Tikrai, dažnai žmonėms rūpi, kokios lyties vaikas gims. Svarbiausia, man atrodo, susilaukti sveiko. Nuspėti lytį ar kaip nors ją „pasirinkti“ neįmanoma. Nebent taikomos šiuolaikinės technologijos apvaisinant kiaušialąstę išorėje su pasirinktu spermatozoidu, kuris turi arba X chromosomą (moteriška), arba Y chromosomą (vyrišką). Tuomet iš anksto bus žinoma ir vaiko lytis. Tačiau tokiu atveju atsiranda moralinių etinių problemos ir gali būti vykdoma segregacija tam tikros lyties embrionų atžvilgiu. O tai jau kvepia eugenika.
Taigi vaiko lytis priklauso nuo to, koks spermatozoidas, turintis X arba Y chromosomą, apvaisina kiaušialąstę. Teorinė tikimybė susilaukti mergaitės ar berniuko yra ½. Susilaukti dviejų mergaičių ar dviejų berniukų iš eilės yra ¼. Praktiškai daugiau gimsta berniukų, ir tai gali būti nulemta to, kad spermatozoidas, turintis Y chromosomą, yra šiek tiek lengvesnis už spermatozoidą, turintį X chromosomą, ir „lenktynių kelyje“ kiaušialąstės link yra greitesnis. Atliekant ultragarsinį vaisiaus tyrimą II–III nėštumo trimestrą dažnai galima nustatyti vaiko lytį, tačiau ne visuomet tiksliai. Tai labai priklauso nuo vaisiaus padėties, vaisiaus vandenų kiekio ir kitų veiksnių.
Vienos lyties vaikų gimimas šeimoje gali būti tiesiog atsitiktinis, tačiau tai gali būti ir esant tam tikrai patologijai šeimoje. Yra tokių paveldimų ligų, kai vienos lyties embrionai dažniausiai neišgyvena ir žūsta iki gimimo. Tada ir gali gimti vienos lyties vaikai, nes kitos lyties miršta iki gimimo.
Kiekvienas žmogus turi tam tikrus požymius: plaukų, akių spalva ir t.t. Iš tėvų paveldime ne konkretų požymį, bet informaciją apie jį. Kai kurie mūsų požymiai, pvz., kūno svoris, nulemti ne tik genų, bet ir aplinkos veiksnių, kiti požymiai, pvz., kraujo grupė, nulemta tik genų poveikio. Taigi kai kuriuos mūsų požymius galima prognozuoti, kitų – ne.
Kartais tiesiog užtektų prisiminti Mendelio dėsnius, kuriuos mokėmės mokykloje, ir taip galėtume prognozuoti, kokį požymį turės vaikas. Jūsų pateiktas pavyzdys apie šviesiaplaukį žydraakį vaiką, gimusį tamsiaplaukiams tėvams, yra puikus pavyzdys, aptariant tokią galimybę.
Tamsių plaukų spalva dominuoja prieš šviesią, tačiau abu tėvai gali būti geno, lemiančio šviesią plaukų spalvą, nešiotojai, ir tokiu atveju tamsiaplaukiams tėvams gali gimti šviesiaplaukis vaikas. Žinoma, tai labai supaprastintas aiškinimo modelis, nes plaukų spalvą lemia ne vienas genas. Akių spalvos paveldėjimas taip pat nėra toks paprastas – pavyzdžiui, musės akių spalvai turi įtakos net 60 genų. Nors vėlgi, taikant supaprastintą modelį, galima sakyti, kad tamsesnė spalva visuomet dominuos šviesesnės atžvilgiu (ruda spalva dominuoja mėlynos ar pilkos spalvos atžvilgiu). Taigi, prieš einant mušti šviesiaplaukį kaimyną ar paduodant į teismą ligoninę, pravartu atsiversti biologijos vadovėlį ir prisiminti Mendelio dėsnius.
Kaip minėjau, mes paveldime tam tikrą informaciją apie kažkokį požymį. Žmogaus elgesiui didelę įtaką turi ir genų veikla, net yra atskira genetikos sritis – elgsenos genetika, kuri ir nagrinėja genų įtaką elgesiui. Žinoma, žmogaus elgesiui, apskritai žmogaus, kaip asmenybės, formavimuisi didelę įtaką turi ir aplinka, kurioje vaikas auga, mokosi, bendrauja. Tačiau, tikrai taip, genai vaidina svarbų vaidmenį žmogaus elgesiui.
Vaikas su tėvais turi 50 proc. bendrų genų, gautų iš motinos ir iš tėvo, o su kiekviena karta aukštyn ar žemyn bendrų genų skaičius mažėja perpus. Taigi, su senele ar seneliu turime tik 25 proc. bendrų genų. Todėl vaikas vis dėlto yra panašesnis į tėvus, o ne į senelius.
Diskutuojant apie ligų pasireiškimą, kartais galimas variantas, kai yra vadinamasis „vienos kartos“ peršokimas esant autosominiam dominantiniam paveldėjimui (pakitusi geną, lemiantį ligą, žmogus paveldėjo, tačiau jam nepasireiškė liga, o, perdavus geną vaikui, jis sirgs, kaip ir senelis(-ė), arba, jei yra autosominis recesyvus paveldėjimas ir senelis(-ė) sirgo, tai jų vaikas yra patologinio geno nešiotojas ir, susitikus partnerį, kuris yra taip pat tokio pat patologinio geno nešiotojas, gali gimti vaikas, kuris serga tokia pat liga kaip ir senelis(-ė).
Žmogaus veidas ir plaštakos – tai tos sritys, kuriose žmogus turi daugiausia mažųjų raidos anomalijų. Jos neturi įtakos žmogaus gyvenimui ar funkcijoms, tačiau labai svarbios ir informatyvios įtariant genetines ligas. Šios žmogaus vietos beveik visuomet neuždengtos, ir jas puikiai galima apžiūrėti ir įvertinti.
Kai kurioms genetinėms ligoms būdingi specifiniai veido bruožai, kurie leidžia įtarti ligą. Kiekvienas mūsų pirmiausia skiriamės veido bruožais, ir, susitikus žmogų, – pirmas žvilgsnis yra nukreiptas į veidą. O gydytojas genetikas profesionaliai įvertina veidą ir gali pasakyti, ar įtariama kokia nors genetinė liga. Žinoma, ne visos genetinės ligos pasireiškia specifiniais veido bruožais, o ir genetinės ligos įtarimą, remiantis specifiniais veido bruožais, reikia patvirtinti genetiniais tyrimais. Tėvams galima patarti, jei vaiko veidas akivaizdžiai skiriasi nuo sveikų seserų, brolių ar tėvų bruožų ir jei tam vaikui dar yra kažkokių kitų sutrikimų, turbūt reiktų ir gydytojo genetiko konsultacijos.
Nustatyta, kad kai kurių tautybių žmonės dažniau serga tam tikromis genetinėmis ligomis. Dažnai pateikiamas Tay-Sachs ligos pavyzdys žydų aškenazių populiacijoje. Ši sunki neurodegeneracinė liga minėtoje populiacijoje daug dažnesnė nei kitose. Kanados prancūzų, kai kuriose Skandinavijos, arabų populiacijose yra paveldimų ligų, kurios retos kitose.
Farmacijos kompanijos kuria vaistus, kurie gali būti taikomi ligoms gydyti tam tikrai konkrečiai populiacijai. Žinoma, tai dar nėra masinis reiškinys, tačiau turbūt ateis laikas, kai bus vaistų, pritaikytų konkrečiai populiacijai ar net atskiram individui.
Tokiais atvejais genetiniai tyrimai taip pat gali būti atliekami ir, remiantis tyrimų rezultatais, nustatyti giminystės ryšiai. Mūsų centre (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centre) atliekami giminystės ryšio nustatymo genetiniai tyrimai gyviems asmenims.
Mūsų šalyje taip pat atliekama visuotinė naujagimių patikra dėl fenilketonurijos ir hipotirozės. Tokia patikra reikalinga tam, kad, jei vaikas serga, ligą anksti nustačius ir pradėjus gydyti, vaikas nebus protiškai atsilikęs.
Žinoma, būtų labai gerai, jei naujagimių patikra Lietuvoje būtų atliekama dėl didesnio skaičiaus ligų – kai kuriose šalyse naujagimiai tikrinami net dėl keliolikos paveldimų medžiagų apykaitos ligų.
Nėščios moterys siunčiamos gydytojui genetikui konsultuoti esant tam tikroms indikacijoms. Ar visoms nėščioms moterims reikia gydytojo genetiko konsultacijos? Manau, kad ne visoms, nes didžioji dalis moterų nepriklauso rizikos grupėms, kuriose padidėjusi tikimybė susilaukti vaiko, sergančio genetine liga. Nėščios moterys, kurioms reikalinga gydytojo genetiko konsultacija: vyresnės nei 35 m. gimdyvės; vyresnio amžiaus vyras (daugiau nei 42 m.); šeimoje yra/buvo vaikas, sergantis genetine liga; vienas iš sutuoktinių serga (yra nešiotojas) genetine liga; nėštumo metu veikė žalingi aplinkos veiksniai; atliekant vaisiaus ultragarsinius tyrimus, įtartos anomalijos; atliekant specialius biocheminius nėščios moters tyrimus (dvigubas ir trigubas testai), nustatyta padidėjusi vaisiaus anomalijų rizika.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę