Tarptautinė ligų klasifikacija nurodo daugiau nei šimtą reumatinių ligų - įvairių judamojo aparato ir jungiamojo audinio pažeidimų.
Kauno medicinos universiteto Reumatologijos klinikos vadovė docentė Asta BARANAUSKAITĖ pažymėjo, kad pagal vyraujančią pažeistą organizmo vietą reumatines ligas galima suskirstyti į šias grupes:
• Sąnarių ir stuburo ligos. Jos pagal prigimtį skirstomos į uždegimines ir degeneracines.
• Periartikulinės ligos. Pažeidžiami aplink sąnarius esantys audiniai: raiščiai, fascijos, tepaliniai maišeliai. Tai vadinamieji periartritai.
• Kaulų ligos: išretėjimas ir kiti vientisumo pažeidimai, navikai, įgimti pakitimai.
• Reumatinės sisteminės autoimuninės ligos. Sergant pastarosiomis dėl sutrikusios imuninės sistemos veiklos daugiausia nukenčia vidaus organai.
Kai kurios reumatinės ligos būdingesnės vienai ar kitai lyčiai ar amžiaus grupei. Ankiloziniu spondiloartritu (Bechterevo liga), podagra dažniau serga vyrai, o 90 proc. sergančiųjų sistemine raudonąja vilklige yra moterys. Artroze dažniau serga moterys, tačiau ši liga labiau susijusi su amžiumi, o ne su lytimi. Osteoporozė - taip pat amžiaus problema: senstant kaulai retėja. Ankiloziniu spondilioartritu pradedama sirgti jaunystėje.
Vadinamosios “ataugos” yra osteoartrozė arba osteochondrozė - sąnarių ar stuburo degeneracinių pokyčių išdava.
Osteoartrozės metu pakinta kremzlės struktūra, ji pamažu darosi nepilnavertė: nelygi, grublėta. Kremzlės dalelių patenka į sąnario skystį, ir jos sukelia uždegiminę reakciją. Sąnariniai kaulų galai, pažeisti ligos, vis labiau kalcifikuojasi, atsiranda kaulinių išaugų. Kaulas tarsi sustiprėja, tačiau atlikti kremzlės funkcijos - tolygiai padengti sąnarinį paviršių - jis negali. Sąnarį skauda, jis girgžda, kartais pabrinksta, pamažu deformuojasi. Iš čia ir pavadinimas - deformuojamoji osteoartrozė.
Ligos priežastys nėra žinomos. Sutrikus autoimuninei sistemai, organizmas ima gaminti tam tikras medžiagas, kurios sukelia lėtinį sąnario sinovinio dangalo uždegimą, ardo kremzlę ir kaulą. Reumatoidinis artritas - lėtinė, savaime progresuojanti liga. Nemaža dalis ligonių per keletą pirmųjų ligos metų praranda darbingumą. Šiuo atveju labai svarbu pradėti gydytis jau pačioje ligos pradžioje, nes progresuodama liga sužaloja vis daugiau sąnarių, sukelia nepataisomus jų pokyčius.
Osteoporozė - liga, kuria sergant mažėja mineralinių medžiagų kiekis kauluose. Jie pasidaro trapūs ir greitai lūžta.
Žmogaus kaulai tvirtėja iki 30-35 metų, o vėliau kaulinio audinio mineralizacija po truputį mažėja. Kuo daugiau kaulinės masės sukaupiama, tuo ilgesniam laikui jos užtenka. Kartais žmonės galvoja, kad kaulus maudžia dėl to, kad jie retėja. Iš tiesų sergant osteoporoze nebūna klinikinių simptomų, kol vieną dieną dėl menkiausio smūgio (pavyzdžiui, paslydus) kaulas lūžta.
Į osteoporozę atkreiptas dėmesys tada, kai žmonės ilgesnį laiką pabuvo kosmose. Pastebėta, kad nejudrumas (kosmoso sąlygomis - ir gravitacinės jėgos nebuvimas) turėjo labai didelę įtaką kaulų tankio mažėjimui. Nejudant labai greitai atrofuojasi ir raumenys, ir kaulai. Neturime pamiršti, kad jų funkcija - judėti.
Visą gyvenimą labai svarbu, kad organizmas nestokotų kalcio, vitamino D. Osteoporozė gresia tiems, kurie nemėgsta ar netoleruoja pieno produktų.
Kaulų tankio tyrimais derėtų pasidomėti moterims, kurioms anksti pasireiškia menopauzė - iki 45 metų, o ypač - žmonėms, patyrusiems kaulų lūžį nuo nestipraus smūgio.
Koksibų sukūrimas - labai didelis reumatologijos mokslo pasiekimas, bet ne vienintelis. Uždegiminėms ligoms gydyti pasaulyje jau vartojama keletas naujų, nepaprastai veiksmingų vaistų, vadinamųjų citokinų inhibitorių, kurių vartojant reumatoidinio artrito metu galima iki tam tikro laipsnio gali išnykti kremzlės ir kaulinio audinio pakitimai (anksčiau laikyti neišnykstančiais). Sukurta naujų vaistų nuo artrozių - chondroprotektorių, gausėja vaistų nuo osteoporozės. Tobulinamos ir kuriamos naujos gydymo schemos, vartojant seniau žinomų vaistų. Vyksta tyrimai, kaip, užuot sąnarius protezavus, atlikti kremzlės plastiką - implantuoti sveiką kremzlę vietoje sunykusios.
Gydant malšinamas sąnarių skausmas, slopinamas uždegimas, siekiama apsaugoti nuo vidaus organų pakitimų, išsaugoti sąnarių funkciją, sustabdyti ligos progresavimą.
Jei nėra uždegimo (pvz., osteoartrozės, stuburo degeneracinių ligų metu), labai tinka nefarmakologinės priemonės.
Uždegimui slopinti dažniausiai vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), kurie mažina prostaglandinų - vienos svarbiausių uždegimą sukeliančių medžiagų - sintezę. Tačiau kai kurios prostaglandinų rūšys įvairiuose organuose atlieka ir apsaugines funkcijas. Vienas iš tokių organų - skrandžio gleivinė. Mažėjant prostaglandinų, susilpnėja ir skrandžio gleivinės apsauga, gali vystytis skrandžio uždegimas ir netgi opos. Manoma, kad ketvirtadalį skrandžio opų sukelia NVNU vartojimas. Tokios opos dar vadinamos “tyliosiomis”, nes dažnai aptinkamos tik tada, kai pradeda stipriai kraujuoti. Taip atsitinka dėl to, kad NVNU slopina ir opos siunčiamus skausmo signalus - pagrindinį opos klinikinį simptomą. Ilgai gydydami NVNU lėtines ligas, gydytojai atsižvelgia į šią riziką ir imasi papildomų priemonių skrandžiui apsaugoti.
Pastaruoju metu sukurti vaistai, kurie slopina uždegimą sukeliančias prostaglandinų rūšis. Tai vadinamieji koksibai - celebreksas ir rofekoksibas (VIOXX). Pastarojo vaisto jau galima rasti ir mūsų šalies vaistinėse. Vaistų veikimo mechanizmas bei klinikinių tyrimų rezultatai liudija, kad jie labai veiksmingai mažina skausmą ir uždegimą, saugūs virškinamajai sistemai ir puikiai toleruojami ligonių.
Nuo kai kurių uždegiminių ligų gali būti gydoma steroidiniais vaistais - gliukokortikoidais bei kitais imuninės sistemos veiklą koreguojančiais vaistais.
Pasak doc. A.Baranauskaitės, besigydydami žmonės kartais padaro klaidų, delsia apsilankyti pas šeimos gydytoją ar specialistą. Sergantieji lėtinėmis sąnarių ligomis savarankiškai netinkamai keičia medikamentų dozes arba, geriau pasijutę, nelaiku nutraukia gydymą. Visuomet ligą lengviau įveikti, kai prieš ją kartu kovoja ir gydytojas, ir ligonis.
“Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo geresnių rezultatų pasiekiama, - pabrėžė doc. A.Baranauskaitė. - Šiuolaikinis mokslas pripažįsta, kad sistemines, uždegimines autoimunines ligas reikia pradėti gydyti nedelsiant. Kuo intensyviau gydoma ligos pradžioje, tuo didesnė tikimybė sustabdyti ligos progresavimą, atitolinti neįgalumą. Artrozės atveju keletą metų žmogus gali gyventi malšindamas skausmą kompresais ar kitomis nefarmakologinėmis priemonėmis, nejausdamas didesnio sveikatos sutrikimo.Tačiau laikui bėgant skausmai stiprėja. Nereikia laukti, kol jie tampa nepakenčiami - skausmą palengvinti padeda tinkamai parinktas medikamentinis gydymas. Jeigu sąnaryje atsiranda negrįžtamų pakitimų, iš anksto reikia planuoti bei ruoštis ir sąnario protezavimui.
Tačiau kalbą apie sąnarių ligų gydymą reikia pradėti nuo gyvenimo būdo. Daugelio problemų sprendimas palengvėtų, jeigu nuo jaunų dienų žmogus rūpintųsi tinkamu fiziniu aktyvumu, mankštintųsi, racionaliai maitintųsi ir vengtų antsvorio. Sveikata reikia rūpintis dar jauniems, kad galėtume pasidžiaugti rezultatais sulaukę brandaus amžiaus. Fiziškai aktyvūs žmonės kaupia sveikatos kapitalą. Tie, kurie rūpinasi savimi, ištikti ligos, kęs mažesnius skausmus. Dažnai nepastebime ryškesnių skirtumų, lygindami sąnarių rentgenogramas tų ligonių, kurie nesimankština, ir reguliariai atliekančių fizinius pratimus. Tačiau pastarieji jaučiasi geriau.
Kodėl vis kalbama apie artritą? Todėl, kad ligos mastas nepaprastai didelis. Daugiau nei 100 milijonų žmonių visoje Europoje serga artritu, reumatizmu ar kitomis reumatinėmis ligomis, Lietuvoje – apie 250 tūkst. gyventojų. Tai pagrindinė nuolatinio neįgalumo priežastis pasaulyje ir antroji Lietuvoje. Dėl nuolatinio skausmo ir funkcinių sutrikimų stipriai nukenčia milijonų žmonių gyvenimo kokybė. Senstant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo trukmei, reumatinių ligų našta tik didės, šioms ligoms gydyti prireiks vis daugiau lėšų. Tad šį kartą plačiau apie ligą ir jos gydymo galimybes kalbamės su Panevėžio apskrities ligoninės gydytoja reumatologe Violeta SMILGIENE....
Skaityti daugiauSąnariai – mobilumą užtikrinanti žmogaus skeleto dalis. Svarbiausia sąnario funkcija yra judėjimas. Kol sąnariai sveiki ir gerai atlieka savo darbą, mes apie juos negalvojame. Tačiau, vos tik sušlubuoja jų veikla, – greitai pajuntame tai, ko netekome. Pasaulinės medicinos statistikos duomenimis, sąnarių funkciją dažniausiai sutrikdo degeneracinės sąnarių ligos. Jos diagnozuojamos net 30 proc. 45–64 metų amžiaus žmonių. Apie sąnarių ligas ir jų gydymą kalbėjomės su Kauno medicinos universiteto klinikų reumatologijos klinikos vadove docente dr. Asta BARANAUSKAITE ir Traumatologijos ir ortopedijos klinikos gydytoju docentu dr. Linu VITKUMI....
Skaityti daugiauReaktyvus artritas – tai sąnarių uždegimas, kuris atsiranda praėjus 1–4 savaitėms po buvusios infekcijos. Infekcijos židinys gali būti šlapimo ar lytinėje sistemoje, žarnyne, kvėpavimo takuose. Dažniausiai šia liga serga jauni, 20–40 metų, žmonės. Todėl svarbu išsiaiškinti šios ligos priežastis, simptomus ir laiku pradėti tinkamai gydyti....
Skaityti daugiauSąnarių, tarp jų ir stuburo, skausmais skundžiasi maždaug kas trečias žmogus, besikreipiantis į šeimos gydytoją. Sąnarius gali skaudėti dėl daugybės priežasčių. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos skyriaus vedėjos, Lietuvos artrito fondo direktorės dr. doc. Irenos Butrimienės, dažniau sąnarius skauda pagyvenusiems žmonėms ir dažniausiai dėl osteoartrito, kremzlės ir kaulų patologijos. ...
Skaityti daugiauReumatoidinis artritas – tai lėtinė, nuolat progresuojanti uždegiminė sąnarių liga, dažnai pažeidžianti ir kitus organus – raumenis, plaučius, širdį, kraujagysles, odą, nervus ir akis. Juo serga apie 1% gyventojų, dažniau – vidutinio amžiaus moterys....
Skaityti daugiauRetas keturiasdešimtmetis nėra varginamas nuolatinių ar kartkartėmis užeinančių vieno, rečiau abiejų pečių skausmų. Skausmai gali kamuoti tiek sunkiai kaime dirbančią moterį, tiek jauną ir energija trykštantį sportininką. Maudžiantys pečių juostos skausmai ne tik gadina nuotaiką, mažina darbingumą, bet ir gali būti pirmieji rimtos ligos ženklai. Kaip išvengti skausmo, kada pradėti gydyti ir kaip atsikratyti pečių skausmo, klausiame patyrusios savo srities specialistės Vilniaus universiteto Santariškių klinikų reumatologijos centro gyd. Ritą RUGIENĖS....
Skaityti daugiauStulbinantys atradimai farmakologijos srityje leido sukurti naują efektyvų, skausmą mažinantį preparatą, kurio pranašumu, lyginant su kitais vaistais nuo reumatinių ligų, jau neabejojama. Tai naujos kartos nesteroidinės cheminės struktūros preparatas Movalis (meloksikamas), pasižymintis stipriu uždegimą, skausmą ir karščiavimą mažinančiu poveikiu. Visame pasaulyje garsios farmacijos kompanijos “Boehringer Ingelheim” medikamentas Movalis - viltis daugeliui žmonių, kenčiančių nuo skausmų, sukeltų plačiai paplitusių artrozinių - degeneracinių sąnarių pažeidimų bei reumatinių sąnarių ligų....
Skaityti daugiauKas ketvirtas Lietuvos gyventojas skundžiasi reumatinio pobūdžio negalavimais. Lietuvoje užregistruota apie 500 tūkst. sergančiųjų reumatinėmis sąnarių ligomis. Tačiau labiausiai sąnarius pažeidžia reumatoidinis artritas....
Skaityti daugiauIš lotynų kalbos kilęs žodis artritas reiškia sąnario uždegimą. Artritu neretai vadinamos visos reumatinės ligos, kurių šiuo metu žinoma per 100. Reumatinės ligos sukelia sąnarių skausmą, sustingimą ir patinimą, ilgainiui atsiranda sąnarių braškėjimas, sutrinka jų judrumas, išryškėja deformacijos, vietinis skausmingumas. Kartais liga neapsiriboja vien sąnariu ir apima raumenis, kaulus, sausgysles, raiščius bei vidaus organus....
Skaityti daugiauŽurnalas „Sveikas žmogus“, tęsdamas tradicinę rubriką „Klausimai-atsakymai“, stengiasi atsakyti į visus jūsų, mieli skaitytojai, klausimus, kuriuos užduodate interneto svetainėje www.sveikaszmogus.lt, „Facebook“ puslapyje ar atsiunčiate redakcijai. Šį kartą tema – reumatologija, o į klausimus atsako Vilniaus miesto Centro poliklinikos, „Medicinos diagnostikos centro“ gydytoja reumatologė Jūratė Eidžiūnienė....
Skaityti daugiauVisiems žinoma, kad, sergant artritu, skauda, „suka“ sąnarius, jie reaguoja į atmosferos permainas. Deja, bet vaistų, galinčių išgydyti artritą, kol kas nėra. Tačiau laiku pradėtas ir tinkamas gydymas gali sumažinti skausmą ir diskomfortą, išsaugoti sąnarių funkciją, apsaugoti nuo komplikacijų ir pakeisti natūralią ligos eigą. Medikamentinis gydymas skirstomas į simptomus malšinantį ir ligos progresavimą stabdantį gydymą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip saugiai ir veiksmingai malšinti skausmą ir uždegimą. Naujausias simptominio gydymo galimybes ir tai įrodančius tyrimus apžvelgia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Reumatologijos klinikos gydytoja reumatologė dr. Margarita Pileckytė....
Skaityti daugiauPastaruoju metu redakcija gauna skaitytojų laiškų, kuriuose prašoma patarimų, kaip sergant įvairiomis ligomis gyventi grįžus namo po reabilitacinio gydymo. Kokia turėtų būti gyvensena, atsižvelgiant į ligos ypatumus? Įvertinę skaitytojų pageidavimus, pradedame naują straipsnių ciklą, kuriame rašysime apie gyvenseną po įvairių ligų reabilitacinio gydymo. Įvairių sričių specialistai pateiks naudingų patarimų. Šį kartą apie gyvenimą sergant reumatoidiniu artritu pasakoja Kauno medicinos universiteto klinikų Reumatologijos klinikos gydytoja Valerija Tamulaitienė ir kineziterapeutė Gintarė Ušeckienė....
Skaityti daugiauPeties sąnarys – vienas didžiausių žmogaus kūne. O peties srities (nebūtinai paties sąnario) skausmu itin dažnai skundžiasi tiek jauni, tiek vyresni žmonės. Beje, šio skausmo priežasčių taip pat yra nemažai. Taigi kokie yra peties srities skausmai, kokios jų priežastys ir ką tokiu atveju daryti?...
Skaityti daugiauReumatoidinis artritas – tai liga, ilgainiui sukelianti ne tik ryškius sveikatos pokyčius, bet ir socialinių problemų. Visa tai yra didžiulė našta ne tik sergančiajam, bet ir jo šeimai. Reumatoidiniu artritu serga apie 0,3–1 proc. suaugusių žmonių. Moterims ši liga būna 2–3 kartus dažniau negu vyrams. Lietuvoje užregistruota apie 12 000 suaugusiųjų asmenų, besigydančių nuo reumatoidinio artrito, o kasmet šia liga suserga apie 1200 asmenų. Reumatoidiniu artritu gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, taip pat ir vaikai. Vis dėlto dažniausiai liga išsivysto 50–70 metų žmonėms. ...
Skaityti daugiauŠįkart pagrindinės pašnekovės, kuri sutiko pasidalinti savo ligos, reumatoidinio artrito, ypatumais su mūsų skaitytojais, teko eiti pakalbinti į ligoninės palatą. Moteris buvo ką tik po kelio sąnario operacijos. Nors jos visas kūnas buvo apimtas ligos, bet nuo jos sklido žmogiška šiluma. Nelengvam pokalbiui įsibėgėjus, iš Zitos Vaičiulytės, Šiaulių kaulų, raumenų ir sąnarių ligomis sergančiųjų draugijos „Artis“ pirmininkės, veido nedingo šypsena. Ji sergančiąją nuo niūrių minčių gelbsti nuo pat ligos atsiradimo pradžios....
Skaityti daugiauReumatinės ligos – tai su judėjimo aparatu susijusios ligos. Jų metu pažeidžiami sąnariai, raiščiai, raumenys, sausgyslės, kremzlės ir stuburas. Joms taip pat priskiriamos ir sisteminė raudonoji vilkligė, sisteminė sklerozė, dermatomiozitas ir kt., kurios pakenkia sąnarius, raumenis, kaulus....
Skaityti daugiauTaip apie savo ligą sako reumatoidiniu artritu serganti Ona Telyčėnienė. Moteris šią diagnozę išgirdo būdama 33-ejų metų. Taigi šia liga sirgdama pragyveno daugiau nei keturiasdešimt metų. Apie ligą byloja ištinusios čiurnos, pakitusi eisena ir nuolat geriami vaistai....
Skaityti daugiauReumatoidinis artritas – lėtinė liga. Ji tęsiasi visą gyvenimą, progresuoja, deformuoja sąnarius, neretai sukelia negalią. Reumatoidinis artritas gali prasidėti staiga arba palengva, iš pradžių pažeidžia vieną ar kelis sąnarius. Dažniausiai ligos pradžioje žmogus skundžiasi tik trumpalaikiu rytiniu sąnarių sustingimu, sąnarių skausmais keičiantis orams, vėliau atsiranda tipiškų simptomų: sąnarių skausmas stiprėja, sąnariai patinsta. Ligai būdinga banguojanti eiga – su paūmėjimais ir ramybės periodais. Paūmėjimų metu vargina nuolatinis sąnarių skausmas. Koks jis varginantis, žino kiekvienas, jį patyręs. Tačiau yra priemonių, kuriomis būklę gali palengvinti. Išsamiau apie jas skaitykite žemiau....
Skaityti daugiauLITERATŪROJE NURODOMA, KAD REUMATOIDINIU ARTRITU SERGA MAŽDAUG 0,5-1 PROC. SUAUGUSIŲ ŽMONIŲ. LIETUVOJE KASMET UŽREGISTRUOJAMA APIE 1200 NAUJŲ REUMATOIDINIO ARTRITO ATVEJŲ. ŠIA LIGA MOTERYS SERGA 2-3 KARTUS DAŽNIAU NEGU VYRAI. REUMATOIDINIU ARTRITU GALI SUSIRGTI BET KOKIO AMŽIAUS ŽMONĖS, TAČIAU YPAČ DAUG SUSERGA 5-6 GYVENIMO DEŠIMTMETĮ....
Skaityti daugiauArtrozė, reumatoidinis artritas ir kitos sąnarių ligos vargina daugelį, ypač vyresnio amžiaus žmonių. Daugelis jų vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), slopinančius sąnarių skausmą, tinimą, padedančius lengviau judėti. Didelį susidomėjimą kelia neseniai atsiradę Lietuvoje NVNU – koksibai, dažnai tenka atsakinėti į klausimus, kokie gi šių preparatų pranašumai, kokia jų vartojimo patirtis pasaulyje....
Skaityti daugiauReumatoidinis artritas (RA) - lėtinė, sisteminė, autoimuninė liga, pasireiškianti progresuojančiu sąnarių pažeidimu. Pagrindiniai RA klinikiniai požymiai yra sąnarių patinimas, skausmas, sustingimas, raumenų atrofija, sąnarių deformacija. Dažniausiai deformuojasi riešo ir smulkieji pirštų sąnariai. Dėl atsiradusių deformacijų pacientas ilgainiui gali tapti neįgalus, sutrinka kasdieninė veikla. Todėl labai svarbu mokėti saugoti sąnarius, atlikti namų ruošos ir profesinius darbus....
Skaityti daugiauReumatinės ligos yra vienos iš labiausiai paplitusių ligų visame pasaulyje. JAV jos sudaro 15–20, Anglijoje – apie 16 procentų visų ligų. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, reumatinius negalavimus jaučia 25 procentai suaugusių žmonių. Reumatinių ligų svarbą visuomenei formuoja ne tik didelis jų paplitimas, bet ir tai, jog jos lemia didelę dalį neįgalumo populiacijoje. Išsivysčiusiose šalyse reumatinės ligos sukelia daugiau neįgalumo atvejų negu piktybiniai navikai arba širdies ar kraujagyslių ligos. Šiek tiek daugiau negu pusė visų sergančiųjų artritu būna neįgalumo požymių, o reumatoidinis artritas yra labiausiai invalidumą kelianti lėtinė terapinė liga. Kokios didžiausios reumatinių ligų gydymo naujovės Lietuvoje ir pasaulyje, papasakojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reumatologijos, ortopedijos ir traumatologijos bei rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas profesoriaus Algirdas VENALIS....
Skaityti daugiauRudenį vis dažniau skauda sąnarius juos gelia, patinsta, atsiranda kitų nemalonių simptomų. Kodėl sąnarių skausmai labiau vargina rudenį? Ar galima jų išvengti? Pasistengsime į šiuos klausimus ir atsakyti....
Skaityti daugiauVėstant orams, jiems tampant vis drėgnesniems ir visiškai nenuspėjamiems, ne tik subjūra nuotaika. Tokiu metų laiku paūmėja ir įvairios ligos, tarp jų – ir sąnarių. Šių ligų grupė tokia plati, kad mažiau nusimanantis žmogus nė neatskirs, kuri iš jų kankina. Tad kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja reumatologe Jurgita EIGELIENE. Ji padės šiek tiek geriau susigaudyti sąnarių ligų gausybėje. ...
Skaityti daugiauNiekas taip neriboja ir nesunkina gyvenimo, kaip skausmingas judėjimas. Didžiąją dalį tokių atvejų sudaro sąnarių skausmai, atsirandantys dėl įvairiausių priežasčių, tokių kaip ligos (artrozė, reumatoidinis poliartritas) ar kitų ligų pasekmės, sunkus fizinis krūvis, sportas ar sužalojimai. ...
Skaityti daugiau