Dabartiniu metu akcentuojami tokie rizikos veiksniai, kaip cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, rūkymas, cukrinis diabetas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, žinomi jau senokai. Jie buvo nustatyti ilgą laiką sekant žmones, stebint, kas svarbiausia vystantis išeminei širdies ligai. Žinios apie rizikos veiksnius platinamos mūsų visuomenėje, mokoma sveikos gyvensenos, sudaromos piliečių visuomenės sveikatinimo programos, kadangi lengviau išvengti ligos negu ją gydyti.
Vystantis naujausioms technologijoms, atkreiptas dėmesys į naujai išaiškintus rizikos veiksnius, tarp jų labai lengvai patikrinamą ir įvertinamą tiek gydytojų, tiek pačių žmonių – širdies susitraukimų dažnį ramybės ir fizinio krūvio metu. Tam reikia suskaičiuoti pulsą – širdies susitraukimų dažnį per minutę. Taip paprasčiausiu būdu sprendžiama apie mūsų širdies darbą, galimus jo sutrikimus: ar pakankamai sveikas širdies raumuo ir ar pakankamai tą raumenį valdo širdyje esanti speciali „elektrinė sistema“.
Optimalus širdies susitraukimų dažnis ramybės metu yra 60–80 kartų per minutę.
Kad širdies raumuo galėtų dirbti visavertiškai, jis privalo būti aprūpintas deguonimi. Aprūpinimą atlieka dvi pagrindinės kraujagyslės, vadinamos vainikinėmis arterijomis. Jos tarsi vainikas apgaubia visas širdies raumens vietas ir pasiskirsto į smulkias šakeles. Sveikomis vainikinėmis arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių.
Širdies raumuo turi specialią elektrinę širdies sistemą, nulemiančią širdies raumens susitraukimą. Širdies raumens dešiniajame prieširdyje yra specialių širdies ląstelių grupė, vadinama sinusiniu mazgu. Ji tam tikru laiko dažnumu generuoja elektros impulsą, kuris sudaro galimybę širdžiai susitraukti. Įvyksta širdies raumens sistolė – susitraukęs širdies raumuo išmeta kraują į aortą, o iš ten į visas organizmo arterines kraujagysles, nunešančias deguonį organizmui. „Atidirbęs kraujas“, surinkęs iš organizmo šlakines medžiagas, greta arterijų esančiomis venomis grąžinamas į širdį, pervaromas pro plaučius ir vėl prisikaupia deguonies. Ciklas kartojasi. Širdžiai susitraukus ir išmetus deguonies prisotintą kraują, ji tarsi pailsi kitos fazė, vadinamos diastole, metu. Po poilsio – diastolės – savaime vėl aktyvuojasi širdies specialios ląstelės – sinusinis mazgas, ir vėl kartojasi širdies susitraukimo fazė. Širdis kiekvieno ciklo metu pervaro 60–80 ml kraujo, taigi 3–6 litrus kraujo per minutę. Fizinio darbo ar emocinio streso metu šis kiekis gali padidėti 6–8 kartus.
Mokslininkai pastebėjo ryšį tarp širdies susitraukimų dažnio ir širdies ligų, tarp jų ir išeminės širdies ligos.
Stebint gyvūnus paaiškėjo įdomus dalykas – kuo mažesnis gyvūnas, tuo dažniau susitraukia jo širdis. Palyginkime du gramus sveriantį kirstuką su baltuoju banginiu, sveriančiu daugiau 100 000 kg. Milijonus kartų skiriasi jų kūno masė, širdies dydis, širdies ciklo metu išmetamo kraujo kiekis per minutę, bendras deguonies suvartojimas ir pasigaminimas adenozintrifosfato kiekis (širdies maisto susitraukimui užtikrinti). Tie procesai vyksta širdies dažnio susitraukimo sąskaita. Kirstuko širdis sveria 12 mg, baltojo banginio 600 kg, taigi per minutę širdžiai reikalingai energijai pagaminti kirstuko širdis susitraukia 1000 kartų, baltojo banginio – tik 6 kartus (skirtumas 170 kartų). Dažnai susitraukdama, širdis išsieikvoja, ir kirstukas gyvena tik 1 metus, o baltasis banginis – 118 metų. Kirstuko ir banginio bendras deguonies suvartojimas per gyvenimą beveik nesiskiria, siekia apie 35 000 litrų kilogramui per kirstuko gyvenimo trukmę ir 39 300 litrus kilogramui per banginio gyvenimą (skirtumas tik 1,1 karto).
Žmogus – taip pat žinduolis, todėl atkreiptas dėmesys į žmogaus širdies susitraukimų dažnį ir išeminės širdies ligos pasireiškimą.
Mokslininkai nustatė, kad, jau gimdami, atsižvelgiant į mūsų genetines savybes, mes turime polinkį į retesnį arba dažnesnį širdies ritmą. Jį dalinai keičia mūsų gyvenimo sąlygos: mityba, nerviniai stresai, fizinis treniravimasis.
Atliekant tolesnius mokslinius darbus, paaiškėjo, kad dažnas širdies susitraukimų dažnis ramybės metu, siekiantis 80–90 kartų per minutę, yra papildomas rizikos veiksnys išeminei širdies ligai – stabiliajai krūtinės anginai, miokardo infarktui – išsivystyti. Jau sergantiems išemine širdies liga optimalus širdies susitraukimų dažnis yra 55-60 kartų per minutę. Dažniau susitraukiant širdžiai, trumpėja jos ramybės epizodas – diastolė, kurios metu krauju aprūpinamos pačios vainikinės širdies kraujagyslės, atnešančios deguonį į širdį. Dažniau susitraukiant širdžiai, kraujui greičiau tekant, lengviau pažeidžiamas vidinis kraujagyslės dangalas, vadinamas endoteliu, atskiriantis kraują nuo pačios kraujagyslės. Ant pažeisto paviršiaus lengviau nusėda kraujyje cirkuliuojantis cholesterolis ir formuojasi aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios vainikinių kraujagyslių spindį ir neleidžiančios kraujui laisvai be kliūčių tekėti vainikinėmis kraujagyslėmis.
Susidaro įspūdis, kad padidėjęs ramybės metu širdies susitraukimo dažnis, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, ligonio amžius, vyriška lytis, cukrinis diabetas, antsvoris – tai lyg kompleksas genetinių specifinių savybių, kartu su plačiai paplitusiais aplinkos nulemtais rizikos veiksniais (rūkymu, dietos pažeidimu ir kitais) skatina išeminės širdies ligos vystymąsi. Kyla klausimas, gal reikia retinti širdies susitraukimų dažnį dar nesergantiems žmonėms. Gal tai, kaip ir kitų rizikos veiksnių korekcija, pailgintų gyvenimą? Gal ramybės metu širdies susitraukimo dažnio retinimas padėtų realybe paversti amžinos jaunystės mitą? Juk, beta adrenoblokatorių grupės vaistais retindami širdies susitraukimo dažnį ramybės metu, pailginame gyvenimą persirgusiems ūminiu miokardo infarktu. Veikimo mechanizmas toks: retinamas susitraukimo dažnis, mažėja deguonies pareikalavimas, pailgėja širdies poilsio laikas – diastolė, pagerėja vidinių širdies raumens sluoksnių kraujotaka, rečiau plyšta aterosklerozinė plokštelė vainikinėje arterijoje. Panašų poveikį turi ir kai kurie kalcio kanalų blokatoriai.
Šios medikamentų grupės žinomos jau seniai ir plačiai vartojamos pacientams, sergantiems stabiliąja krūtinės angina, miokardo infarktu, gydyti. Tačiau šių grupių medikamentai ne visada veiksmingi.
Mokslininkams kilo mintis plačiau patyrinėti specifines širdies ląstelių automatiką reguliuojančias ląsteles, lemiančias mūsų širdies susitraukimų dažnį. Ilgalaikių tyrimų metu panaudojant įvairius gyvūnų modelius paaiškėjo, kad specialiose elektrinėse – sinusinio mazgo ląstelėse yra tam tikri kanalai, kuriuos užblokavus, galima suretinti širdies susitraukimų dažnį, pailginti širdies raumens ramybės periodą – diastolę ir leisti širdžiai dirbti ekonomiškiau. Kita vertus, naujų vaistų grupė neturi neigiamo poveikio visai elektrinei širdies sistemai, neblogina širdies raumens susitraukiamosios jėgos, nemažina arterinio kraujo spaudimo. Nauja vaistų grupė pavadinta If inhibitoriais (blokatoriais) – ivabradinu. Jų jau yra mūsų vaistinėse (Procoralan pavadinimu).
Ivabradinas, retindamas širdies susitraukimų dažnį, priverčia širdį dirbti taupiau, sumažėja deguonies pareikalavimas širdžiai, vienu širdies susitraukimu galima išstumti į organizmą didesnį kraujo kiekį. Kartu sudaromos sąlygos per ramybės periodą – diastolę širdžiai geriau pailsėti ir pačiai lengviau apsirūpinti krauju. Naujos grupės vaistai neturi daugelio šalutinių poveikių: nemažina arterinio kraujo spaudimo, nesukelia depresijos, impotencijos, neblogina gretutinių plaučių ligų būklės. Tinka pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, kojų kraujagyslių ateroskleroze. Vartojantieji ivabradiną ligoniai džiaugiasi, kad suretėja krūtinės anginos priepuolių skaičius, pagerėja fizinio krūvio tolerancija ir darbingumas. Šis vaistas gali būti skiriamas ir derinant su kitais vaistais.
Daug metų dirbdama gydytoja kardiologijos skyriuje su ligoniais, sergančiais išemine širdies liga, jau turėjau galimybę įsitikinti šio medikamento efektyvumu. Manau, kad mūsų ligoniai, vartoję šio vaisto, irgi jau turi nuomonę apie jį, yra įsitikinę jo veiksmingumu.
Taigi farmacijos pramonė daug daro mūsų sveikatos labui. Dirba didelė mokslininkų chemikų, gydytojų armija, išrandama naujų vaistų su nauju poveikiu mūsų organizmui. Tačiau nepamirštu pabrėžti, kad ne „daugialypė, iš visokių medikamentų suformuota tabletė“ išsaugos sveikatą, pagerins gyvenimo kokybę, o mūsų pačių požiūris ir investicijos į rizikos veiksnių korekciją: tinkama mityba, fizinis aktyvumas, arterinio kraujospūdžio reguliavimas, metimas rūkyti, be saiko vartoti alkoholinius gėrimus, koreguoti antsvorį.
Jei su tuo nesusidorojame patys, mums į talką ateis mūsų šeimos gydytojai, kardiologai, kurie seka naujausius mokslo pasiekimus pasaulyje ir stengiasi padėti jums, mūsų gerbiami pacientai.
Paradoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas....
Skaityti daugiauMūsų širdis nėra trapus organas, lengvai pertempiamas staigiu, per dideliu aktyvumu arba reguliaria sunkia mankšta. Iš tikrųjų sveika širdis yra stipriausias ir atspariausias jūsų kūno raumuo, pajėgus atlikti bet kokį organizmui skiriamą fizinį uždavinį. Ji yra darbingesnė ir pajėgesnė už bet kurią iki šiol žmogaus pagamintą mašiną ir turi nuosavą “remonto” sistemą. Ji gamina tiek daug energijos, kad jeigu jos viso gyvenimo pastangos būtų panaudotos vienam vieninteliam jėgos išsiveržimui, galėtų iškelti didžiausią karo laivą keletą metrų virš vandens, o jos per vieną dieną pagaminama energija galėtų iškelti žmogų iki Niujorko aukščiausio pastato viršaus (apie 443 m). Kad prilygtų širdies pajėgumui, vidaus degimo variklis be pertraukos ir taisymų turėtų dirbti apie keliasdešimt metų....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių sistema neatlaiko streso, netinkamos mitybos, žalingų įpročių, menko fizinio aktyvumo. Tai rizikos veiksniai, kurie didina tikimybę susirgti infarktu, insultu ar kitomis kraujotakos sistemos ligomis. Nustatyta, kad 20 proc. mūsų sveikatos lemia paveldėti genai, tad galbūt yra ryšys ir tarp žmogaus kūno sandaros, pvz., ūgio, ir širdies ir kraujagyslių ligų? Kalbamės su Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės ligos sektoriaus vadove prof. Rūta Marija Babarskiene....
Skaityti daugiau1. amžius : a) 20-30 metų; b) 31–40; c) 41–50; d) 51–60; e) per ...
Skaityti daugiauVieni teigia, kad lytinio akto metu vyrą gali ištikti infarktas, o kitiems tai sukelia šypseną. Ar iš tikrųjų taip gali nutikti, ar tai tik mitas? O gal reikia imtis kokių nors priemonių?...
Skaityti daugiauSergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis kraujotakos funkcijos paprastai sulėtėja ir gali ištikti infarktas (kai per užblokuotas širdies kraujagysles širdies raumuo negauna pakankamai deguonies) ar insultas (kai dėl aukšto kraujospūdžio pro susiaurėjusias arterijas prateka mažiau kraujo, kraujo krešuliukas užkemša arteriją ar kai kraujo spaudimas prasimuša pro susilpnėjusias kraujagysles, ir kraujas išsilieja į smegenis). Taigi kokių priemonių reikia imtis norint apsaugoti širdį nuo infarkto ir išvengti insulto?...
Skaityti daugiauPagyvenęs vyras, patyręs infarktą, visiškai nieko nestebina ir neverčia pasimetus traukyti pečiais. O jaunos 30–40 metų amžiaus moterys, kurioms nustatoma tokia pati diagnozė, dažniausiai priverčia ne tik susimąstyti, bet dar ir ligos istoriją pavartyti, tikintis atrasti neteisingai įvardintą ligos diagnozę. Deja... Šiandien ši diagnozė vis dažniu įrašoma į jaunų moterų ligų istorijas ir gyvenimą. Apie priežastis ir pasekmes skaitykite žemiau....
Skaityti daugiauDar nei vienas mokslininkas nesugebėjo sukurti prietaiso, savo sudėtingumu prilygstančio širdžiai. Tai ne tik organas, kuriame „gyvena meilė”, bet ir pompa, po visą organizmą išnešiojanti kraujyje ištirpusį deguonį. Kaip ir patys tobuliausi prietaisai, taip ir širdis kartais „lūžta“. Bet kokie širdies darbo nesklandumai gali kainuoti brangiai – ne tik išgąstį, skausmo ašaras, bet ir gyvybę. Apie tai, kaip atpažinti miokardo infarktą, jį įveikti ir išgyventi, kalbiname kardiologą dr. Vytautą GRINIŲ. ...
Skaityti daugiauApie infarktą ir jo profilaktiką kalbėta buvo ne kartą ir ne du, tačiau, peržvelgus ligoninių statistikas, darosi panašu, kad vis dar didelė dalis žmonių pernelyg nerimtai žiūri į šią rimtą ligą. Šiame straipsnyje bandysime atsakyti į pagrindinius klausimus, susijusius su infarkto rizika ir profilaktika. Tai padaryti mums padeda Vilniaus Santariškių klinikų doc. Birutė PETRAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauLietuvoje kasmet širdies infarktu suserga 4500 žmonių. Tai sunki liga, tačiau visame pasaulyje daugybė sergančiųjų sugeba pasveikti ir gyventi visavertį gyvenimą. Tiesa, tokiam ligoniui yra daugybė apribojimų, tačiau jų laikantis tikimybė jaustis gerai labai padidėja. Apie gyvenimą pasveikus po šios sunkios ligos kalbamės su Medicinos diagnostikos centro gydytoja kardiologe Vidmanta MILAŠIENE....
Skaityti daugiauKodėl įvyksta miokardo infarktas? Kokios priežastys lemia jo atsiradimą? Apie tai bei apie miokardo infarkto gydymą pasakoja KMU geriatrijos klinikos gydytojas terapeutas doc. dr. Audris Vitokinskas....
Skaityti daugiauMiokardo infarkto (MI) ir smegenų infarkto, arba insulto, - dviejų sunkių, dažnai invalidumą sukeliančių ar net nulemiančių ankstyvą žmogaus gyvenimo pabaigą ligų - pradžia paprastai būna staigi ir netikėta. Vis dėlto, ar asmuo patirs šias grėsmingas būkles, didele dalimi priklauso nuo jo paties. Ilgus metus prieš susergant sveikos gyvensenos taisyklių nepaisymas, vengimas apsilankyti pas gydytoją smarkiai padidina tiek širdies, tiek smegenų infarkto pavojų. Be to, labai svarbu atpažinti signalus, įspėjančius apie galimą nelaimę. ...
Skaityti daugiauSkausmai širdies plote gąsdina žmones. Esame girdėję, kad staigi mirtis gali ištikti ir jokiais širdies negalavimais nesiskundžiantį žmogų. Riziką patirti širdies smūgį didina ir artimo žmogaus netektis, dideli fiziniai, emociniai krūviai. Mokslininkai nustatė, kad gedintiesiems per pirmąją dieną rizika patirti širdies smūgį padidėja net 21-ną kartą. Kaip atskirti, ar žmogų varginantys skausmai reikalauja neatidėliotinos medikų pagalbos? Kokie simptomai praneša apie širdies ligą, o kokie galbūt susiję su kitomis, ne širdies, patologijomis? Kalbamės su UAB „Elite medicale“ kardiologe-konsultante doc. Audrone Statkevičiene....
Skaityti daugiauLietuvoje mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro apie 55 proc. visų mirčių. ES valstybėse senbuvėse šis skaičius vidutiniškai apie 40 proc. (naujosiose – apie 50 proc.). Kodėl sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis tiek daug? Kodėl jos prilyginamos epidemijai? Kodėl sergamumu jomis Lietuva pirmauja Europoje? Apie tai kalbamės su Lietuvos Širdies asociacijos prezidentu Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėju doc. Pranu Šerpyčiu. ...
Skaityti daugiauSveikatos mokymo specialistai primena, kad, ištikus staigiai mirčiai, įvykio liudininkams nedelsiant pradėjus gaivinti žmogų, jo šansai išgyventi padidėja 2–3 kartus. Svarbiausia pradėti gaivinti kuo greičiau. Tai galima padaryti paprasčiau, nei daugelis įsivaizduoja, – išmokti gaivinti gali kiekvienas, net vaikai....
Skaityti daugiauSergančiųjų išemine širdies liga – krūtinės angina, miokardo infarktu pasaulyje kol kas nemažėja. Todėl reikia vis daugiau pastangų šios ligos rizikos veiksniams išaiškinti, kad būtų galima užkirsti jai kelią....
Skaityti daugiauNors ir vos ne kasdien girdime apie širdies ir kraujagyslių ligų pavojų, vis dar dažnai nekreipiame dėmesio į mums patiems „siunčiamus“ pavojaus ženklus. Kažkodėl manome, kad mus tegali ištikti kas nors „paprastesnio“. Juk, kai, dirbus karštą dieną sode, ima skaudėti ranką, retas kuris pagalvojame, kad tai – infarkto požymis, manydami – tiesiog nuo darbo skauda raumenis. Ar kai tampa silpna, esame įsitikinę, kad tai nuo saulės, ir ... pailsėjus praeis. O juk tai gali būti gyvybei pavojingų ligų – širdies infarkto ar smegenų insulto – požymiai. ...
Skaityti daugiau