){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Priminsiu, kad dantys valomi du kartus per dieną – ryte po pusryčių ir vakarais po vakarienės. Labai gerai, jei turite įprotį išsivalę dantis praskalauti burną burnos skalikliais, padedančiais pašalinti smulkius maisto likučius ir apnašas iš tarpdančių, kuriuos nepakankami gerai išvalo dantų šepetėlis. Puiku, jei naudojate liežuvio valiklį, nes kaip tik čia kaupiasi nemaža dalis mikroorganizmų. Valydami dantis šepetėliu naudojame dantų pastą.
Dantų pastos gali būti: higieninės, profilaktinės, gydomosios-profilaktinės. Pagal poveikį jos skirstomos į antikariozines, t. y. mažinančias dantų ėduonies susidarymo riziką, dantų jautrumą slopinančias, balinančias, slopinančias akmenų susidarymą, mažinančias uždegimą, t.y. antibakterines, bei sudėtines dantų pastas.
Higieninės dantų pastos neturi veikliųjų gydomųjų medžiagų, tačiau gerai išvalo, būna malonaus skonio. Gydomosiose-profilaktinėse pastose, be pagrindinių sudedamųjų dalių, yra ir veikliųjų medžiagų. Jos taip pat turi fluoro, antibakterinių, uždegimą slopinančių medžiagų. Dantų pastos gali būti įprastinės arba gelio pavidalu.
Putojančioji medžiaga, kuri palengvina apnašų bei dėmių pašalinimą šepetėliu (1–2 proc.).
Poliruojamosios ir/ arba abrazyvinės medžiagos (15–40 proc.). Dėl jų danties paviršius tampa lygesnis, todėl pasidaro atsparesnis bakterijų tvirtinimuisi ir spalvos pakitimui. Abrazyvinėmis medžiagomis dantys nuvalomi mechaniškai.
Jungiamosios ir drėkinamosios medžiagos (10–40 proc.). Jungiamosios neleidžia atsiskirti kietosioms ir skystosioms medžiagoms, todėl pasta išlieka vienalytė. Drėkinamosios padeda išlaikyti drėgmę, todėl pastos nesukietėja.
Stabilizatoriai ir konservantai (0,2 proc.). Jie slopina bakterijų dauginimąsi bei augimą.
Saldikliai (0,1 proc.) pagerina dantų pastos skonį. Dantų pastose naudojami ėduonies nesukeliantys saldikliai, t.y. tokie, kurių bakterijos nefermentuoja.
Taip pat dantų pastose yra skonį gerinančių medžiagų (1-5 proc.), pašalinančių kitų pastos sudedamųjų dalių skonį, dezodoruojančių ir gaivinančių burnos ertmę, bei dažomųjų medžiagų (1-3 proc.), suteikiančių pastoms patrauklią išvaizdą. Naudojamas titano dioksidas, suteikiantis pastai matiškumo, bei augaliniai, nedažantys burnos audinių dažai.
Antibakterinės, mažinančios apnašų bei dantų akmenų susidarymą (chlorheksidinas, fluoridai ir kt.).
Antikariozinės, remineralizuojamosios (natrio fluoridas, kalcio glicerofosfatas ir kt.).
Medžiagos, saugančios nuo uždegimo bei uždegimą gydančios: tai įvairūs esenciniai aliejai ir augaliniai ekstraktai – šalavijų, ramunėlių, medetkų, ežiuolių, vitaminai C, A, E.
Balinamosios medžiagos (įvairios fermentinės sistemos, turinčios poliruojamųjų medžiagų).
Dantų jautrumą mažinančios medžiagos (kalio nitratas, kalio chloridas, fluoridai ir kt.).
Jei turite klausimų ar reikia profesionalo patarimo, visuomet kreipkitės į savo gydytoją odontologą.
Tačiau kas kartą pasibaigus dantų pastai juk nebėgame pas odontologus, todėl svarbu žinoti, kaip dantų pastą pasirinkti patiems.
Jei pasikeitė tik išorinio dantų sluoksnio spalva, jums turėtu padėti balinamosios dantų pastos. Jos naikina išorines dėmes, kurios atsiranda nuo arbatos, kavos, maisto pigmentų, tabako, tačiau nepašalina gilesnėse danties struktūrose esančių pigmentų. Balinamosiose dantų pastose nėra karbamido ir vandenilio peroksidų, rūgščių, galinčių pažeisti dantis, bet yra fermentų ir balinamųjų medžiagų. Senesnės kartos balinamosiose pastose būdavo visų šių išvardintų medžiagų, todėl kartais tenka girdėti nuomonių, kad balinamosios pastos kenkia dantims. Pastos, kurių sudėtyje yra natrio rūgščiojo karbonato, t. y. Sodos, taip pat turi balinamąjį poveikį, tik šios pastos turi daugiau abrazyvinių medžiagų. Balinamųjų pastų nepatariama naudoti vaikams.
Jei dantys, dažniausiai dėl dantų kaklelių srityse atsiradusių emalio pokyčių, tampa jautrūs, reikėtu panaudoti dantų jautrumą mažinančias pastas. Naudojant jas užsidaro dentino kanalėliai, blokuojamos nervinių ląstelių membranos ir sutrikdomas skausmo impulso plitimas.
Pastos, kurių sudėtyje yra mažiau abrazyvų, tinka naudoti esant dantų nusidėvėjimui, erozijoms, apsinuoginusioms šaknims.
Jei dantenos kraujuoja, išburkusios, blogas burnos kvapas, ant dantų jaučiami susiformavę dantų akmenys, formuojasi dantenų kišenės – tai nuolatinio uždegimo proceso išraiška. Pirmiausia reikėtų pašalinti pagrindines uždegimo priežastis. Viena jų – profesionali burnos ertmės higiena, dantų akmenų pašalinimas. Po to patartina naudoti uždegimą, dantų akmenų susidarymą mažinančias pastas. Šios pastos turi uždegimą slopinančių, sutraukiamai veikiančių, regeneruojamųjų medžiagų. Jos greitina gijimą, didina dantenų atsparumą bei gerina trofiką. Norintiesiems išvengti ėduonies (karieso)reiktų naudoti fluoro turinčias dantų pastas. Fluoro kiekis pastoje gali būti išreiškiamas procentais arba ppm vienetais. Ppm nurodo fluoro dalelių kiekį milijone pastos dalelių. Suaugusiesiems ir paaugliams fluoro kiekis pastoje turėtų būti 1000–1100 ppm.
Jei nėra aukščiau minėtų problemų, kasdien naudokite higieninę dantų pastą. Jos tinka ir mažiems vaikams, 250–500 ppm.
Šios pastos tinka ir žmonėms, alergiškiems veikliosioms gydomųjų pastų sudedamosioms dalims. Taip pat tinka nešiojantiems protezus ant implantų, nes didesnė fluoro koncentracija gali sukelti implantų koroziją.
Suaugusiam žmogui užtenka žirnio dydžio pastos kiekio, vaikams – kad pastos kiekis atitiktų vaiko mažojo piršto nagelio dydį .
Kadangi įvairiose dantų pastose sudedamųjų dalių, medžiagos bei jų junginių santykis šiek tiek skiriasi, galima kas kartą naudoti vis kitą pastą.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę