Vaikų darželis - neišvengiamas ar trokštamas?

Esminiai vaiko psichikos formavimosi faktoriai

Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų, paauglių II psichiatrinio poskyrio psichologė Viktorija Grigaliūnienė pasakoja apie vaikų ikimokyklinio ugdymo reikšmę vaiko psichologijai. Mažo vaiko psichikos raidą labiausiai lemia maitinimas krūtimi. Tai ne tik maisto, bet ir bendravimo poreikio patenkinimas. Ryšys tarp vaiko ir motinos, kai vaikas, žįsdamas krūtį, glaudžiasi prie motinos, jaučiasi saugus, ramus, ypač svarbus. Nuo pat gimimo trokštančio bendrauti vaiko psichikai labai svarbus tolimesnis nuolatinis dvasinis ryšys su motina. Jei vaikas atiduodamas į lopšelį iki trejų metų amžiaus, tas dvasinis ryšys nutrūksta, nes tarp vaiko ir motinos nelieka produktyvaus bendravimo. Vaiko, nesulaukusio vienerių metų amžiaus, motina apskritai neturėtų palikti ilgesniam laikui, nes jis tai išgyvena kaip stresą, tai jį traumuoja. Kitas svarbiausias vaiko psichiką veikiantis faktorius - išsiskyrimas su motina. Per anksti palikti vaikai verkia, blaškosi, todėl netenka apetito, prasčiau miega, gali vystytis psichosomatinio pobūdžio ligos. Iki trejų metų amžiaus vaikas nesuvokia savęs kaip atskiro individo, neatskiria savęs nuo savo šeimos, ypač nuo motinos. Trečiaisiais gyvenimo metais vaiko viduje vyksta asmenybės krizė, kuri pasireiškia vaiko savarankiškumo pradžia. Šiuo metu vaikas atskiria save nuo aplinkos, įvardija save kaip individą. Vyksta konfliktas, vaikas sako: “Aš pats valgysiu, pats rišiuos batelius”.
 

Vaikas pradedamas vesti į darželį…

Tretieji gyvenimo metai - palankiausias laikas leisti vaiką į darželį. Pirmiausia turi praeiti kantrus adaptacijos periodas. Iki tol vaikas buvo namuose, suvokė santykius tarp savęs ir tėvų, susipažino su namų tvarka. Kai vaikas patenka į naują aplinką, pirmas dvi savaites po truputį turi vykti adaptacija. Tuo metu vaikas neturėtų būti paliekamas visai dienai. Pradžioje - kelias valandas iki pietų. Po to kaskart vis ilgiau, bet šis adaptacijos periodas neturi trukti pernelyg ilgai. Jei vaikas keletą mėnesių lankys darželį tik po pusę dienos, vėliau, paliktas visai dienai, protestuos.
Mamos skundžiasi, kad vaikai, pirmąkart atvesti į darželį, verkia, prašosi į namus. Jei tėvai apsisprendė leisti vaiką į darželį - turi būti ryžtingi. Jei motina labai ilgai stoviniuoja, lūkuriuoja, glosto, vaikas jaučia, kad mama pati nėra užtikrinta, ar vaikui čia bus gerai. Kaip tada bus užtikrintas vaikas? Mama turėtų vaiką pastiprinti: “Čia saugu, tau bus gerai, pasižiūrėk, kiek čia žaislų…” ir, ilgai nelaukus, išeiti. Dažna tėvų klaida, kai vieną dvi dienas nuvedę vaiką į darželį, trečią dieną nusprendžia palikti namie. Kitą dieną vėl veda ir t.t. Adaptacija sutrikdoma. Vaikas nesupranta, kada jis turės eiti į darželį, kada ne. Galų gale namai vaikui pasirodo mielesni, ir jis nenori eiti į darželį.
 

Kodėl naudinga lankyti darželį?

Trejų metų vaikui formuojasi jausmai: draugystė, meilė, ištikimybė. Tai jis patiria kolektyve. Vaikas turi žinoti, kas yra kolektyvas, suprasti, kas yra bendravimas. Pradėjusi formuotis, asmenybė turi jausti aplinkinių nuomonę. Darželyje vaikai išgyvena sėkmę ir nesėkmę. Darželinukas pajaučia savo kailiu, kas tai yra, ir išmoksta pats su tuo susidoroti. Be to, vaikas susipažįsta su naujomis taisyklėmis, normomis, kurios galbūt ir skiriasi nuo jam įprastų, o gyvenime to labai prireikia.

Ar svarbu, kur vaikas ugdomas iki mokyklos?

Skirtumas tarp vaikų, lankiusių ir nelankiusių vaikų darželio, pajaučiamas pradėjus eiti į mokyklą. Lankiusiems darželį vaikams adaptuotis mokykloje daug lengviau.
Šie vaikai jau yra susipažinę su grupės taisyklėmis. Be to, dažniausiai į mokyklą ateina vaikai iš to pačio darželio, tos pačios grupės, todėl prisitaikymas prie mokyklos netampa kritiniu laikotarpiu. Šią adaptaciją daug sunkiau išgyvena nelankę darželio vaikai. Jiems tai jau nauji potyriai, naujas kolektyvas, o vaikas dar nežino bendravimo kolektyve taisyklių, todėl pirmoje klasėje tokiam vaikui labiau rūpi bendravimo problemos nei mokslai. Jie stebi kitus vaikus, bando išsikovoti klasėje savo statusą. Dažnai tai padaryti daug sunkiau, nes namuose jie pripratę būti “pirmi”, dėmesio centre ir to pačio reikalauja iš mokytojų. Vaikas negali suvokti, kodėl jam tas dėmesys neskiriamas. Jis juk jau moka skaityti, rašyti, moka dainuoti, šokti, - namuose jam visi plojo, - o mokykloje jis lygus su visais vaikais. Toks pasikeitimas yra trauma.
Jei tėvai mano, jog vaikui, lankančiam darželį, nepakanka šeimos dėmesio, o auklėtojos darželyje paprasčiausiai jo skirti negali, turėtų suvokti, kad svarbi ne kiekybė, o kokybė. Tėvai turėtų skirti vaikui “kokybišką” dėmesį vakarais, savaitgaliais, per atostogas. Svarbiausia, kad vaikai jaustų, jog yra mylimi, pilnaverčiai tos šeimos nariai, ir to pakanka. Darželis yra tarsi vaikų “darbas”.
 

Kas padeda vaikams, nelankantiems darželio?

Įvairios estetikos mokyklėles - tarpinis variantas tarp darželio ir auklėjimo namuose. Ten taip pat susirenka vaikų kolektyvas, tačiau tokios mokyklėlės reikšmę tėvai supranta skirtingai. Dažnai vaikai ten vedami, kad ko nors išmoktų, pavyzdžiui, anglų kalbos. Tačiau tokiame amžiuje vaikui dar nėra susiformavę gimtosios kalbos pagrindai, ir antra kalba grūdama be reikalo. Vaikas iš estetinės mokyklėles pasiima tiek, kiek jam reikia. Tokia mokyklėlė - tai pirmas ženklas tėvams, parodantis vaiko gabumus. Tačiau bent vienerius metus prieš mokyklą vaikas turėtų lankyti ir vaikų darželį. Auklėtojai pamato vaikų sugebėjimus, perduoda tėvams, ko trūksta, bet svarbiausia - vaikas susipažįsta su kolektyvu. Vaikas, niekad nesusidūręs su šiurkštesniu svetimų žmonių elgesiu, vaikų nesutarimais, mokykloje patirs stresą.
 

“Gatvės kultūros” baimė

Dažnai tėvai bijo leisti vaikus į darželį, kad jie nepakliūtų “gatvės kultūros” įtakon. Vaiko atsparumas ugdomas nuo pat mažens. Labai svarbus šeimos vaidmuo. Jei šeimoje vaikas jaučiasi stiprus, saugus, mylimas - jis atsparus. Jei vaiku nepasitikima, jis nejaučia meilės, yra neužtikrintas - nebus apsaugotas nuo aplinkos veiksnių. Tėvai, įpratę viską daryti už vaikus, turi leisti vaikui nuo pat mažens pačiam susidoroti su savomis problemomis. Vaikai sugeba apsiginti psichologiškai ar kitaip. Jei vaikas mažas to neišmoksta, ir suaugęs sunkiai su tuo susidoros.

 

Kodėl darželiuose trūksta vietų?

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo turinio skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Šeibokienė pranešė, kad 1998 m. gruodžio 2 d. LR Seime vyko Šeimos ir vaiko reikalų komisijos posėdis, kuriame buvo nagrinėjamos dvi opiausios ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo problemos: finansavimas ir požiūris į ikimokyklinį ugdymą visos švietimo sistemos plotmėje. Sovietmečiu vaikų darželiai atliko vaikų saugojimo funkciją, t.y. padėjo dirbantiems tėvams. Šiuo metu išryškėjo ikimokyklinio auklėjimo ir švietimo svarba.
Sovietmečiu sukurtas vaikų darželių tinklas po pertvarkos neteko paklausos, nes tėvams nepakako tik saugojimo, bet svarbiausia, 1994 m. buvo išleistas įstatymas, suteikiantis paramą auginančioms vaikus namuose šeimoms, t.y. mamos buvo skatinamos būti namų šeimininkėmis. Taigi vaikų darželiai ėmė merdėti, todėl daugiau nei pusė ikimokyklinių įstaigų buvo uždaryta, patalpos panaudotos kitoms reikmėms. Tačiau esant prastai šalies ekonominei būklei, naujovės nepasiteisino. Vyras, šeimos galva, ne visada pajėgė vienas išlaikyti šeimą, mama taip pat buvo priversta dirbti. Taigi vaikai vėl vedami į vaikų darželius, kurių jau per pusę mažiau nei anksčiau. Natūralu, kad trūksta vietų, pasitaiko atvejų, kad vos tik gimę naujagimiai jau registruojami į eilę darželyje.
 

Kaip gelbėti beviltišką situaciją?

Posėdyje nutarta parengti ikimokyklinio ugdymo įstatymą, nustatyti jo vietą visoje švietimo sistemoje. Tam būtina atlikti išsamią visos respublikos analizę, kadangi vienur išsaugotas sovietinis darželių tinklas, kitur suardytas, ir apskritai darželių padėtis nėra aiški. Seimas žada siūlyti Vyriausybei, kad ši paremtų šią paklausos ir poreikių analizę. Atlikus analizę būtų galima nustatyti reikalingų etatų, vietų skaičių ir ikimokyklinių įstaigų finansines reikmes. Šiuo metu net neištirta, kiek yra ikimokyklinio amžiaus vaikų, tad kaip jiems padėti? Iki šiol buvo skaičiuojami tik šešerių metų sulaukę vaikai. Be to, ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo reformai lėšų nebuvo skirta nė kiek - nenupirktas nė vienas žaislas, nė viena priemonė. Lėšos skiriamos tik atlyginimams ir šiokiai tokiai patalpų priežiūrai. Kaip sako darželių darbuotojai, finansuojama tik 40 proc. visų reikmių.
1997 m. duomenimis, Lietuvoje yra 807 ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigos. Taip pat yra 13 privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, tačiau kurtis joms sąlygos itin nepalankios. Išvada - ugdymas Lietuvoje nuostolingas.
 

Kuo vadovaujantis ugdomi darželinukai?

G. Šeibokienė sako, kad Lietuvos vaikų darželiuose dominuoja dvi valstybinės ugdymo programos: “Vėrinėlis” ir “Ikimokyklinio ugdymo gairės”. Darželiuose, dirbančiuose pagal “Vėrinėlio” programą, klasės erdvė suskirstyta į atskiras veiklos zonas, kampelius, kur sukauptos atskiros ugdymo priemonės. Pagal “Ikimokyklinio ugdymo gairių” programą klasėje, panašiai kaip namuose, atskirų erdvių nėra. Visi žaislai ir priemonės vienoje vietoje. Atskiri darželiai, remdamiesi viena iš šių programų, išvysto savitą, pavyzdžiui, sveikos gyvensenos, meninę, etnokultūros pakraipą, kurią turi patvirtinti ekspertų komisija.
Ikimokyklinio ugdymo sistemos modernizavimui talkina du tarptautiniai projektai, kuriuos remia Atviros Lietuvos Fondas ir Danijos Egmonto Peterseno fondai. Prieš dešimt metų savarankiškai ėmė plisti ir amerikietiška “Montesori” ugdymo sistema.
 

Kuo ypatinga “Montesori” ugdymo sistema?

1989 m. Lietuvoje įsteigtas pirmasis vaikų darželis, paremtas amerikietiška ikimokyklinio vaiko ugdymo programa “Montesori”. Dabar jau yra 26 tokio tipo darželiai, darželiai-mokyklos, grupės. Kadangi ugdomas vaiko savarankiškumas, pasirinkimo laisvė, labai svarbu, kad patys tėvai prisidėtų prie šios sistemos ugdymo idėjos. Kauno medicinos universiteto Vaikų, paauglių II psichiatrinių ligų poskyrio užimtumo instruktorė- auklėtoja Irma Žemaitienė, pati dirbusi “Montesori” tipo darželyje, pasakoja apie šią sistemą. Čia vaikas užsiima tuo, kas jam artima, pavyzdžiui, matematika, kalba, sensorika, pratimais, mokslu ir pan. Vienoje grupėje vaikai ne tik užsiima skirtinga veikla, bet yra ir skirtingo amžiaus - nuo 3 iki 6 metų. Naudojant specialias priemones lavinami rankų pirštai, o per lietimą, čiupinėjimą ugdomas ir mąstymas. Vaikas dirba savarankiškai, niekas neturi teisės vaiko sutrukdyti, nėra viršininko ir pavaldinio statuso. Per susikaupimo valandėles ugdomas vaiko mąstymas. Vaikai turi išmokti vienas kito išklausyti ir išsakyti savas mintis.
 

Kokie darželiai reikalingiausi?

G.Šeibokienės nuomone ikimokykliniame ugdyme vyrauja liberali politika. Visi turi teisę rinktis vaikų darželio profilį.
Suvokus ikimokyklinio švietimo reikšmę, būtina, kad darželyje dirbtų kvalifikuoti pedagogai, ir jų pasiūla yra pakankama. Auklėtojos privalo kas penkerius metus kelti kvalifikaciją, nuo to priklauso jų atlyginimas. Be to, visi stengiasi išsaugoti darbo vietą, tad stengiamasi dirbti gerai. Darželių darbuotojų tobulinimuisi taip pat yra rengiami kursai, seminarai.
 

Ar vaikai apsaugoti nuo darželyje ir ateityje tykančių ligų? O gal išgelbėti?

Anot G.Šeibokienės, Sveikatos apsaugos ministerija labai archajiškai žvelgia į vaikų sveikatą, o reikia ne tik gydyti, bet ir ugdyti sveiką gyvenseną.
Valstybinės higienos inspekcijos vaikų gydytoja higienistė Bronė Žilėnienė pripažįsta, kad grupėse vaikams per ankšta. Pagal higienines normas lopšelio grupėje vaikų turėtų būti ne daugiau kaip 10, darželyje - 15, tačiau paprastai yra vos ne dvigubai daugiau. Dabar norima sugrąžinti sovietmečiu galiojusias normas: lopšelio grupėje - 20 ir darželio - 25 vaikai, tačiau tuomet buvo geresnė medicininė priežiūra. Jei normos keisis, savivaldybės turės darželiuose įsteigti medicinos seserų etatus.
Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro vaikų ir jaunimo higienos poskyrio vedėjos Nijolės Murauskienės, kai nesilaikoma higienos normų, darželis gali tapti labai palankia ligų plitimo aplinka, ypač gripo ir lašeliniu keliu plintančių ligų: tymų, kokliušo, žarnyno infekcinių ligų. Atvesti į darželį vaikai turi būti apžiūrimi, tačiau gali būti kalti ir tėvai, kurie atveda ligotus vaikus.
Darželiuose prižiūrima, kad vaikai gautų sveiką ir įvairų maistą. Dažnai atliekami mikrobiologiniai maisto tyrimai. Pažeidimų daugiausia, kai maistas gaminamas rankomis (pavyzdžiui, salotos, termiškai neapdorotas maistas). Tačiau, kaip sako daugelis tėvų, maistas darželiuose neblogas, o kai kurie vaikai darželyje valgo net geriau nei namie.
Pasak Kauno miesto švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausios specialistės Vidos Bliumbergienės, atsakingos už vaikų sveikatingumą, darželiuose tenka “gelbėti” labai daug vaikų, turinčių įvairių defektų (kalbos, laikysenos). Taip atsitinka, kai vaikai neatsitraukia nuo televizoriaus, jiems trūksta bendravimo, neugdoma kalba, fizinis aktyvumas. Tėvai, leidžiantys vaikus į darželius, labiau nei bet kada anksčiau domisi vaikų ugdymu, ir jei ne tėvų parama, darželiai neišsilaikytų.
 

Ką apie ikimokyklinį ugdymą sako mamos?

Vilma (2 ir 4 m. vaikų mama, nedirba):
Vedu vaikus į darželį, nes, atvirai pasakius, būti vienai su vaikais pabodo. Darželyje griežtesnė tvarka, geriau klauso, nes namie labai išpaiko. Be to, susitinka daugiau vaikų. Tik nelabai gerai, kad visus vaikus žadina vienu metu. Reikėtų leisti keltis tada, kai patys pabunda.
Lina (aktyviai dirbanti 4 m. vaiko mama):
Specialiai leidžiu vaiką ne į privatų darželį ir nesamdau auklės, nes noriu, kad vaikas nuo pat mažens susidurtų su gyvenimiškom situacijom, kad augtų paprastoje, o ne išskirtinėje aplinkoje. Anksčiau ar vėliau vaikas turės įsijungti į tą aplinką. Darželyje vaikas patiria bendrumo jausmą, netgi ėmė valgyti tai, ko namie atsisakydavo. Tačiau pradėjo nepripažinti šakutės, nes darželyje viskas valgoma tik su šaukštu. Mano nuomone, auklėtojos kol kas per mažai gilinasi į vaiko psichologines problemas.
Vaiva (dirbanti 3 ir 12 m. vaikų mama):
Iš pradžių samdėme auklę, bet kai leidom į darželį, pamatėm didelį skirtumą. Pagerėjo vaiko lavinimas. Esu labai patenkinta, nors darželio maisto mergaitė nepripažįsta.
Vita (aktyviai dirbanti 3 ir 5 m. vaikų mama):
Man darželis asocijuojasi su agresyvumu. Labai rūpestinga auklė veda vaikus po įvairiausius renginius, taip pat ir į estetinę mokyklėlę. Palikti vaiką darželyje visai dienai, mano nuomone, per ilgas atotrūkis nuo šeimos, o auklė artimesnė šeimai, tarsi atstoja mamą. Tačiau vaikai dėl neaiškių priežasčių kartais mokyklėlėn eiti nenori. Galbūt jiems nepriimtina tiksliu, nustatytu laiku eiti į pamokas.