){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Širdies plotą duria, maudžia, spaudžia, veržia. Ar tai nesveikos širdies simptomai?
Iš tiesų visi išvardyti simptomai gąsdina pacientus ir atveda pas gydytoją. Tačiau dažniausiai šių skausmų priežastis susijusi ne su širdies, o su stuburo patologija. Mūsų stuburas sudarytas iš slankstelių, pro kurių tarpus pagal šonkaulio kraštą išeina nervų šakneles, juosiančios visą mūsų krūtinę – nuo nugaros iki krūtinkaulio. Būtent šių nervinių ląstelių užspaudimas ir sukelia dūrimą, spaudimą, maudimą ir pan.
Tad jau iš paciento pasakojimo kardiologas gali įtarti stuburo patologiją, tačiau visiškai atmesti širdies ligų negali, nes kartais ir vainikinių širdies kraujagyslių susiaurėjimai gali sukelti nemalonius jutimus kairėje krūtinės pusėje. Todėl visuomet rekomenduojama atlikti fizinio krūvio testą, t.y. veloergometrijos tyrimą. Jeigu širdies vainikinės kraujagyslės susiaurėjusios, veloergometrijos metu pro spindį siaurinančią aterosklerozinę plokštelę negali pratekėti pakankamas kraujo kiekis ir atsiranda pakitimų elektrokardiogramoje. Tada pacientas tiriamas toliau: jam atliekama vainikinių kraujagyslių angiografija (suleidus kontrastinės medžiagos vertinama kraujagyslių būklė). Siekiant įvertinti širdies raumens kameras, vožtuvų būklę, atliekama širdies echoskopija.
Širdis tabaluojasi, virpa, jaučiami širdies permušimai. Ar tai rimtos širdies ligos simptomai?
Širdis, nors sveria tik 300 g, per parą susitraukia apie 100 tūkst. kartų. Širdies būklė vertinama trimis aspektais: kaip veikia širdies ląstelės, širdies raumuo ir elektrinė širdies sistema. Pastaroji ir būna kalta dėl širdies permušimų.
Elektrinės ląstelės išdėstytos širdies raumenyje, o jų pagrindinė grupė vadinama sinusiniu mazgu. Esame sutverti taip, kad sinusinio mazgo ląstelės generuoja impulsą ir širdis susitraukia, po to pailsi, po to vėl susitraukia. Tačiau dėl nervų sistemos, kuri stipriai veikia minėto mazgo veiklą, ar įvairių persirgtų ligų (anginos, gripo ir kt.) širdies raumenyje gali susiformuoti maži jungiamojo audinio randeliai, kurie taip pat, kaip ir sinusinis mazgas, gali priversti širdį susitraukti. Tada pacientas jaučia, kad širdis tarsi nustojo plakti arba plaka dažniau. Bet išsigąsti dėl to nereikėtų, aišku, jeigu šie permušimai kartojasi nedažnai. Atliktas klinikinis tyrimas su 10 tūkst. sveikų žmonių, kuriems specialiu aparatu visą parą stebėta širdies veikla, įrodė, kad net 98 proc. tiriamųjų buvo užregistruoti širdies ritmo sutrikimai.
Fizinio krūvio metu širdis labai smarkiai daužosi į krūtinę, tarsi nori iššokti. Ar tai normalu?
Taip, nes fizinio krūvio metu padidėja maistinių medžiagų poreikis, dėl to širdis intensyviau varinėja kraują, dažniau ir stipriau susitraukinėja. Tačiau nustojus dirbti, nurimsta ir širdis. Tiesa, tokius simptomus gali jausti ir sergantieji skydliaukės patologija, todėl, reikalui esant, pacientas gali būti nusiųstas pas endokrinologą.
Persirgusi miokardo infarktu moteris sako, kad atlikdama įprastus darbus, netgi gana sunkius, jokių širdies simptomų nejaučia. Tačiau jei tik ima nerimauti, išgyventi, kad ir dėl gerų dalykų, pvz., laukia svečių, iš karto ima jausti širdį. Ar tai gali būti pavojinga?
Miokardo infarktas – tai būklė, kai kraujagyslę užkemša krešulys ir žemiau jos esančios širdies vietos negauna mitybos. Gydymo metu infarkto pažeista širdies vieta surandėja, ir žmogus jaučiasi gerai. Kita vertus, tikimybė, kad nedidelės aterosklerozinės plokštelės gali būti ir kitose kraujagyslėse, išlieka. Todėl jeigu susijaudinus atsiranda nemalonūs jutimai, galima įtarti, kad tai sukelia kitų kraujagyslių susiaurėjimai, dėl ko kraujas negali pratekėti iki visų širdies vietų. Todėl visiems pacientams, patyrusiems miokardo infarktą, kuriems nebuvo atlikta vainikinių arterijų koronografija, rekomenduojama ją atlikti per metus po infarkto. Tuomet bus įvertinta kitų širdies kraujagyslių būklė (yra susiaurėjimai ar ne) ir paskirtas atitinkamas gydymas.
Kad nemalonus pojūčiai širdies plote atsiranda ne fizinio krūvio metu, o susijaudinus, įtakos turi ir kitos organizmo savybės: kraujagyslių susiaurėjimą, spazmus sukelia ir emocijos, tada širdis mažiau aprūpinama krauju, ir tai gali lemti nemalonius jutimus.
Visą dieną skauda širdies plotą. Kiek gali trukti tikrieji širdies skausmai?
Jeigu skausmas trunka visą dieną, greičiausiai tai ne dėl širdies ligų, nes kraujagyslių susiaurėjimo nulemtas skausmas paprastai trunka apie 15–20 min. Jeigu labai stipriai skauda ilgiau nei 30 min., įtariamais miokardo infarktas, dažniausiai žmonės visuomet kviečia medikus, nes skausmas būna nepakeliamas. O jeigu skausmas trunka ilgai, bet jį galima kentėti, veikiausiai jo kaltininkas ne širdis.
Tirpsta ranka, ypač kairė ir ypač naktį. Ar tai pavojinga?
Dėl to taip pat greičiausiai kaltas stuburas, nes užspaudžiamos kakle esančios nervų šaknelės, kurios inervuoja rankas, ir jos pradeda tirpti.
Fiziškai dirbant ar sportuojant arterinis kraujo spaudimas padidėja. Iki kokios ribos padidėjimas yra norma? Kaip greitai kraujospūdis turėtų normalizuotis?
Dirbant fizinį darbą organizmui reikia daugiau maistinių medžiagų, o kad jos pasiektų visus organus, kraujagyslės susiaurėja, o širdis stengiasi stipriau išstumti kraują, kad jis tas maistines medžiagas išnešiotų po visą organizmą. Tad jeigu darbo metu sistolinis (viršutinis) spaudimas padidėja iki 160–170 mmHg, tai normalu. O jei pakyla daugiau nei 200 mmHg, reikėtų kreiptis į gydytoją. Manoma, kad per pusvalandį kraujospūdis turėtų tapti normalus.
Kaip tuomet skauda širdį? Kokie simptomai grėsmingi ir turėtų priversti kreiptis į medikus nedelsiant?
Tipiškas angininis (stenokardinis) skausmas, kurį nulemia vainikinių kraujagyslių susiaurėjimas ir nepakankamas širdies aprūpinimas deguonimi, pasireiškia spaudimu ne širdies plote, o už krūtinkaulio (rodydami skausmo vietą, pacientai uždeda plaštaką ant krūtinės). Šis skausmas siejamas su fiziniu ar emociniu krūviu, gali kilti į gerklę, plisti į apatinį žandikaulį, žmogų išpila šaltas prakaitas, atsiranda mirties baimė. Atsiradus šiems simptomams, kuriuos, beje, pacientai neretai priskiria skrandžio ar stemplės ligoms, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Ar sveikas žmogus gali staiga mirti dėl širdies ligos?
Deja, gali. Paaiškėjo, kad širdies kraujagyslės gali būti pažeistos aterosklerozinių plokštelių, tačiau organizmas gali būti prie to prisitaikęs, širdies mitybą užtikrinta, todėl žmogus gali jaustis visiškai sveikas. Tačiau staigus emocinis ar fizinis krūvis gali sukelti kad ir nedidelės plokštelės įplyšimą, dėl ko kraujo krešulys gali užkimšti kraujagyslės spindį. Dėl to sutrinka širdies veikla, atsiranda skilvelių virpėjimai, pacientą gali ištikti klinikinė mirtis, ir galiausiai jis gali staiga mirti. Tai svarbi pasaulinė problema, kuri nėra išspręsta. Todėl visi žmonės kviečiami nuolat profilaktiškai tikrinti kraujagyslių būklę, o visuomenė turėtų būti mokoma, kaip taisyklingai atlikti išorinį širdies masažą, nes net 40 proc. patyrusiųjų miokardą pradžioje gali ištikti klinikinė mirtis.
Dėkojame už pokalbį
Paradoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas....
Skaityti daugiauMūsų širdis nėra trapus organas, lengvai pertempiamas staigiu, per dideliu aktyvumu arba reguliaria sunkia mankšta. Iš tikrųjų sveika širdis yra stipriausias ir atspariausias jūsų kūno raumuo, pajėgus atlikti bet kokį organizmui skiriamą fizinį uždavinį. Ji yra darbingesnė ir pajėgesnė už bet kurią iki šiol žmogaus pagamintą mašiną ir turi nuosavą “remonto” sistemą. Ji gamina tiek daug energijos, kad jeigu jos viso gyvenimo pastangos būtų panaudotos vienam vieninteliam jėgos išsiveržimui, galėtų iškelti didžiausią karo laivą keletą metrų virš vandens, o jos per vieną dieną pagaminama energija galėtų iškelti žmogų iki Niujorko aukščiausio pastato viršaus (apie 443 m). Kad prilygtų širdies pajėgumui, vidaus degimo variklis be pertraukos ir taisymų turėtų dirbti apie keliasdešimt metų....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių sistema neatlaiko streso, netinkamos mitybos, žalingų įpročių, menko fizinio aktyvumo. Tai rizikos veiksniai, kurie didina tikimybę susirgti infarktu, insultu ar kitomis kraujotakos sistemos ligomis. Nustatyta, kad 20 proc. mūsų sveikatos lemia paveldėti genai, tad galbūt yra ryšys ir tarp žmogaus kūno sandaros, pvz., ūgio, ir širdies ir kraujagyslių ligų? Kalbamės su Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės ligos sektoriaus vadove prof. Rūta Marija Babarskiene....
Skaityti daugiau1. amžius : a) 20-30 metų; b) 31–40; c) 41–50; d) 51–60; e) per ...
Skaityti daugiauVieni teigia, kad lytinio akto metu vyrą gali ištikti infarktas, o kitiems tai sukelia šypseną. Ar iš tikrųjų taip gali nutikti, ar tai tik mitas? O gal reikia imtis kokių nors priemonių?...
Skaityti daugiauSergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis kraujotakos funkcijos paprastai sulėtėja ir gali ištikti infarktas (kai per užblokuotas širdies kraujagysles širdies raumuo negauna pakankamai deguonies) ar insultas (kai dėl aukšto kraujospūdžio pro susiaurėjusias arterijas prateka mažiau kraujo, kraujo krešuliukas užkemša arteriją ar kai kraujo spaudimas prasimuša pro susilpnėjusias kraujagysles, ir kraujas išsilieja į smegenis). Taigi kokių priemonių reikia imtis norint apsaugoti širdį nuo infarkto ir išvengti insulto?...
Skaityti daugiauPagyvenęs vyras, patyręs infarktą, visiškai nieko nestebina ir neverčia pasimetus traukyti pečiais. O jaunos 30–40 metų amžiaus moterys, kurioms nustatoma tokia pati diagnozė, dažniausiai priverčia ne tik susimąstyti, bet dar ir ligos istoriją pavartyti, tikintis atrasti neteisingai įvardintą ligos diagnozę. Deja... Šiandien ši diagnozė vis dažniu įrašoma į jaunų moterų ligų istorijas ir gyvenimą. Apie priežastis ir pasekmes skaitykite žemiau....
Skaityti daugiauDar nei vienas mokslininkas nesugebėjo sukurti prietaiso, savo sudėtingumu prilygstančio širdžiai. Tai ne tik organas, kuriame „gyvena meilė”, bet ir pompa, po visą organizmą išnešiojanti kraujyje ištirpusį deguonį. Kaip ir patys tobuliausi prietaisai, taip ir širdis kartais „lūžta“. Bet kokie širdies darbo nesklandumai gali kainuoti brangiai – ne tik išgąstį, skausmo ašaras, bet ir gyvybę. Apie tai, kaip atpažinti miokardo infarktą, jį įveikti ir išgyventi, kalbiname kardiologą dr. Vytautą GRINIŲ. ...
Skaityti daugiauApie infarktą ir jo profilaktiką kalbėta buvo ne kartą ir ne du, tačiau, peržvelgus ligoninių statistikas, darosi panašu, kad vis dar didelė dalis žmonių pernelyg nerimtai žiūri į šią rimtą ligą. Šiame straipsnyje bandysime atsakyti į pagrindinius klausimus, susijusius su infarkto rizika ir profilaktika. Tai padaryti mums padeda Vilniaus Santariškių klinikų doc. Birutė PETRAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauLietuvoje kasmet širdies infarktu suserga 4500 žmonių. Tai sunki liga, tačiau visame pasaulyje daugybė sergančiųjų sugeba pasveikti ir gyventi visavertį gyvenimą. Tiesa, tokiam ligoniui yra daugybė apribojimų, tačiau jų laikantis tikimybė jaustis gerai labai padidėja. Apie gyvenimą pasveikus po šios sunkios ligos kalbamės su Medicinos diagnostikos centro gydytoja kardiologe Vidmanta MILAŠIENE....
Skaityti daugiauKodėl įvyksta miokardo infarktas? Kokios priežastys lemia jo atsiradimą? Apie tai bei apie miokardo infarkto gydymą pasakoja KMU geriatrijos klinikos gydytojas terapeutas doc. dr. Audris Vitokinskas....
Skaityti daugiauMiokardo infarkto (MI) ir smegenų infarkto, arba insulto, - dviejų sunkių, dažnai invalidumą sukeliančių ar net nulemiančių ankstyvą žmogaus gyvenimo pabaigą ligų - pradžia paprastai būna staigi ir netikėta. Vis dėlto, ar asmuo patirs šias grėsmingas būkles, didele dalimi priklauso nuo jo paties. Ilgus metus prieš susergant sveikos gyvensenos taisyklių nepaisymas, vengimas apsilankyti pas gydytoją smarkiai padidina tiek širdies, tiek smegenų infarkto pavojų. Be to, labai svarbu atpažinti signalus, įspėjančius apie galimą nelaimę. ...
Skaityti daugiauSkausmai širdies plote gąsdina žmones. Esame girdėję, kad staigi mirtis gali ištikti ir jokiais širdies negalavimais nesiskundžiantį žmogų. Riziką patirti širdies smūgį didina ir artimo žmogaus netektis, dideli fiziniai, emociniai krūviai. Mokslininkai nustatė, kad gedintiesiems per pirmąją dieną rizika patirti širdies smūgį padidėja net 21-ną kartą. Kaip atskirti, ar žmogų varginantys skausmai reikalauja neatidėliotinos medikų pagalbos? Kokie simptomai praneša apie širdies ligą, o kokie galbūt susiję su kitomis, ne širdies, patologijomis? Kalbamės su UAB „Elite medicale“ kardiologe-konsultante doc. Audrone Statkevičiene....
Skaityti daugiauLietuvoje mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro apie 55 proc. visų mirčių. ES valstybėse senbuvėse šis skaičius vidutiniškai apie 40 proc. (naujosiose – apie 50 proc.). Kodėl sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis tiek daug? Kodėl jos prilyginamos epidemijai? Kodėl sergamumu jomis Lietuva pirmauja Europoje? Apie tai kalbamės su Lietuvos Širdies asociacijos prezidentu Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėju doc. Pranu Šerpyčiu. ...
Skaityti daugiauSveikatos mokymo specialistai primena, kad, ištikus staigiai mirčiai, įvykio liudininkams nedelsiant pradėjus gaivinti žmogų, jo šansai išgyventi padidėja 2–3 kartus. Svarbiausia pradėti gaivinti kuo greičiau. Tai galima padaryti paprasčiau, nei daugelis įsivaizduoja, – išmokti gaivinti gali kiekvienas, net vaikai....
Skaityti daugiauSergančiųjų išemine širdies liga – krūtinės angina, miokardo infarktu pasaulyje kol kas nemažėja. Todėl reikia vis daugiau pastangų šios ligos rizikos veiksniams išaiškinti, kad būtų galima užkirsti jai kelią....
Skaityti daugiauNors ir vos ne kasdien girdime apie širdies ir kraujagyslių ligų pavojų, vis dar dažnai nekreipiame dėmesio į mums patiems „siunčiamus“ pavojaus ženklus. Kažkodėl manome, kad mus tegali ištikti kas nors „paprastesnio“. Juk, kai, dirbus karštą dieną sode, ima skaudėti ranką, retas kuris pagalvojame, kad tai – infarkto požymis, manydami – tiesiog nuo darbo skauda raumenis. Ar kai tampa silpna, esame įsitikinę, kad tai nuo saulės, ir ... pailsėjus praeis. O juk tai gali būti gyvybei pavojingų ligų – širdies infarkto ar smegenų insulto – požymiai. ...
Skaityti daugiau
