Naujas vaistas slopina diabeto vystymąsi

Kas yra 2 tipo diabetas?


2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu diabetu) yra lėtinė, progresuojanti ir dažnai mirtina liga, kuria Lietuvoje serga 3-4 proc. asmenų. Tačiau šiuo metu tik trečdaliui ligonių ši liga yra diagnozuota ir gydoma. Kiti nežino, kad serga, arba nekreipia dėmesio į gliukozės kiekio padidėjimą kraujyje. Padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje pažeidžia kraujagyslių ir nervų ląsteles. Atsižvelgiant į tai, kurio organo smulkios kraujagyslės pažeidžiamos, asmuo gali apakti, jam gali atsirasti inkstų funkcijos nepakankamumas arba gali tekti amputuoti galūnes. Stambių kraujagyslių pažeidimas gali pasireikšti išemine širdies liga (krūtinės angina ir miokardo infarktu), padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ir insultu. Iki 80 procentų sergančiųjų 2 tipo diabetu miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Nors liga diagnozuojama nustačius padidėjusią gliukozės koncentraciją, tačiau nauji mokslo duomenys rodo, kad patologiniai procesai organizme prasideda anksčiau - tada, kai sutrinka audinių jautrumas insulinui.
 

Koks yra atsparumo insulinui atsiradimo vaidmuo?


Gliukozės kiekį kraujyje reguliuoja cheminė medžiaga, vadinama insulinu. Ši medžiaga gaminama kasos beta ląstelėse. Veikiant insulinui, gliukozė iš kraujo pernešama į ląsteles, kuriose ji naudojama kaip energijos šaltinis. Atsparumas (rezistencija) insulinui atsiranda tada, kai organizmas nevisiškai tinkamai reaguoja į insuliną, sutrinka gliukozės patekimas į ląstelę, dėl to kraujyje didėja gliukozės kiekis.
Kai tik atsiranda atsparumas insulinui, kasos beta ląstelės pradeda daugiau gaminti insulino, o didelis insulino kiekis kraujyje sukelia norą valgyti ir skatina nutukimą. Tačiau ilgainiui kasa išsenka ir nepajėgia išskirti daugiau insulino. 2 tipo diabetui progresuojant, organizmui vis sunkiau reguliuoti gliukozės koncentraciją, kadangi, didėjant audinių atsparumui insulinui, stiprėja ir beta ląstelių funkcijos sutrikimas.


 

Kam yra padidėjusi rizika susirgti 2 tipo diabetu?


Nors mokslininkai nežino tikslios 2 tipo diabeto priežasties, nustatyta keletas ligos rizikos veiksnių. 2 tipo diabetu dažniausiai suserga vyresni nei 35 metų amžiaus asmenys. Vis dėlto liga pasireiškia ir jaunesnio amžiaus asmenims. Dažniausiai sutinkami rizikos susirgti 2 tipo diabetu veiksniai yra fizinės veiklos trūkumas, pilvinis nutukimas ir genetiniai veiksniai.
 

Kokie 2 tipo diabeto simptomai?


Sergant 2 tipo diabetu dažnai nebūna jokių simptomų (tačiau liga iš lėto progresuoja). Tai galėtų paaiškinti, kodėl tiek daug 2 tipo diabetu sergančių asmenų liga nustatoma tik tada, kai jie į gydytoją kreipiasi tik atsiradus su diabetu susijusioms komplikacijoms, tokioms kaip širdies ir kraujagyslių ligos, pvz., ištikus miokardo infarktui. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra troškulys, padažnėjęs šlapinimasis, nuovargis, lėtas žaizdų gijimas, sutrikusi rega ir rankų ar kojų pirštų dilgčiojimo/nejautros pojūtis.
 

Kaip turėtų būti gydomas 2 tipo diabetas?


Būtina kuo anksčiau normalizuoti sumažėjusį organizmo jautrumą insulinui, kad gliukozė lengviau patektų į ląsteles ir sumažėtų jos kiekis kraujyje. Tai efektyviai atlieka nauja vaistų klasė - glitazonai. Selektyviausias šios klasės vaistas - rosiglitazonas (Avandia). Vaistas jau labai plačiai vartojamas JAV ir Europos šalyse, o nuo šių metų - ir Lietuvoje. Rosiglitazonas normalizuoja gliukozės bei insulino kiekį kraujyje ir taip sumažina jų nenaudingą poveikį organizmui. Vaistas tausoja kasos beta ląsteles, todėl jos ilgesnį laiką išlieka gyvybingos ir atitolinamas gydymas insulinu. Be to, rosiglitazonas mažina padidėjusį kraujo spaudimą ir saugo kraujagysles nuo aterosklerozinių pakitimų, todėl gali apsisau-goti ir nuo miokardo infarkto.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai