Pirmiausia, dieta turi būti subalansuota, t.y. suvartojamo maisto energija turi atitikti išeikvojamos energijos kiekį. Svarbu nepersivalgyti ir nenutukti.
Svarbu sudaryti sklerozę stabdantį poveikį turintį davinį – parinkti maisto produktus, kurie mažina cholesterolio kiekį organizme (liesas pienas, rūgęs pienas, daug skaidulinių medžiagų turintys vaisiai ir daržovės).
Maistas turi būti įvairus. Būtina daugiau valgyti žalių vaisių ir daržovių (pageidautina visus metus), davinyje turi būti adekvatus vitaminų ir mineralų kiekis.
Reiktų vengti konservuotų maisto produktų, koncentratų, riboti druskos kiekį, nes druska didina kraujospūdį, sulaiko skysčius organizme, sunkina širdies darbą.
Geriau vengti sūdyto maisto (silkių, sūdytų agurkų, sūdytų grybų), daugiau vartoti lengvai pasisavinamų maisto produktų (nes sumažėjęs virškinimo aktyvumas) – žuvies, vištienos, pieno produktų. Rūkyti gaminiai, grybai, ankštiniai sunkina virškinimą.
Maistas turi būti kvapnus, gražiai atrodyti. Tai labai svarbu, nes vyresni žmonės dažnai neturi apetito. Jei toleruojate, galima vartoti žalumynų, česnakų, svogūnų, krienų, gerti daržovių ir vaisių sulčių. Tai ne tik gerina skonį, bet ir aprūpina organizmą mineralais, vitaminais, fitoncidais ir kt. Tačiau maisto, kuriame yra daug prieskonių, geriau vengti, nes jis gali dirginti virškinamosios sistemos organų gleivinę, o dėl to gali sutrikti jos veikla.
Per dieną būtina išgerti iki 1,5 l skysčių (jei nėra inkstų, kepenų ir širdies ligų komplikacijų, dėl kurių reikėtų riboti skysčių kiekį).
Svarbu parinkti tinkamą maisto paruošimo būdą. Geriau tinka virtas ir troškintas maistas, rečiau – apkeptas. Reiktų vengti kepto maisto, nes riebalų skilimo medžiagos trikdo virškinamosios sistemos ir tulžies išsiskyrimo veiklą. Nepatartina kasdien gaminti patiekalų iš maltinių masės ar juos pertrinti: toks maistas dažnai skatina vidurių užkietėjimą.
Iš karto suvalgytas didelis maisto kiekis, ypač riebalų, trikdo kitų organų veiklą, dažniausiai širdies ir kraujagyslių sistemos. Greitai valgant su maistu praryjama daug oro, dėl to galite pradėti raugėti arba maisto dalelių gali patekti į kvėpavimo takus (užspringsite). Dideliais kąsniais prarytas maistas sunkiau virškinamas. Maisto perpildytas skrandis spaudžia širdį ir trikdo jos veiklą.
Kenkia ir persivalgymas prieš naktį. Tai yra rizikos nutukti veiksnys, kenkia virškinamosios sistemos darbo ritmui, blogai veikia širdies veiklą, trikdo miegą.
Retas valgymas didina cholesterolio kiekį kraujyje ir didina aterosklerozės atsiradimo riziką.
Kad būtų tolygiai apkrauta virškinamoji sistema, geriau išsiskirtų virškinimo sultys ir maistas būtų geriau virškinamas bei pasisavinamas, patartina valgyti 4–5 kartus per dieną.
Geriau valgyti tuo pačiu laiku, nes tada atsiranda sąlyginis refleksas – tuo laiku susidaro gausios fermentų skrandžio sultys.
· Vengti maisto produktų, sukeliančių pilvo pūtimą
· Vartoti liesus produktus
· Valgyti daugiau lengvai virškinamų baltymų – vištienos, žuvies
· Vengti sūraus maisto
· Vengti keptų patiekalų, maisto produktų, turinčių daug cholesterolio
· Valgyti šiltą maistą
· Valgyti daugiau juodos duonos
· Valgyti pakankamai skaidulinių medžiagų turinčio maisto
Bendras riebalų kiekis turi būti 10 proc. bendro kaloringumo, sočiosios riebalų rūgštys turi sudaryti ne daugiau nei 10 proc. viso riebalų kiekio (mažiau gyvulinių, daugiau augalinių riebalų).
Angliavandenių kiekis – 50–55 proc. bendro kaloringumo (nevartojant cukraus).
· Pienas (jei netoleruojate – virintas su arbata, kava) ir jo produktai: kefyras, rūgęs pienas; varškė ir sūriai (liesi, neaštrūs)
· Augaliniai riebalai (su salotomis, mišrainėmis, sriubomis), sviestas, grietinėlė, grietinė (vengti kiaulės, jaučio, avies taukų)
· Mėsa ir jos produktai (liesa, virta, troškinta; geriau apkepta aliejuje, prieš tai išvirus): veršiena, triušiena, vištiena, kalakutiena (vengti rūkytų, sūdytų, marinuotų, riebių mėsos produktų)
· Žuvis ir jos produktai: liesa, aliejuje virta, troškinta, šutinta, kepta, geriau aliejuje, prieš tai išvirus (vengti riebių, rūkytų, sūrių žuvų)
· Saldumynai, konditerijos gaminiai, smulkaus malimo duonos ir pyrago gaminiai, makaronai – ribotas kiekis
Daugiau valgyti stambaus malimo ir sėlenų duonos, avižinių ir grikių kruopų, įvairių daržovių, vaisių, uogų. Tinka įvairios pieniškos košės, pudingai ir apkepai iš kruopų su varške. Vengti dujų susidarymą skatinančių produktų (žirnių, pupų, pupelių).
Yra daugybė priežasčių, dėl kurių pagyvenusių žmonių mityba turėtų būti kiek kitokia nei jaunesnių. Tai ir įvairūs fiziologiniai organizmo pokyčiai, ir lėtinės ligos, kurios dažniausiai pradeda varginti būtent vyresnius žmones, ir netgi mitybos įpročių bei galimybių juos realizuoti pakitimai. Be to, pagyvenusiems žmonėms dėl lėtesnės medžiagų apykaitos ir mažesnio fizinio aktyvumo sumažėja energijos poreikis. Tad ką valgyti vyresnio amžiaus žmonėms? Pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Gastroenterologijos ir dietologijos klinikos vyriausioji specialistė dietologijai, Lietuvos dietologų draugijos prezidentė dr. Laisvūnė PETKEVIČIENĖ....
Skaityti daugiauNors ne tik moterims, bet ir vyrams norisi atrodyti sportiškiems ir liekniems, bet dažniausiai savo linijomis garsiai rūpinasi moterys. Gal taip jau gamtos surėdyta, kad vyrams reikia mažiau pastangų, o gal jie irgi kenčia, bet... tyliai? Taigi apie antsvorį, ne tik moterų, ir apie tai, kaip išlikti liekniems sulaukus vyresnio amžiaus, kalbame su gydytoja Rita Kauliuviene....
Skaityti daugiauApie cholesterolio pavojų ir ką valgyti, norint sureguliuoti cholesterolio lygį...
Skaityti daugiauDieta turi būti subalansuota. Joje turi būti mažiau riebalų, daugiau skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Jei sumažėjęs paros energijos kiekis, maisto produktai turi būti kaloringesni - cukrus, saldumynai, riebalai, aliejai. Tačiau kyla antsvorio ir nutukimo pavojus. Dažnai pagyvenę žmonės nepakankamai vartoja baltymų. Jie jaučia silpnumą, atsiranda patinimų, sunyksta raumenys. Pagyvenusių žmonių baltymų poreikis yra toks pat ar didesnis nei jaunų, todėl jiems reikia parinkti baltyminių produktų. ...
Skaityti daugiauTikriausiai daugeliui teko matyti, kai vienas populiariausių visų laikų animacinių filmukų herojų, vardu Popajus, suvalgo skardinę žalių daržovių ir įgauna neįprastų galių, padedančių nugalėti bet kokius priešininkus. Ir kas gi toje skardinėje? Ogi špinatai – žalios lapinės daržovės, kurios ir šiandien laikomos supermaistu. Kuo organizmui naudingi špinatai? Kokia jų maistinė vertė? Kaip juos paruošti, kad maistas būtų ne tik naudingas, bet ir skanus? ...
Skaityti daugiauMagnis – vienas svarbiausių mineralų, kurio būtina gauti kasdien. Jei jo nepakanka su maistu, tuomet gali būti naudinga pavartoti papildomai, nes jo trūkumas gali sukelti ne vieną problemą. Tad pakalbėkime apie šią gyvybiškai svarbią mineralinę medžiagą plačiau. Kuo ji svarbi organizmui? Kokie jos trūkumo požymiai? Koks jos paros poreikis? Kokiame maiste magnio yra daugiausiai? ...
Skaityti daugiauPersivalgydami mes ne pasisemiame energijos, o tampame mieguisti, vangūs ir tingūs. Be to, kas kartą pakenkiame ne tik virškinimo sistemai, bet ir visam organizmui. Kodėl taip dažnai persivalgome ir ką daryti, kad ši problema pasikartotų kuo rečiau? ...
Skaityti daugiauOžkų pienas – nuo seno vertinamas maisto produktas, kuris, kaip manoma, yra ne tik maistingas, bet ir turi gydomųjų galių. Kuo naudingas ožkų pienas ir kodėl verta bent vieną kartą per savaitę pasimėgauti ožkų pieno sūriu?...
Skaityti daugiauProstata neretai vadinama antrąja vyro širdimi. Ja taip pat reikia rūpintis, ypač vyresniame amžiuje, nes tuomet labai stipriai išauga įvairių prostatos ligų tikimybė. Sveika ir subalansuota mityba – vienas geriausių būdų, padedančių pasirūpinti savo sveikata ir organizmui duoti tai, kas geriausia....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę