){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Paklausta, nuo kada pamėgo muziką, Jūsų dukra Saulenė atsakė, kad muzika aplink skambėjo jai dar negimus... Tad nuo kada galima pradėti vaiką lavinti, mokyti suprasti muziką?
Taip, Saulenė buvo teisi. Labai svarbu tai pradėti daryti kuo anksčiau. Yra manoma, kad dar būdami mamos pilve vaikai įvairiai reaguoja į muziką, be to, jiems labiau patinka lengvesni kūriniai, tokie kaip Mocarto, o ne, sakykim, Bethoveno, ypač teigiamai veikia liaudies dainelės, kurias dainuoja mama. Nustatyta, kad labai jautrūs muzikai maži, iki metų vaikai. Kalifornijos universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad vaikai, kurie ikimokykliniame amžiuje buvo mokomi muzikuoti, vėliau pasiekė geresnių matematikos ir gamtos mokslų rezultatų. Vaikai, kurie mokėsi groti pianinu, pasižymėjo geresne koordinacija ir koncentracija. Žodžiu, reikia lavinti visą laiką, paaugusį vestis į koncertus. Pagaliau užaugęs vaikas bus tiesiog suprantantis mėgėjas, nes skonis bus formuojamas nuo mažens.
Kaip vis dėlto tėveliams suprasti, kad vaikai muzikalūs?
Dažniausiai mokykloje pastebi muzikos ar kokio būrelio mokytojas, truputį paskatina. Dabar labai gerai rengia darželiai. Kartais net tenka pasidžiaugti, kai darželiuose mokytojai pastebi perliukus, pasako tėvams, paskatina, parodo per kokius koncertėlius, leidžia padainuoti solo ir pan.
Ar patys vaikai noriai eina lavintis?
Daug kas priklauso nuo šeimos tradicijų, papročių, kiek tėvai puoselėja savo dvasinį pasaulį. Be to, iš kitos pusės, jeigu vaikas gabus, tai jis gana greitai pasiekia gerų rezultatų, tai jam smagu, paskatina mokytis toliau.
O ar būna, kad tėvai pradžioje į tai žiūri skeptiškai, bet, vaikų labai prašomi, galiausiai sutinka juos leisti mokytis muzikos...
Retokai, bet būna ir taip. Mano praktikoje yra buvę keletas atvejų, kai tėvai visai nesidomėjo, bet kai vaiką paskatini, sudomini, jis tavimi patiki ir pasiekia visai neblogų rezultatų.Tačiau daugiausiai lemia tėvai. Bet paprastai tėvai skatina pirmoj antroj klasėj, o vėliau visiškai nustoja domėtis. O būtent tame viduriniame tarpsnyje, kai ateina paauglystė, vaikas jau pradeda sukti uodegą. Jam tada daugiau rūpi draugai, o mokykla atima daug laiko, atitraukia nuo kitų pomėgių. Juk į muzikos mokyklą reikia jau vien kelis kartus per savaitę eiti, ten praleisti ne vieną valandą, o ką jau kalbėti apie darbą namie.
Dar labai svarbu yra kompanija: jeigu vaikas randa sau draugų, tai jis mieliau eina ir į muzikos mokyklą. Dažnai būna, kad ateina vaikai, kurie nepritampa paprastoje mokykloje prie klasės draugų – juk paprastai pas mus mokosi vaikai truputį kitokio charakterio, jie turi kitokį pasaulio vertybių suvokimą. Čia jie atranda sau terpę, jaučiasi visaverčiai, atranda draugų, taigi kompanijos įtaka didelė.
Ar geriau į muzikos mokyklą, kur tikrai krūvis didelis, ar bendresniam išsilavinimui pakanka pamokyti muzikos privačiai?
Dėl krūvio, tai jau porą metų krūvis vaikams muzikos mokykloje yra truputį mažesnis. Bet reikia spręsti individualiai. Pavyzdžiui, manęs tėtis neleido į muzikos mokyklą esą „varo vaikui stresą“, nes vis dėlto pamokos, pažymiai. Kita vertus, muzikos mokykla labai padeda planuoti laiką, be to, kinta bendras požiūris į muziką, nes vis tiek prasiplečia akiratis juk dėstoma ne tik specialybės dalykas, bet ir solfedis, muzikos istorija, kt. Dabar egzaminai nėra taip labai sureikšminti, tad, mano nuomone, muzikos mokykloje vaikas gauna didesnį išpusimą, o ir sukoncentruoja labiau.
Dabar pilna vadinamųjų žvaigždučių, gal tėvai tikisi kad jų vaikas pramoks kelias natas ir taip pat bus žvaigždė? Ar netampa leisti į muzikos mokyklą mada? Per stojamuosius egzaminus matosi, ar vedami gabūs vaikai ar dažnai vaikams tik kyla stresas, kad neišlaikė egzamino?
Dabar egzaminai lengvesni, tad vaikams streso mažiau. Kita vertus, manau kad geriau, kai vadinamąjį popsą atlieka muzikos srityje praprusęs jaunimas, nes patys matom, koks tas popsas be muzikinio išsilavinimo...
O mados keičiasi. Vienu metu buvo populiarus akordeonas, dabar daugiau stoja į pučiamųjų, mušamųjų klasę. Tos mados kinta.
Tiesa, reikia pastebėti, kad tėvų motyvacija yra dar ir kitokia. Buvo atlikta apklausa ir pasirodė, kad tėvai vaikus leidžia muzikuoti, kad nelakstytų gatvėj, turėtų užsiėmimą. Tėvai žino, kad po pietų vaikas eis į muzikos mokyklą, ir tada jiems daug ramiau. Na, o dėl gabumų, tai išlavinam visus. Tiesa, programas parenkam individualiai, pagal gabumus.
Bet jei tėvai mato, kad muzikas vaikas nebus, ar vis tiek verta leisti?
Manau, kad taip. Privačiai gali pritingęs ir nesimokyti, o čia yra mokykla, 6 arba 8 metai, baigimo pažymėjimas, taigi tam tikra tvarka. Kita vertus, kaip minėjau, vaikai išmoksta disciplinos, planuoti laiką. Beje, ir apklausų duomenys rodo, kad vaikai, kurie lanko papildomus užsiėmimus už klasės ribų, pasiekia geresnių rezultatų ir vidurinėje mokykloje.
Ar norint tapti muziku pakanka gabumų? Kiek darbo? Ar vaikai nori dirbti?
Na, jei vaikas pritingi, dar negali pasakyti, kad nebus geras savo srities profesionalas, jis gali labai gerai mokėti dirbti su kolektyvais ar muzikos mokykloje, nes yra ir kitų reikalingų charakterio savybių. Būsimajam atlikėjui, žinoma, reikia labai daug dirbti, gabumų nepakaks, o prastesnis mokinys galbūt ateityje bus puikus pedagogas.
Internete teko skaityti tokią mintį: Kas yra turėjęs namuose muzikuojantį vaiką, niekada nepamirš iki kaulų smegenų įsigėrusių melodijų, kurias džirino pradedantis šį kelią mažylis. Tačiau tarp tų, kurie ištvėrė, nesu sutikusi nė vieno, kuris būtų pasigailėjęs. Betgi nemažai tokių, kurie apgailestauja: ,,o, kad tėvai būtų labiau spaudę“.
Ką patarti tėvams, jei vaikas pritingi, ar „paspausti“, ar leisti nebesimokyti?
Viskas priklauso nuo vaikų – vieni labai lygiai ramiai praeina visą kursą, o kiti nustoja lankyti visiškai. Tačiau kai vaikas ima tingėti, tada labai svarbus ryšys su tėvais – ir kvieti, ir kalbiesi, gal dažniau vaiką pagiri, o gal atvirkščiai – pabari. Juk vaikas vaikui nelygu – vienam geriau rašyti blogus pažymius, kitą paskatina geri. Bet svarbiausia – ryšys su tėvais, bendros pastangos, ir paprastai viskas būna gerai.
Paprastai problemų kyla apie viduriuką. Jei pirmoj antroj klasėj tu su jais žaidi, tai jau nuo trečios imiesi rimčiau, nes vis dėlto yra individualios programos pagal vaiko gabumus. Ir pradeda jau truputėlį ir paspausti. Ir jau namų darbus jis turi daugiau atlikti.
Antras dalykas, kaip minėjau, sunkiau yra paauglystės laikotarpiu – jis šiandien nori, ryt nenori, o paskui vėl sako: oi, kaip man čia patinka. Vėliau pajunta, kad jau greitai pabaiga ir kompanija nebloga, tada jau nori baigti. Beje, nemažai vėliau dar lanko ir išplėstinio mokymo kursą. Aišku, pasirenka tai, ką labiausiai mėgsta, ko dar norėtų išmokti, pavyzdžiui, skambinti gitara ar renkasi dainavimą, kurį dabar labai išpopuliarino televizija.
Tad vis dėlto reikėtų „paspausti“?
Be abejo, juk, kaip sakoma, mokslo ant kupros nenešioti, o kuo platesnis išsilavinimas, tuo žmogus turtingesnis.
*****
Mama „paprotino“...
Viskas prasidėjo, kai dar buvau mamos pilve. Ji vadovavo įvairiems ansambliams, ir kasdien girdėdavau muziką. Be abejo, tai įaugo į visas mano ląsteles. Dabar aš savo gyvenimo neįsivaizduoju be muzikos, – paklausta, kokią vietą jos gyvenime užima muzika, atsakė mokytojos duktė Saulenė, dabar jau 16-metė. – Nuo ketverių pradėjau lankyti muzikos mokyklos parengiamąją klasę, o nuo 7-erių tapau muzikos mokyklos mokine. Aišku, buvo visko. Kaip ir daugelis, po kokių 5 metų užsinorėjau viską mesti. Bet mama sakė, kad reikia baigti ką pradėjai, o ir buvo likę nebedaug metų, tad nusprendžiau mokslus tęsti. Dabar mokausi išplėstinį kursą. Galiu drąsiai pasakyti, kad tie metai nenuėjo veltui. Ir ne tik dėl muzikos – radau daug naujų draugų.
Džiaugiuosi, jog mama mane „paprotino“.
Šiek tiek kitaip yra su folkloru. Jis niekada nepatyriau nedalyvauti jame. Tikrai dažnai susiduriu su neigiama aplinkinių nuomone, bet man tai tikrai yra puikus laisvalaikio praleidimo būdas, man tikrai tai labai patinka.
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę