Tiek artimuosius, tiek slaugos specialistus demencija sergančių ligonių priežiūra smarkiai vargina. Tačiau nereikia skubėti viską atlikti patiems, leiskite kuo daugiau darbų/užduočių skatinti atlikti ligonius, nes taip jie ilgiau išlieka savarankiški ir labiau patenkinti savimi. Pritaikant namų aplinką sergančiajam, reikia turėti omenyje, kad ji būtų paprasta, saugi ir patogi. Apskritai reikia stengtis išlaikyti ligoniui pažįstamą namų aplinką. Įvairūs pakeitimai, naujovės glumina pacientą, sunkina jo orientaciją. Reikalingus daiktus jis turėtų rasti įprastose, žinomose jam vietose.
Bendravimą su sergančiuoju demencija nulemia jo atminties blogėjimas, kalbos sutrikimai, dėmesio stoka, apatija, nerimastingumas. Svarbu išmokti tinkamai bendrauti su tokiu asmeniu, nes bendravimo problemos, tarpusavio nesupratimas sukelti paciento pyktį ar agresiją. Prižiūrint tokį ligonį dera nuolat pabrėžti/paskatinti išlikusius ligonio sugebėjimus ir lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Svarbu išlikti kantriam, laukti, kol pacientas atsakys į mūsų klausimus, nepertraukinėti (prisiminkite, kad paciento mastymas lėtesnis, jis sunkiau ir ilgiau „renka“ reikiamus žodžius, jam sunkiau atsiminti ir pan.). Jei matote, kad ligoniu sunku rasti tinkamą žodį, galima subtiliai pasiūlyti spėjamą – kurio galima ligonis nesuranda/neprisimena. Bendravimas bus paprastesnis, jei klausimus formuluosite taip, kad ligonis galėtų atsakyti „taip“ arba „ne“. Jei matote, kad pacientas nesupranta, reikia klausimus kantriai pakartoti ar perfrazuoti. Niekada ligoniui neprieštaraukite, nes dėl to gali kilti audringos reakcijos, tokios kaip riksmas, pyktis, verksmas.
Ligos pradžioje kurį laiką ligoniai dar pajėgūs gyventi savarankiškai ar vieni. Tačiau ateina metas, kai palikti ligonio be priežiūros jau nebegalima.
Jei pastebite, kad jums artimas asmuo:
· baigęs virti pamiršta išjungti viryklę ar, prisipylęs į virdulį vandens, užsukti vandens čiaupą;
· pamiršta uždaryti buto ar namo duris;
· baigęs pokalbį, nebeišjungia telefono ir/ar nebemoka juo naudotis, prireikus skubios pagalbos;
· nepastebi ant grindų telkšančio vandens ar be reikalo degančios ugnies bei kitų pavojingų situacijų;
· stresinėse situacijose pasimeta ar neprognozuojamai/neadekvačiai elgiasi;
· nebesijaučia laimingas, pasilikęs vienas namuose, o tampa susijaudinęs, nuliūdęs ar užsisklendžia savyje;
· praranda orientaciją ar pradeda klajoti,ligonio jau nebegalima palikti vieno, be nuolatinės priežiūros.
Parinkite patogią vietą valgymui. Nors didžiąją dalį gyvenimo valgyta virtuvėje ar valgomajame, ligonis gali geriau jaustis ir valgyti savo kambaryje. Tačiau nereikia palikti ligonio vieno.
Sergant demencija gali pasikeisti skonis ir sustiprėti potraukis saldumynams. Ilgainiui demencija sergančiajam kyla sunkumų nustatant/suprantant, kas yra maistas ir kas ne, net sunku susigaudyti, ką daryti su rankoje laikomu maistu. Taigi pavojingus, kenksmingus sveikatos maisto produktus laikykite neprieinamose ligoniui vietose (kaip ir saugodami nuo vaikų).
Sergančiajam kyla sunkumų, nustatant, kuri lėkštė yra jo. Net kai patiekalas stovi priešais jį, vis vien neaišku, kuris skirtas jam. Patartina sužymėti lėkštes ir indus, kad būtų aišku, jog jie priklauso ligoniui. Taip pat aiškiai pažymėkite puodelius. Apskritai demencija sergančiam ligoniui patartina parinkti aiškiais, ryškiais, spalvotais simboliais pažymėtus plastikinius indus. Įrankiai turi būti saugūs – kad nesusižeistų, neįsipjautų.
Sutrikusi atminčiai, ligonis pamiršta, kad jau valgė. Taigi galima pasiūlyti keletą negausių pusryčių ar palikti matomose vietose daržovių, lengvų užkandžių. Jei ligonis yra maitinamas, daryti tai neskubant, mažais kąsneliais, pasodinti, kad neužspringtų.
Būna, kad kartu su demencija ligonis serga ir kitomis ligomis, nuo tokių asmenų gali tekti slėpti tam tikrus maisto produktus, pvz., cukrų ir saldumynus.
Saugant ankstesnius naudojimosi tualetu įpročius, reikia pasirūpinti, kad ligonis naudotųsi tualetu reguliariai, ryte ar vakare, taip pat, atsižvelgiant į skysčių vartojimo įpročius, kas kelias valandas dieną. Tualeto ir vonios durys turi būti aiškiai pažymėtos, lengvai prieinamos. Žiūrėti, kad kelyje nebūtų jokių kliūčių – užrakinamų durų, laiptų, baldų ir pan. Esant bendravimo problemoms, ligoniai dažnai negali pasisakyti, kad nori į tualetą. Tokiais atvejais reikia mėginti atspėti pagal elgesį – nusirenginėja, darosi neramus. Jei yra judėjimo sutrikimų ar tualetas toli, galima kambaryje laikyti kėdę-tualetą. Jei tualete žmogus pamiršta, ko atėjęs, reikia padėti jam paprastais nurodymais, o jei ir to nebesupranta, tuomet padėti jam nusirengti, atsisėsti ir nusivalyti. Jei išsivysto šlapimo ar išmatų nelaikymas, pasirūpinti gera/tinkama kūno higiena. Reikia nepamiršti, kad nemažai šlapimo nelaikymui gydyti skirtų vaistų pablogina pažinimo funkcijas. Vėlyvose demencijos sindromo stadijose prireikia sauskelnių.
Palaikykite susiformavusius maudymosi įpročius, tačiau nepalikite ligonio vieno vonios kambaryje. Vonios duryse neturi būti jokių kabliukų ar rakinamų spynų. Reikia žiūrėti, kad vandens temperatūra būtų tinkama, patiesti tinkami, neslidūs kilimėliai, po maudymosi neliktų ant grindų vandens. Taip apsisaugosite nuo galimai traumuojančių paslydimų. Asmens higienai naudojami instrumentai turi būti tvarkingi ir saugūs. Reikia nuolat prižiūrėti rankų ir kojų nagus.
Reikia stengtis, kad pacientas išlaikytų kasdienius įpročius – laiku keltis, praustis, rengtis, pusryčiauti ir pan. Dėl fizinio aktyvumo trūkumo neretai didėja priklausomybė nuo artimųjų ar slaugančiųjų. Efektyviai gali padėti įtraukimas į kasdieninę sudėtingų sprendimų nereikalaujančią namų ūkio ir ruošos veiklą. Pasivaikščiojimas lauke ar žaidimai su sviediniu patalpose taip pat pagerina savijautą. Reikia rūpintis, kad aplinka, kur pacientas vaikšto, būtų saugi (dėl galimų kritimų), vasarą yra didelė rizika perkaisti, o žiemą – sušalti. Žiūrėkite, kad jūsų slaugomas žmogus gertų pakankamai skysčių, jei daug vaikšto.
Jei jūsų prižiūrimas žmogus blogai miega naktį Galima vadovautis praversiančiais patarimais:
· Pamėginkite padėti tokiam asmeniui susivokti laike. Laikykite laikrodžius įvairiose gerai matomose vietose.
· Laikykite atitrauktas užuolaidas ar žaliuzes, kad žinotų, koks paros metas – diena ar naktis.
· Ribokite kofeino kiekį.
· Skatinkite fizinį aktyvumą – mėginkite padėti ligoniui kasdien atlikti bent keletą fizinių pratimų.
· Neleiskite pernelyg dažnai prigulti pogulio.
· Miegamajame turi būti ramu, gerai išvėdinta. Patalynė patogi, palaikanti tinkamą kūnui temperatūrą.
· Nakties metu palikite naktinę lemputę. Visiška tamsa gali sustiprinti sumišimą.
· Jei jūsų slaugomas asmuo nakties metu kenčia dėl ligų sukeliamo skausmo, pasitarkite su gydytoju, ar galima būtų duoti jam nakčiai vaistų nuo skausmo.
· Pasitarkite su gydytoju dėl nemigos. Gydytojas kartais paskiria migdomųjų vaistų.
Kartais gali padėti pačios paprasčiausios priemonės, t.y. nieko baisaus, jei jūsų slaugomas žmogus vaikštinėja saugioje vietoje, pvz., aptvertame kieme, kurių vartų atverti jis negali. Taigi, iš anksto pasirūpinę saugia aplinka, jūs galite išvengti nereikalingų konfliktų. Galima pastatyti kokį specialų ženklą ar baldus, kurie užtvertų kelią; mėginkite priminti, kad negalima vaikščioti pro tam tikras duris. Tuo pačiu tikslu galima skersai durų pririšti kaspiną ar paslėpti durų rankeną, užkabinant ant jos gabalą audinio ar kokį rūbą. Gera priemonė – įspėjimo/aliarmo sistema, reaguojanti, kai jūsų slaugomas asmuo ruošiasi palikti tam tikras patalpas ar teritoriją. Galite pasinaudoti specialiais durų užraktais, kurių „neįveiks“ ligonis. Tačiau tokiu atveju jokiu būdu negalima palikti ligonio vieno, nes, kilus gaisrui, jis gali žūti.
Paslėpkite paltus ir batus, kad neatsirastų poreikio kažkur eiti vienam, be palydovo. Naudokite specialią apyrankę (ar pan.) su asmens duomenimis, kad slaugomajam asmeniui palikus namus ir paklydus, jis būtų atpažintas.
Sergantysis demencija nepajėgus pasirūpinti savo sveikatos būkle, tad slaugančiajam reikia bendrauti su šeimos gydytoju, rūpintis, kad laiku būtų išrašyti ir nupirkti lėtinėms ligoms gydyti skiriami vaistai, atlikti reikiami tyrimai. Apie naujai atsiradusius simptomus, ligonio elgsenos pasikeitimus, sveikatos būklės pasikeitimus reikia informuoti gydytoją, jis įvertins šito priežastis.
Demencijos sindromo pradžioje ligoniai pajėgūs patys savarankiškai vartoti skiriamų vaistų – tereikia jiems surašyti, kokių ir kada vaistų vartoti. Vėlesnėse stadijose pacientui vaistų palikti negalima, nes jis neprisimena, kiek ir kokių reikia vartoti. Yra rizika, kad suvartos vaistų per daug (perdozavimo, apsinuodijimų ir mirties pavojus) ar visai neišgers (taip pat pavojinga, jei vaistai būtini). Tokiais atvejais vaistai laikomi ligoniui neprieinamoje vietoje ir juos privalo pacientui paduoti slaugantis asmuo.
Ar žinojote, kad nuolatinis užmaršumas vyresniame amžiuje gali būti pirmieji senatvinės silpnaprotystės požymiai? O ar žinojote, kad didžiąją dalį demencijos sindromo atvejų sudaro Alzheimerio liga, kurios metu vyksta negrįžtamo pobūdžio neurodegeneraciniai pokyčiai (smegenų audinio atrofija)? Ar žinote, kad šią ligą svarbu pradėti kontroliuoti kaip galima anksčiau, nes gydymas vaistiniais preparatais efektyvus tik ankstyvose Alzheimerio ligos stadijose? Pakalbėkime apie tai plačiau, nes nuo Alzheimerio ligos nėra apsaugotas niekas – ja susirgti gali bet kas. ...
Skaityti daugiauSenatvinė silpnaprotystė arba demencijos sindromas – tai liga, kuri nuolat progresuoja ir kurios dažnis labai auga su amžiumi (rizika ypač išauga maždaug nuo 65 metų amžiaus). Viena sudėtingiausių užduočių šios ligos gydyme – kuo ankstyvesnė diagnostikos būtinybė, nes anksčiau aptikus ligą, galima dar sėkmingai ją kontroliuoti šiuolaikiškais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, nootropais ir pasiekti visai gerų rezultatų, jei taikoma tam tikra elgesio terapija. Paprasčiausias elgesio terapijos pavyzdys – savo emocijų ir veiksmų neturinčiam kur nukreipti ir nuobodžiaujančiam žmogui gali būti pasiūlyta susirasti raminantį hobį arba atlikti nesudėtingus reguliarius fizinius pratimus. Svarbu su kenčiančiu asmeniu daug kalbėtis, tačiau ši užduotis gali tapti labai sudėtinga, kai liga negrįžtamai progresuoja. ...
Skaityti daugiauAlzheimerio liga – pati dažniausia demencijos sindromo arba senatvinės silpnaprotystės forma – manoma, kad būtent ji sudaro net apie 65-75 proc. demencijos atvejų. Ne paslaptis, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės visuomenė sparčiai sensta, todėl reikia vis daugiau žinių ir resursų, padedančių suvaldyti šią klastingą ligą pačioje jos vystymosi pradžioje ir suteikiančių komfortišką slaugą tiems, kurių liga jau stipriai pažengusi. Statistika rodo, kad senatvinė silpnaprotystė tampa vis dažnesne mirties priežastimi. Apie ją reikėtų kalbėti daugiau, nes gana didelei daliai pacientų Alzheimerio liga tampa neišvengiamybe. ...
Skaityti daugiauNors Alzheimerio liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ji vis jaunėja. Žmonės simptomus pradeda jausti ir nuo 40 metų. Pasak Kauno „Kardiolitos" klinikų gydytojos neurologės Ligijos Silvos Mikalauskienės, dažnai pirmuosius ligos požymius artimieji linksta suvesti į charakterio keistenybes, o nežinodami kaip elgtis, sergančiuosius dažnai palieka vienus. Laiku pradėtas gydymas – išeitis ligai suvaldyti....
Skaityti daugiauNuolat progresuojančios ir nepagydomos ligos atvejais tinkama priežiūra ir aplinka gali padėti tiek ligoniui, tiek jį slaugantiems žmonėms. Kalbant apie sergančiuosius demencija, jų priežiūros taktika keičiasi atsižvelgiant į demencijos sindromo stadiją – pačioje pradžioje reikia skatinti ligonio savarankiškumą, stengtis kiek galima pagerinti (ar išsaugoti) blogėjančias kognityvines (pažintines) funkcijas; o kai liga jau progresavusi, svarbiausia pasirūpinti tinkama, saugia aplinka, bei nuolatine ligonio slauga....
Skaityti daugiauDemencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto kritimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, drauge stebimi suvokimo, elgesio pakitimai ir kiti fiziniai simptomai. ...
Skaityti daugiauDemencija – laipsniškas protinių sugebėjimų mažėjimas dėl galvos smegenų ligos, kurios metu žūsta nervinės ląstelės ir jų jungtys. Skirtingų žmonių atmintis, mąstymas, gebėjimas susikaupti ir spręsti problemas, asmenybės bruožai, elgesys ir emocijos pasikeičia nevienodai. Bent 50 proc. pacientų, vyresnių nei 65 metų, demencijos simptomai atsiranda dėl Alzheimerio ligos - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės (vyksta neurodegeneracija), galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. ...
Skaityti daugiauAtminties sutrikimu skųstis populiaru: skundžiasi tiek moksleiviai ar studentai, tiek vidutinio, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau yra riba, kai sutrikusi atmintis rodo ne paprastą užmaršumą dėl susikaupimo (dėmesio koncentracijos) stokos ar apsauginę smegenų reakciją dėl per didelio informacijos kiekio, bet ligą – demenciją....
Skaityti daugiauPagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauŠių metų rugsėjo 13 dieną Vilniuje įvyko mokslinė konferencija, kurioje Vokietijos farmacijos kompanija “Merz” pristatė naują vaistą Axura (memantiną), skirtą Alzheimerio ligai gydyti. Spaudos konferencijoje pranešėjai, farmacijos kompanijos “Merz”, meno ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė, kad mūsų visuomenei trūksta informacijos apie Alzheimerio ir kitas panašias ligas, vadinamas demencija. Todėl apie demenciją buvo kalbama ne tik konferencijos metu. Visuomenės švietimui pasitelktos reklamos priemonės, Vilniaus meno galerijoje “Vartai” atidaryta paroda, primenanti lankytojams, kad nei vieno žmogaus proto galia nėra amžina....
Skaityti daugiauMūsų skaitytojai dažnai teiraujasi, kokia pagalba sergant viena sunkiausių centrinės nervų sistemos ligų - įvairios kilmės demencija, ar yra jos gydymo naujienų? Apie demenciją jau esame nemažai rašę, tačiau apie gydymą EGb 761 (tanakanu) - kol kas mažai, nors pasaulinėje literatūroje gydymas šiuo preparatu jau susilaukė didžiulio dėmesio. Šį kartą savo unikalia patirtimi pasidalijo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės vyr. neurologas Laimutis PAČKAUSKAS ir Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės gydytoja Virginija JUODELYTĖ....
Skaityti daugiauVaizdingoje Kauno marių pakrantėje įsikūrė nauja moderni įstaiga – Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo slaugos namai. Simboliška, kad naujieji namai duris atvėrė pavasarį – atbundant gamtai, o iškilminga atidarymo ceremonija vyko kovo 25-ąją – Apreiškimo Marijai dieną. „Tai suteikia vilties, kad namai sėkmingai gyvuos ir taps saugia užuovėja sunkiai sergantiems žmonėms“, – atidarymo metu kalbėjo svečiai....
Skaityti daugiauTerminas demencija vartojamas norint apibūdinti įvairios kilmės smegenų sutrikimus, kurių bendrybė – mąstymo funkcijos netekimas. Dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga, insultas – pagrindinė kraujagyslinės demencijos priežastis. Kadangi insultų daugėja, dažnėja ir po jų atsirandančių kraujagyslinių demencijų skaičius. Be to, šis skaičius kas penkerius metus padvigubėja ir dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės. Tad ar įmanoma demencijos išvengti? Kalbamės su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Geriatrijos klinikos gydytoja Jurgita Knašiene. ...
Skaityti daugiauSergant demencija, sutrinka asmens pažintinės (kognityvinės) funkcijos, o tai lemia kasdienės veiklos sutrikimus. Labai svarbūs iš pažintinių funkcijų sutrikimų – atminties pažeidimai. Demencijos pradžioje pažintinių funkcijų sutrikimai būna nedideli (pvz., pablogėjusi dėmesio koncentracija), ligai smarkiai progresavus, ligonio atmintis sutrinka taip smarkiai, kad jis pamiršta vaikų vardus, nebepažįsta jų, praranda buitinius įgūdžius, nebežino, kaip reikia valgyti, net neprisimena, kad reikia valgyti, ir pan. Šiame straipsnyje bandysime pateikti keletą patarimų, kurie galėtų palengvinti sunkumus, susijusius su sergančio demencija valgymu. ...
Skaityti daugiauatmintis, sugebėjimas orientuotis gyvenime bei savarankiškumas - kiekvienam...
Skaityti daugiauDievai pasmerkė Sizifą ridenti į kalną didžiulį akmenį, kuris nuo viršūnės be paliovos vis risdavosi žemyn... Sakysite, beviltiška situacija? Pesimistams - taip! Ar įmanoma įsivaizduoti Sizifą laimingą? Ko gero. Nes tai, kas yra jo kančios priežastis, gali būti ir pergalė! Būtent ši mintis ir paskatino susipažinti su dviem medikais, sergančiais Parkinsono liga......
Skaityti daugiau1. diagnozę nustatyti reikia kaip galima greičiau alzheimerio liga prasideda...
Skaityti daugiauKiekvienas mūsų pastebime, kad bėgant metams atmintis jau nebe ta. Ir nors, medikų teigimu, užmaršumas – natūralus procesas, bet ne tada, kai pamirštame planuotus susitikimus, datas, vardus, nerandame daiktų, sutrinka dėmesys, atsiranda irzlumas ir apatija. Tai gali būti progresuojančios Alzheimerio ligos simptomai. Kada ir kam reikėtų susirūpinti dėl užmaršumo?...
Skaityti daugiauAlzheimerio liga (AL) nepagydoma, o žmonės, jų būklei blogėjant, gali gyventi dešimt ir daugiau metų. Ligai progresuojant, po truputį nyksta daugelio sričių funkcijos, tarp jų atmintis, protavimas, bendravimas ir gebėjimas atlikti kasdienius darbus. Dėl to labai sunki našta gula ant pacientų artimųjų, kurie, beje, patys neretai būna seni ir silpni, daugelis jų serga depresija, kitomis ligomis. Padėti tiek sergantiesiems AL, tiek jų artimiesiems pasirengęs Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas....
Skaityti daugiauVyrai nėra linkę kalbėti apie depresiją su sveikatos priežiūros specialistu, juo labiau ieškoti pagalbos, todėl daugumai vyrų depresija nėra diagnozuojama ir, žinoma, negydoma. Todėl svarbu ir naudinga, kai artimieji pastebi pirmuosius galimus vyrų depresijos simptomus ir yra užkertamas kelias galimiems nemaloniems įvykiams ar atsitikimams. ...
Skaityti daugiauIlgėjant žmonių gyvenimo trukmei, vis daugėja sergančiųjų įvairiais senatviniais psichikos sutrikimais, tačiau didelė mūsų visuomenės dalis vis dar neteisingai mano, kad jų nereikia gydyti, ir sieja tai tik su amžiaus pokyčiais. Atmintina ir svarbi taisyklė gydant bet kurią ligą – gydyti užleistą, labai progresavusią ligą visada daug sunkiau. ...
Skaityti daugiauŽmogaus amžius tarpsniais skirstomas tiriant dideles populiacijų grupes. Įvertinus laiko atžvilgiu audinių struktūros, fiziologinės ir psichikos veiklos pokyčius, galima išskirti tam tikrą amžių, nuo kurio reikšmingai pakinta didžiosios dalies individų biologinis ir psichologinis funkcionavimas. ...
Skaityti daugiauBeveik kas dešimtam vyresniam nei 65 metų amžiaus asmeniui pasireiškia pažintinės veiklos sutrikimų, peržengiančių normos ribas. Daugiau nei 50 proc. asmenų šie sutrikimai progresuoja, ir jiems diagnozuojama Alzheimerio liga. Nors dar nėra visiškai aišku, kaip ji vystosi, atlikti moksliniai tyrimai rodo kai kuriuos dėsningumus. ...
Skaityti daugiauĮvertinant faktus, kad vidutinė gyvenimo trukmė prailgėjo nuo 50 iki 70 m. ir kad ateinantį dešimtmetį ji turėtų siekti 80-85 m., žmonių autonomiškumas ir savarankiškumas tampa rimta socialine problema. Per kitus 20 metų autonomiškumo netekusių žmonių skaičius padidės apie 1,5 karto. Mažiausiai viena iš penkių šeimų turės globoti autonomijos netekusį, demencijos paliestą asmenį....
Skaityti daugiau