parodė artrito iškraipytų moterų pirštus ir paminėjo baisiausią perspektyvą – invalido vežimėlį. Ona jau buvo pagimdžiusi sūnų, dirbo didelėje įmonėje ekonomiste.
Moteris tuomet bandė suvokti, kodėl būtent ją užklupo ši liga. Dabar Onutė su šypsena prisimena tuos laikus, kai, matyt, truputį pyko ir nenorėjo susitaikyti su tokia diagnoze. „Iki šiol medikai negali konkrečiam ligoniui pasakyti, dėl ko būtent jis susirgo reumatoidiniu artritu. Yra nemažai priežasčių. Sakoma, kad kalti gali būti stiprūs sušalimai (pamenu, ir aš buvau smarkiai sušalusi), stresai, kurių nemažai sukelia gyvenimas mieste, dideli fiziniai krūviai ar, atvirkščiai, mažas judrumas“, – pasakojo Ona Telyčėnienė.
Šiuo metu Ona sako, kad jos pasiekta ligos remisija. Nežinia, kiek laiko liga tylės ir kada vėl prabus. Tačiau dabar moteris stengiasi kuo daugiau nuveikti. Didelėje šeimoje užaugusi Onutė niekuomet neleidžia sau liūdėti ar nuleisti rankų. „Man gyvenimas nepašykštėjo malonių ir gerų žmonių. O liga? Ji yra pamoka, kurią turiu išmokti“, – šypsosi moteris.
 

Liga neatėmė entuziazmo

Ona prisiminė, kad jai neseniai teko pamatyti, kokį pėdsaką paliko liga. „Asociacijoje buvo filmuojamas filmukas, teko man koridoriumi porą kartų praeiti, – šypsosi moteris. – Tik vėliau žiūrėdama filmuotą medžiagą pamačiau, kaip pasikeitusi mano eisena. Anksčiau taip nekrypuodavau, tai vis liga...“ Moteris pasiskundė, kad reumatoidinis artritas labiausiai pažeidė jos kojas, būtent čiurnas. Dėl to Onai sudėtinga nusipirkti tinkamus batus.
Ona pasakojo, kad sužinojusi diagnozę net šešerius metus iš eilės turėjo galimybę gydytis sanatorijose. Ji mano, kad būtent sanatorijos padėjo jai pristabdyti greitą ligos eigą. Pašnekovė suvokia, kad seniai praėjo laikai, kai galima buvo „gauti siuntimus“ į sanatorijas. Šiais laikais sergantiesiems tenka patiems itin atidžiai stebėti save ir koreguoti gyvenimo būdą. Nerimstančios sielos moteris aktyviai įsitraukė į sergančiųjų artritu organizacijos veiklą. Ji buvo su tais, kurie kūrė Artrito draugiją 1987 m., ir jau apie penkerius metus yra Lietuvos artrito asociacijos prezidentė.
„Smagu būti suprastam ir išklausytam, gauti dvasinę pagalbą, kurios dar labai trūksta poliklinikose ir ligoninėse. Sergančiųjų bendrijos, asociacija – tai geriausia parama žmonėms, kurie kasdien galynėjasi su skausmu. Be to, būnant kartu pamirštamas savas skausmas, dalijamasi patirtimi, sužinoma kažkas naujo. Matau, kad kartais žmonėms tereikia pasikalbėti, pajusti šilumą, pabendrauti su tokiais pat, kaip jis“, – vardija Ona, paklausta, kam reikalingi sergančiųjų susibūrimai.
 

Gyventi reikia sveikiau

Ona yra baigusi specialius kursus, kurie leidžia jai daugiau ir profesionaliau papasakoti kitiems sergantiesiems apie reumatoidinį artritą. Moteris sako, kad susirgus reikia net kelių medikų pagalbos: reumatologo, reabilitologo ir psichologo. Pastarasis itin reikalingas, nes daugelį sergančiųjų reumatoidiniu artritu išvargina skausmas. „Skausmas gali neatpažįstamai pakeisti žmogų. Jis darosi piktas, nepakantus, irzlus. Ilgalaikis skausmas pakeičia žmogaus charakterį, pakeičia jo asmenybę. Todėl būtina išmokti savitaigos pratimų, relaksacijos“, – sakė O. Telyčėnienė.
Daugiau nei pusę gyvenimo serganti jos sąnarius žalojančia liga, Ona nemažai apie ją žino. Ji visuomet perspėja – nereikia išsigąsti. Yra ir baisesnių ligų, nors, aišku, kiekviena liga žmogui – tai maža tragedija. Ona pataria neužsisėdėti, nenuleisti rankų, nepasiduoti sąstingiui. Be to, Onutė įsitikinusi, kad reikia kuo daugiau sužinoti apie savo ligą. Žinojimas leidžia nedaryti klaidų.
Moteris kasdien nueina nemažus atstumus, kartais dalyvauja grupinėse mankštose. „Man neatrodo, kad reumatoidiniu artritu serga tik senyvo amžiaus žmonės. Juk pati šią diagnozę išgirdau labai anksti. Tačiau išties gatvėse dažniau gali pamatyti būtent vyresnio amžiaus žmogų, besiremiantį lazdele, iškraipytais kojų ir rankų sąnariais, pakitusia, į šalis krypuojančia eisena. Dabar vis dažniau pastebiu tokius žmones... Esu įsitikinusi, kad ligos – tai ne pasaulio pabaiga. Tai pamokos. Aš kasdien savo ligos dėka mokausi gyventi sveikiau, gražiau ir turiningiau. Manau, sveika gyvensena gali daugelį apsaugoti nuo įvairių ligų. Neverta moti ranka į gydytojų rekomendacijas. Jie teisingai pataria. Sergant reumatoidiniu artritu gyventi reikia sveikiau“, – šypsosi Lietuvos artrito asociacijos prezidentė.
 

Kai imunitetas ima daryti klaidas

„Reumatoidinis artritas – tai daugelio sąnarių liga. Tad svarbu užtikrinti jų judrumą. Žinoma, kai yra ligos paūmėjimas, aštrus skausmas, fizinis krūvis gal bus ir netinkamas, tačiau, nuslūgus ūmiam skausmui, judėti būtina. Jeigu žmogus visai nejuda ir dar po pakinkliais padeda pagalvėlę, tai pakanka kelių savaičių, kad sąnariai visiškai sustingtų“, – sakė prof. Algirdas Venalis, VUL Santariškių klinikų Reumatologijos centro direktorius.
Kalbėdamas apie gydymą, profesorius aiškino, kad reumatoidinio artrito atveju gydymas nėra vien tik vaistai. Žmogaus elgesys taip pat yra svarbus. Sergant reumatoidiniu artritu ir laikantis rekomendacijų, yra tikimybė ilgiau išlaikyti sėkmingą ligos eigą. Svarbiausia, aišku, yra judėjimas. Antras svarbus dalykas – išlaikyti tinkamą svorį. Antsvoris itin pablogina ligos eigą. Taip pat svarbu žiūrėti, kad organizme nebūtų kitų infekcijų: dantų, lytinių organų ir kt. „Netgi toks dalykas, kaip rūkymas, itin svarbus šios ligos eigai. Jau įrodyta, kad rūkymas daro neigiamą įtaką imunitetui. Tad ir sergantiesiems reumatoidiniu artritu nereikėtų rūkyti, kad nepadėtų ligai“, – kalbėjo profesorius.
Taip pat gydytojas minėjo, kad itin svarbios yra reabilitacijos procedūros. Pasak jo, būtent sergantieji sąnarių ligomis turėtų būti nuolatiniai baseinų, pirčių, masažo kabinetų lankytojai. „Nenuvertinkime paprastų dalykų. Gal vanduo ir atrodo nerimtas gydymo metodas, tačiau jis tikrai veiksmingas“, – sako gydytojas reumatologas.
 

Daugialypis gydymas

„Reumatoidiniam artritui gydyti vartojami kelių kategorijų vaistai: skirti tam tikriems simptomams sumažinti, pavyzdžiui, mažinantys uždegimą ir skausmą, hormoniniai preparatai ir vaistai, veikiantys pačios ligos esmę. Liga yra autoimuninė. Imuninės sistemos užduotis – atpažinti ir sunaikinti genetiškai svetimą kūną – bakteriją, virusą. Kartais imuninė sistema ima daryti klaidų ir savus atpažinti kaip svetimus. Tada susergama autoimunine liga“, – ligos eigą nupasakojo profesorius.
„Sergantysis reumatoidiniu artritu gydomas bent dviejų ar trijų kategorijų vaistais. Jis gauna nesteroidinį vaistą, atsižvelgiant į būklę, skiriama arba ne hormoninio preparato ir kurio nors, o kartais ir dviejų bazinės terapijos medikamentų”, – aiškino prof. A. Venalis.
Profesorius sako, kad biologinės terapijos vaistai – naujas žodis reumatoidinio artrito gydymo srityje. „Pirmą kartą matau tokį didelį šuolį. Liga, aišku, niekur nedingsta, bet žmogus bent jau susigrąžina įprastą gyvenimo kokybę. Tačiau šie vaistai labai brangūs, ir toks gydymas prieinamas ne visiems ir ne visiems reikalingas. Pavyzdžiui, Lietuvoje šie vaistai reikalingi 15–30 proc. sergančiųjų“, – sakė profesorius.
Profesorius mano, kad nei vienas naujas vaistas neišstums tų, kurie jau yra. „Yra nemažai atvejų, kai klasikiniai vaistų deriniai puikiai sumažina ligos simptomus ir pagerina jos eigą“, – aiškino prof. Venalis.
 

Ligonis gali rinktis

Būtent nesteroidiniai medikamentai yra ta vaistų grupė, kur ligonis pats gali rinktis pagal kainą ir poveikį tinkamiausią jam preparatą. Ilgą laiką šių vaistų grupė buvo kaltinama šalutiniu poveikiu skrandžiui ir širdžiai. Farmacininkai nestovi vietoje. Kuriami nesteroidiniai vaistai su mažesniu šalutiniu poveikiu skrandžiui. Tiems, kuriems padidėjusi rizika sirgti skrandžio ar dvylikapirštės žarnos ligomis, skausmas ir uždegimas gali būti malšinamas vienu iš nesteroidinių vaistų nuo uždegimo – meloksikamu (pvz., Movalis). Šis vaistas rečiau už kai kuriuos kitus šios grupės preparatus sukelia sunkių nepageidaujamų poveikių viršutinei virškinamojo trakto daliai, todėl yra saugesni sergantiesiems minėtosiomis ligomis.
„Liga yra visam gyvenimui, todėl reikia galvoti apie gyvenimo kokybę. Ankstesniais laikais, kol nebuvo modernesnių vaistų, prognozės buvo tokios: per dešimtį metų kas antras tapdavo neįgalus. Iš tų penkiasdešimties procentų dar pusė sėsdavosi į invalido vežimėlį. Dabar prognozės yra daug geresnės. Žmonės dirba, jie gyvena aktyviai ir kokybiškai”, – sakė prof. A. Venalis.
 

Gydoma tokiais vaistais

1. Pagrindiniai medikamentai (ligą modifikuojantys vaistai) – vaistai, veikiantys patį ligos vystymąsi. Jie mažina uždegimo aktyvumą, stabdo ligos progresavimą. Šios grupės vaistai: antimaliariniai vaistai, sulfasalazinas, aukso preparatai, imunosupresantai ir kiti. Imunosupresantai – tai vadinamasis reumatoidinio artrito gydymo„auksinis standartas“.
2. Gliukokortikoidai – tai hormonai, slopinantys uždegimus. Jų gali būti skiriama tabletėmis gerti, injekcijomis į raumenis, veną ar į labiausiai pažeistus sąnarius. Paūmėjimo metu skiriamos didesnės jų dozės, vėliau dozė mažinama iki palaikomosios.
3. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – sumažina skausmą, patinimą, kitus uždegimo simptomus, jie nestabdo ligos progresavimo.
 

Tausokite sąnarius

Klubų sąnariai
Rečiau lipkite laiptais;
Kasdien miegokite arba gulėkite ant pilvo po pusvalandį ir ilgiau – lengviau išvengsite klubų deformacijų.
Kelių sąnariai
Kai einate ar stovite, kelius truputį sulenkite – sumažės krūvis, tenkantis sąnariams.
Jei reikia stovėti ilgesnį laiką, užkelkite vieną koją ant paaukštinimo.
Kai gulite ant nugaros, po keliais nedėkite pagalvėlių, nes bus sunkiau juos ištiesti.
Jei miegate ant šono, galite laikyti tarp kelių pagalvėlę.
Prieš keldamiesi iš lovos, keletą kartų įtempkite kelius.
Rankų sąnariai
Prie užtrauktukų pritvirtinkite žiedelius, sąvaržėles, kad būtų lengviau juos užsegti.
Vonioje ir virtuvėje naudokite vandens maišytuvus su svertais – nereikės atsukinėti vandens čiaupų.
Naudokite rašiklius ir pieštukus pastorintais arba storais kotais.
Moterims rekomenduojamos liemenėlės, užsegamos priekyje.
Sunkius nešulius (pirkinių krepšį) neneškite laikydami pirštais, geriau užkabinkite krepšį ant rankos ar peties.
 

Tinkama mityba

Iš mokslinių tyrimų aišku, kad kai kurie maisto produktai stiprina imuninę sistemą ir mažina uždegimą.
Arbata
Žaliojoje arbatoje yra polifenolių, kurie slopina uždegimą. Atlikus tyrimus nustatyta, kad vyrų ir moterų, ne mažiau kaip dešimt metų gėrusių arbatą, kaulų mineralų tankis maždaug 5 proc. buvo didesnis negu negėrusių arbatos, neatsižvelgiant į geriamos arbatos rūšį.
Vynuogės
Resveratrolis – tai medžiaga, esanti vynuogių žievelėje, riešutuose, vyne ir kt. Ji blokuoja uždegimines ląsteles, kartu slopindama uždegimą.
Brokoliai
Brokoliuose yra gliutationo, kuris yra stiprus antioksidantas ir detoksikuojamoji medžiaga. Kai kurie nauji tyrimai rodo, kad žmonės, kurių organizme nustatytas mažas šio antioksidanto kiekis, dažniau serga artritu. Gliutationo taip pat yra šparaguose, kopūstuose, saulėgrąžose, bulvėse, pomidoruose, avokadose, apelsinuose, persikuose, vynuogėse.
Ananasai
Ananasuose esantis fermentas bromelinas mažina uždegimą. Įrodyta, kad jis gali sumažinti uždegimą sergantiesiems osteoartritu ir reumatoidiniu artritu.
Žuvis
Omega-3 riebalų rūgštys, kurių yra žuvyje, mažina uždegimą. Omega-3 riebalų rūgštys gali blokuoti uždegimines medžiagas, susijusias su autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas ir sisteminė raudonoji vilkligė. Tyrimais nustatyta, kad, pavartojus žuvies taukų 12 savaičių, sumažėja sąnarių sustingimas ir skausmas. Šių riebalų rūgščių gausu lašišoje, silkėje, tune, skumbrėje, sardinėje.