){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vaikai dažniausiai vagia akiai malonius daiktelius ir tai daro labai impulsyviai, nepamatavę savo poelgio prasmės. Pasak Šiaulių Dainų poliklinikos Psichikos centro medicinos psichologės Eglės ŽARONAITIENĖS, konsultuojant tokius vaikus, išaiškėja, jog jie – nepakankamai emociškai brandūs. Jie paprastai yra per daug vaikiški, stokoja atsakomybės jausmo – „darau taip, kaip mažas vaikas – jeigu mane puls, tai elgiuosi negražiai, jei nepuls – elgiuosi gerai“.
Rodos, noras turėti kuo daugiau daiktų būdingas daugumai šiuolaikinių vaikų. Anot E. Žaronatienės, konsultacijų metu po daiktų turėjimo sąvoka išryškėja kita problema – tai, kad vaikas save menkai vertina. Jis, kaupdamas daiktus, taip lyg ir bando save įtvirtinti tarp bendraamžių. Tokiam vaikui atrodo, kad, jei jis turės daug daiktų, tai kiti jį labiau vertins ir mylės. Tai susiję su asmens nebrandumu. Dažnai tokie vaikai net nebijo būti nubausti dėl tikslo, pastūmėjusio juos į nesąžiningą veiksmą. Sakykime, jei berniukas būtinai nori susidraugauti su bendraamžiais, jis, pavogęs iš tėvų pinigų ir pripirkęs bendraamžiams saldumynų, net nesijaus kaltas ir tuo labiau nepagalvos apie galimą bausmę. Jis jausis tiesiog įvykdęs tai, ką buvo suplanavęs, kitaip tariant, pasiekęs tikslą.
Kartais vaikai vagiliauja protestuodami prieš kažką, tokiu būdu tarsi kovodami su tuo. Tai, psichologės žodžiais tariant, labiau būdinga trumpalaikiams apsivogimo atvejams, kai šeimoje santykiai pablogėja. Mažieji dar gali protestuoti prieš tam tikrą „netinkamą“ tėvų veiksmą ar veiksmus, kurie įžeidė. Tai gali nulemti mažojo vienišumo jausmas. Jis gali taip įsiskverbti į vaiką, kad jis gali tapti atsiskyręs, užsidaręs ir nemokantis bendrauti. Bendravimo problemas dažniausiai sukelia dėmesio ir supratingumo trūkumas iš tėvų.
Šiuo atveju reikėtų išskirti vaikus iš internatų, kuriems ypač trūksta gimdytojų dėmesio. Ar yra ryšys tarp vagiliavimo ir to, kad vaikas auga nepilnoje šeimoje ar išvis be šeimos? „Tam tikras ryšys yra, ypač vaikystėje,“ – teigia psichologė. Pasak jos, tokių vaikų bazinis saugumo ir ryšio su suaugusiuoju poreikis nebuvo visiškai patenkintas, ir tada jie tą saugumą vėliau tarsi „įteisina“, turėdami daiktus. Arba – jei aš negaliu turėti to ar ano daikto, tai aš jį pasiimsiu ir nesvarbu, kokios bus pasekmės. Tokie vaikai gali pradėti vagiliauti ar daryti kitus smulkius nusikaltimus anksčiau nei vaikai, kurie auga su tėvais.
Kaip minėta, potraukis pasisavinti svetimą daiktą būdingas impulsyvesniems vaikams. Jiems būdinga savybė kontroliuoti, bet tai atlikti ne visuomet pasiseka. Nesėkmingi atvejai virsta įkyriais veiksmais (įkyrumais), pvz., kai vaikas prašo nupirkti saldainių, o jam atsakoma „ne“, jis, norėdamas būti viršesnis, tuos saldainius gali pasiimti pats. Tokius veiksmus gali sukelti ir obsesinis-kompulsinis sutrikimas. Tai asmenybės sutrikimas, kuriam būdingos baimės, nerimas, minėtieji įkyrūs veiksmai ar prisiminimai, kurie kyla prieš valią ir kuriems bandoma priešintis. Kaip šio sutrikimo pasekmė laikomas ir didelis potraukis žaisti azartiškus žaidimus, lošti.
Dar vaiko apsivogimą gali sukelti keršto troškimas bendraamžiams arba tėvams. „Paimsiu Roko konstruktoriaus detales ir paslėpsiu, nes jis mane aptaškė dažais“, „mama nenupirko man meškučio...paimsiu jos lūpų dažus ir ištepliosiu stalą“ – tokios ir panašios mintys gali suktis vaiko galvoje. Šiuo atveju vaikas pats aiškiai supranta savo nedėkingo elgesio motyvus. Todėl reikia vaikui aiškinti, bandyti jį įtikinti, galbūt suvaidinti konfliktinę situaciją.
Kartais paimti tam tikrą daiktą vaikus veda tiesiog vaikiškas smalsumas. Kitaip tai galima pavadinti „nekaltu“ apsivogimu, kai jame nėra jokių piktų kėslų ar tokį poelgį sukėlusių negatyvių aplinkybių. „Kai man buvo šešeri metai, pavogiau iš tėčio prezervatyvą, nes tai man atrodė kažkas nepaprasto ir įdomaus – tiesiog norėjosi paėmus patyrinėti,“ – savo apsivogimą su šypsena prisimena vienas suaugęs pilietis.
Dėmesio, bendravimo, šiltų santykių su tėvais trūkumas arba jų netinkamas elgesys su vaikais – viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko vaikams atsiranda vienokių ar kitokių psichologinių nukrypimų, taip pat ir kleptomanija. Šiuo atveju vaikai perdėtu daiktų norėjimu „užgožia“ tą dėmesio ir šilumos trūkumą.
Psichologės nuomone, tėvai dažnai perka savo vaikams daug daiktų, kai patys stokoja savo laiko vaikams. Jie klaidingai mano, kad daiktais kompensuos dėmesio trūkumą. Taip jie tarsi atstumia tą vaiką nuo savęs, manydami, kad galės užsiimti savais reikalais, palikę vaiką žaisti. Šiuo atveju tėveliams reikėtų įsidėmėti – nauji žaislai, rūbai ar kiti daiktai niekada neatstos tėvų meilės, žmogiškų jausmų.
Kitas atvejis, atvirkštinis nei prieš tai buvęs – per didelė tėvų globa vaikams, dar vadinama hipergloba. Tai taip pat gali būti susiję su padidėjusiu daiktų pirkimu. Tada tokie veiksmai stabdo vaiko savarankiškumą, vaikas laikomas mažesniu nei jam priklausytų pagal amžių.
Beje, psichologės teigimu, kartais tėvai perka savo atžaloms per daug daiktų, nes jie jais išmokę manipuliuoti – be perstojo įkyriai prašo, kitaip sakant, zyzia ir kaulija tam tikro daikto. Tėvai nuo to zyzimo pavargsta, ir, norėdami jo atsikratyti, vaikui norimą „išzyztą“ daiktą nuperka. Vaikas suvokia, kad taip jis gali išsireikalauti norimo daikto ir kiekvieną kartą, kai tik pamato naują, gražų ir jam patinkantį daiktą, jis kartoja savo negatyvų elgesį. Tėvams šiuo atveju patartina laiku pastebėti tokio įkyraus veiksmo užuomazgas ir vaikus auklėti taip, kad tokių atvejų nebūtų – nebijoti jų sudrausti.
Dar galimas atvejis, kai tėvai perka daug daiktų vaikui, patys materialųjį pagrindą laikydami labai svarbiu veiksniu gyvenime. Dažniausiai toks požiūris slepia pačių tėvų prastą auklėjimą, kai jie buvo dar vaikai, jų tėvų dėmesio trūkumą. Kaip matome, tokie psichologiniai sutrikimai gali „eiti“ iš kartų į kartas, jei kažkuriuo momentu santykiai tarp tėvų ir vaikų nepataisomi.
Nepaisant darbų naštos ir laiko stokos, tėvams primygtinai patariama rasti laiko pabūti su savo atžalomis, pasikalbėti su jais, išklausyti jų pasakojimų, kaip jiems sekasi. Nepatingėkite paklausinėti apie draugus, jų pomėgius. Būkite kantresni, jei vaikų pasakojimas nesklandus ir mintys peršoka viena ant kitos – dažnai vaikams norint išsakyti daug tiesiog taip išeina. Nepulkite jų dėl to ar dėl kitų kartais erzinančių veiksnių. Mylėkite savo vaiką, bendraukite su juo. Jis jums atsakys tuo pačiu. Pastebėję vaiką vagiliaujant ar jau paėmus svetimą daiktą, nepradėkite ant jo rėkti. Geriau paklauskite vaiko, kodėl jis taip padarė ir ar jis suvokia, kad tai blogas, negeras veiksmas.
Beje, reikėtų žinoti ir tai, kad vaikų vagiliavimo pobūdis dar priklauso ir nuo jų amžiaus. Sakykime, trimetis vaikas mano, kad viskas pasaulyje priklauso jam, jis dar neskiria sąvokų „mano, tavo, jų“. Toks daiktą gali tiesiog pasiimti negalvodamas ir parsinešti namo. Vyresnių vaikų, maždaug iki 12 metų, daiktų nugvelbimo priežastis gali būti paprasčiausia valios stoka. Jie jau suvokia vagiliavimo negatyvumą ir kad tai gėdingas poelgis, bet dar neturi valios atsisakyti trokštamo daikto. Tokiu atveju reikėtų skatinti vaiko savarankiškumą, tikslo siekimą. Paaugliai vagia dažniausiai jau sąmoningai, tai jau gali tapti žalingu įpročiu. Šiuo atveju tėvams pravartu prisiminti patarlę „Lenk medį, kol jaunas“ ir, pastebėjus vaikų vagiliavimą kuo anksčiau, kalbėtis su jais, paaiškinti tokio poelgio negatyvumą ar imtis kitokių priemonių.
• impulsyvumas, poelgio prasmės nepamatavimas;
• įkyrus veiksmas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas;
• vaikiškas smalsumas;
• noras įtikti bendraamžiams, pritapti prie jų;
• protestas, kova su vaikus nepatenkinančiais veiksniais, kerštas;
• dėmesio trūkumas, vienišumo jausmas;
• netinkamas tėvų auklėjimas;
• valios stoka;
• žalingas įprotis
Šią ligą dažniausiai sukelia I tipo Herpes simplex virusas. Užsikrėtus virusas „gyvena“ žmogaus organizme (nervų mazguose) visą amžių ir, susidarius sąlygoms, t.y. peršalus, sumažėjus organizmo atsparumui, sukelia lėtinį kartotinį herpetinį stomatitą. Plačiau apie vaikų stomatitą pasakoja Kauno medicinos universiteto Vaikų burnos ir dantų ligų klinikos vadovė doc. Simona MILČIUVIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauMielas kūdikėlis – didelis džiaugsmas. Bet ne visada su mažyliu išgyvename tik malonius rūpesčius. Jų dažniausiai kelia kūdikio priežiūros sunkumai, atsirandantys dėl nežinojimo, ar viskas daroma teisingai. Gana dažnai susirūpinama, kai, atrodo, sveiką mažylį išberia smulkiais rausvais spuogeliais. Gydytojai juos vadina kūdikių prakaitiniu bėrimu. Kaip jo išvengti ir ką daryti, kad jis išnyktų? Šie klausimai jaudina daugelį, ne tik jaunus tėvus. Į juos atsakė Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų naujagimių gydytojos....
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauTinkama priežiūra puoselėja sveiką, gydo pažeistą odą Posakis „oda lyg kūdikio“ plačiai paplitęs. Taip apibūdiname tobulą, lygią ir skaisčią odą. Iš tiesų naujagimių odelė švelnesnė ir minkštesnė, tačiau kartu ir daug jautresnė nei suaugusiųjų ir tikrai nėra tobula. Kūdikiai apskritai labai trapūs ir pažeidžiami. Tad svarbiausias tėvų rūpestis – apsaugoti juos nuo agresyvių išorės veiksnių. Kuo ypatinga kūdikėlių oda ir kaip ją tinkamai prižiūrėti? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė. ...
Skaityti daugiauNorint išsaugoti sveikus dantis, svarbu tinkamai juos prižiūrėti nuo pat vaikystės. Kol vaikučiai maži, ši užduotis atitenka mamytėms, todėl labai svarbu domėtis, kaip išsaugoti gerą burnos sveikatą. Gydytojai odontologai, suteikdami kvalifikuotą odontologijos pagalbą, stengiasi atkreipti dėmesį į profilaktiką ir individualią higieną, kuri labai svarbi jūsų vaikučių dantims. Taigi bendromis pastangomis galima pasiekti gerų rezultatų ir išauginti kartą, kuri užaugs nežinodama, kas yra dantų skausmas....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauŽinia, kad susilauksite vaikelio, suteikia daug džiaugsmo ir malonaus ruošimosi. Kad tas jausmas ir laukimas būtų kuo malonesnis ir neužgožtų pasiruošimo darbai, norime jus trumpai supažindinti, koks turi būti mažylio kraitelis, kaip prižiūrėti vaikelį grįžus į namus, kad būtų kuo mažiau nesklandumų....
Skaityti daugiauSpalvos ir žmogaus dvasinė būklė yra glaudžiai susijusios. Mes nuolat esame apsupti spalvų ir kartais net nesusimąstome, kodėl vieną dieną būname suirzę, o kitą – savimi pasitikintys. Todėl naudinga žinoti, kaip spalvos veikia mūsų savijautą, emocinę būklę, ir jų galia pasinaudoti atsiradus poreikiui....
Skaityti daugiauir koki ų tik švenčių žmonės neprisigalvoja, kad tik būtų kuo daugiau progų ...
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauŠiais laikais bene geriausia dantų atkūrimo priemonė – dantų implantai. Tačiau ne visiems jie yra tinkami, priimtini ar įperkami. Tuomet geriausia išeitis, praradus dantį ar kelis, – išimamieji dantų protezai. Kokie jie gali būti? Kokie jų privalumai ir trūkumai? Kaip jais tinkamai rūpintis? Konsultavo odontologijos klinikos „Neodonta“ gydytojas odontologas Mantas Kėvelaitis....
Skaityti daugiauSkalbiant kūdikių bei vaikų rūbelius skalbimo priemones reikia pasirinkti itin kruopščiai, kad nebūtų dirginama mažylių odelė. Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene....
Skaityti daugiauVidurinės ausies uždegimu dažniausiai serga kūdikiai ir maži vaikai. Šia liga vaikai serga bene dažniausiai: užsikrečia septyni iš dešimties vaikų iki trejų metų amžiaus ir vienas iš trijų vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų....
Skaityti daugiau„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ – tai vieni labiausiai paplitusių apsigimimų. Tikriausiai daugelis nėščiųjų susimąsto apie apsigimimų galimybę. Šiandien nekalbėsime apie juos plačiąja prasme, pasigilinsime į šiuos du, juolab kad statistika tikina, kad pasaulyje kas 11 minučių gimsta vaikas su nesuaugusia lūpa arba gomuriu. Skaitykite svarbiausius faktus apie šiuos veido srities sklaidos defektus. ...
Skaityti daugiauNemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų, ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę