Lietuvoje pirmą kartą minima Pasaulinė insulto diena

Šiandien, spalio 29 dieną, Lietuvoje pirmą kartą yra minima Pasaulinė insulto diena. Dėl insulto kasmet miršta 5 milijonai žmonių ir tai yra antroji pagal dažnį pagrindinė mirties priežastis. Specialiai šiai dienai Vilniaus miesto savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo neseniai insultą išgyvenęs maestro Donatas Katkus, profesoriai Daiva Rastenytė ir Dalius Jatužis.

 

Insultas – tai katastrofa galvos smegenyse. Kas dvi sekundes kažkam pasaulyje įvyksta insultas“, – tokiais skaičiais savo kalbą pradėjo Lietuvos neurologų asociacijos prezidentas prof. D. Jatužis.

 

Insultas, galvos smegenų liga, ūminis galvos ar nugaros smegenų kraujotakos sutrikimas, dėl kurio žūva smegenų ląstelės. Rūkymas, nutukimas, fizinio krūvio stoka, stresas, cukrinis diabetas ir širdies ligos – pagrindiniai insulto rizikos veiksniai.

 

Taip, aš 27 metus rūkiau, vis dar turiu viršsvorio – tokie mano nusikaltimai pačiam sau. Tačiau nors man jau 70 m., supratau, kad stengtis dėl savęs ir gyventi sveikai vis tiek reikia – juk gyvenimas dar nesibaigia“, – žurnalistų akivaizdoje atviravo D. Katkus.

 

Spaudos konferencijos metu buvo pabrėžiama, kaip svarbu greitai reaguoti ištikus insultui. Žymus dirigentas papasakojo ir savo sėkmingą istoriją gyjant po insulto.

 

Vakarieniavau „Neringos“ restorane, nukrito šakutė, pasilenkiau jos paimti ir staiga nutirpo ranka, kabėjo lyg virvė. Pakėliau galvą ir bandžiau juokauti, tačiau kolegos iškart pamatė, kad mano veidą paralyžuoja ir kaip mat susigaudė – per kelias minutes iškvietė greitąją pagalbą. Dar automobilyje man davė vaistų, įgrūdo į palatą, kur atsigavau, pasveikau“, – spaudos konferencijos metu savo ligos istoriją papasakojo Šv. Kristoforo kamerinio orkestro įkūrėjas D. Katkus.

 

Lietuvoje dėl insulto kasmet miršta apie 2,5 tūkstančio žmonių. Tačiau, jei prieš dvidešimt metų ištikus insultui buvo galima padaryti nedaug, tai šiai dienai įvykus ar besivystant insultui galima netgi ir pilnai išgyti.

 

Apie insulto požymius ir staigų reagavimą į juos labai svarbu kalbėti garsiai, nes įvykus insultui, svarbi kiekviena minutė. Lietuva, beje, priskiriama didelės rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis šalims“ – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurologijos klinikos vadovė profesorė Daiva Rastenytė.

 

Tarp pirmųjų insulto požymių pranešėjai įvardino bent kelis: staiga atsiradęs vienos veido pusės, vienos rankos ar kojos nutirpimas, staiga sutrikę matymas ir/ar pusiausvyra, staiga atsiradęs galvos svaigimas, stiprus galvos skausmas. Atsiradus bent vienam iš minėtų simptomų būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą.

 

Tik veikiant greitai gydymas po insulto bus efektyvus ir tikimybė absoliučiai išgyti padidės. Jei vaistas atsiradus insulto požymiams bus skirtas per pirmąsias pusantros valandos, šansas pagyti yra gerokai didesnis nei skyrus vaistus per tris valandas.

 

Profesorė baigiantis konferencijai paminėjo ir insulto rizikos veiksnius, į kuriuos dėmesį turėtų atkreipti būtent moterys.

 

Rizikos veiksniai moterims: kontraceptinės priemonės, rūkymas, migrena – trombozės tipo insulto riziką didina iki dešimt kartų. Žinoma, ir stresas prisideda prie šių nepalankių aplinkos veiksnių, kurie didina insulto riziką“, – kalbėjo D. Rastenytė.

 

Prasidėjus insultui nežuvusių smegenų ląstelių veikla kelias valandas būna susilpnėjusi. Laiku pradėjus gydyti, jas dar galima išgelbėti, todėl ištikus insultui reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, kad asmuo kuo greičiau patektų į specializuotą ligoninę, kur gydomi insultai.

 

Pranešimas žiniasklaidai

2012-10-29

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai