){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Stemplės perėjimo į skrandį srityje yra storesnis stemplės raumenų sluoksnis - apatinis stemplės raukas, kuris saugo stemplę nuo skrandžio turinio grįžimo į ją. Jei šis raukas per daug ar ne laiku atsipalaiduoja, skrandžio turinys patenka į stemplę, sukeldamas rėmenį. Jei rėmuo vargina bent 2 kartus per savaitę ir pablogina gyvenimo kokybę, vadinasi, žmogus serga gastroezofaginio refliukso liga, sutrumpintai - GERL.
Kai kurios barjero tarp skrandžio ir stemplės susilpnėjimo priežastys žinomos, kitos - dar tiriamos. Manoma, kad nepaliaujamas šios ligos dažnėjimas - viena iš pasekmių, kurias mums nori nenori tenka priimti už šiuolaikišką gyvenimo būdą: cigaretė ir puodelis kavos vietoje pusryčių, greitas maistas bet koks, bet kur ir bet kada, nuolatiniai stresai, nervų įtampa, nutukimas... Ne be reikalo GERL vadinama civilizuotų kraštų liga. Pasaulyje išsivysčiusiuose kraštuose ja serga net 1-2 iš 10 gyventojų.
Tipiški GERL simptomai - rėmens graužimas, rūgštus skonis burnoje - būna dažnai, bet ne visada. Sergantieji šia liga gali jausti ir skausmą, pilnumo jausmą epigastriume, pilvo pūtimą, pykinimą, raugėjimą. Sunkesniais atvejais gali būti pasunkėjęs, skausmingas rijimas.
Rūgštys, patekusios į burną, gali nulemti ir staigų burnos prisipildymą seilėmis, deginimo jausmą burnoje, kąsnio jutimą gerklėje. Net tokie, atrodytų, nieko bendra su virškinamuoju traktu neturį simptomai, kaip rytinis balso užkimimas, dažnas krenkštimas, gerklės skausmas, bronchinės astmos epizodai, gali būti sukelti būtent gastroezofaginio refliukso ligos. 40 proc. atvejų lėtinio sauso kosulio priežastis yra gastroezofaginio refliukso liga.
Atlikę endoskopinį viršutinės virškinamojo trakto dalies tyrimą, matydami erozijas stemplėje, patvirtiname GERL diagnozę. Tačiau reikia turėti galvoje, kad didesnei pusei ligonių, sergančių GERL, tiriant endoskopu stemplės gleivinė atrodo normaliai. Žmones tai glumina. Jie mano, kad kažkas pražiūrėta. Nieko panašaus - tai gali būti vadinamoji neerozinė gastroezofaginės refliukso ligos forma.
Įvairūs gastroezofaginio refliukso ligos simptomai kamuoja žmones ir trukdo jiems gyventi visavertiškai. Sergantieji negali valgyti ko nori ir kiek nori. Ligos simptomai pažadina juos ir naktį - žmonės gerai nepailsi.
Blogai, kad žmonės, varginami GERL, delsia kreiptis į gydytojus. Apskaičiuota, kad vidutiniškai praeina 5-6 metai nuo simptomų pradžios iki pirmo apsilankymo pas gydytoją. Vadinasi, visą tą laiką žmogus be reikalo kenčia, laiku negaudamas tinkamos pagalbos.
Dėl gydymo žmonės kažkodėl visų pirma yra linkę tartis ne su specialistais, o su savo kaimynais ir pažįstamais. Yra net toks terminas “telefoninis refliuksas”. Tai reiškia, kad Onutė skambina Petrutei, ir klausia, ką toji daro, kai ima graužti rėmuo. Abi nutaria, kad geriausi vaistai rėmeniui malšinti yra soda. Ją ir vartoja. Aišku, soda rūgštį „nugesina“ greitai, bet... tik tam kartui. Tai tas pats, kaip degančio laužo gesinimas vandeniu. Kas nors degtuką kyšteli, ir vėl liepsna. Daug veiksmingiau būtų išardyti pačią laužavietę. Tą padaryti galima ir reikia, nes negydoma ar netinkamai gydoma GERL gali turėti neprognozuojamų padarinių.
Faktas, kad pasaulyje nepaliaujamai dažnėja ne tik pati gastroezofaginio refliukso liga, bet, deja, ir jos sukeliamos komplikacijos - stemplės spindžio susiaurėjimas, Barretto stemplė (priešvėžinė būklė) ir stemplės vėžys. Per pastaruosius 20 metų jis padažnėjo net 3 kartus. Ištirta, kad jei GERL simptomai jaučiami kartą per savaitę - stemplės vėžio rizika padidėja 8 kartus, o jei refliuksas jaučiamas kasdien - rizika didesnė 20 kartų.
Sveikai gyventi visada yra naudinga. Bėda ta, kad sergant GERL vien gyvenimo būdo pakeitimo ne visada pakanka.
Ligoniai pastebi, kad jie geriau jaučiasi, kai valgo neriebiai, neaštriai, nerūgščiai, dažniau, po nedaug ir valgydami neskuba. Dažna ligonių daroma klaida ta, kad, jausdami rėmenį, jie stengiasi užvalgyti ko nors saldaus - tai dar labiau sustiprina rėmenį. Saldumynų reikia vengti.
Rekomenduojama pavalgius tuoj negulti, intensyviai nesportuoti, o prieš gulant - pakelti lovos galvūgalį, kad krūtinės ląsta būtų aukštėliau.
Rekomenduojama vengti gazuotų ar putojančių gėrimų. Alkoholinius gėrimus vartoti ypač saikingai, pasirenkant sau tinkamas ir rėmens neprovokuojančias jų rūšis. Be abejo -nerūkyti, nes nikotinas silpnina apatinį stemplės rauką.
Dėmesio jaunimui: GERL simptomus provokuoja veržiantys pilvą rūbai! Nutukusiems žmonėms reikia žinoti, kad GERL simptomus provokuoja ir antsvoris.
GERL - lėtinė, sunkiai ir ilgai gydoma, linkusi kartotis liga, pavojinga komplikacijomis. Todėl ji turi būti gydoma pačiais šiuolaikiškiausiais ir veiksmingiausiais metodais. Daugelio tyrimų duomenimis, šiandien ligai gydyti ir paūmėjimams retinti neabejotinai pranašiausi yra vadinamieji protonų siurblio inhibitoriai (PSI). Jie blokuoja pagrindinę druskos rūgšties sekrecijos grandį skrandyje. Taip skrandžio turinys ilgam tampa nebeagresyvus stemplei. Ligoniams jau per pirmąsias gydymo dienas smarkiai sumažėja ar išnyksta simptomai, sparčiai ir veiksmingai gyja stemplės gleivinės pažeidimai, apsaugoma nuo ligos komplikacijų.
Pats moderniausias PSI - ezomeprazolis (Nexium®). Pasaulyje pradėtas pardavinėti prieš 4 metus, šiuo metu ezomeprazolis vartojamas jau 89 šalyse. Šis vaistas, kurio veiksmingumą patyrė daugiau nei 160 mln. žmonių visame pasaulyje, prieš pusę metų pasirodė ir Lietuvoje. Ezomeprazolis yra pirmas protonų siurblio inhibitorius (PSI), sukurtas kaip izomeras. Tokia vaisto forma veikia dar greičiau ir veiksmingiau nei iki tol sukurti PSI. Taigi gydytojai, skyrę ezomeprazolio, gali būti tikri, kad apie 84 proc. pacientų pasveiks jau per 4 savaites, o dauguma jų (92-94 procentai) - per aštuonias. Tyrimo, kurio metu ezomeprazolis buvo lyginamas su auksiniu standartu” omeprazoliu, rezultatai parodė, kad gydant sergančiuosius refliuksiniu ezofagitu Nexium®, 40 mg, per 4 savaites išgydoma tiek pat ligonių, kiek gydant omeprazoliu per 8 savaites. Tai ne tik patogu, bet naudinga ir ekonominiu požiūriu. Dėl savo pranašesnio metabolizmo ezomeprazolis yra patį šiuolaikiškiausią požiūrį į gastroezofaginės refliukso ligos gydymą atitinkantis vaistas.
GERL yra lėtinė liga. Norint maksimalių rezultatų, vaistų tenka vartoti ilgai ir tiksliai pagal gydytojo nurodymus. Po pirmųjų mėnesių nepertraukiamo gydymo kurso terapinėmis dozėmis vėliau ezomeprazolio galima vartoti palaikomajam gydymui ar tiesiog pagal poreikį.
Nervinė įtampa arba stresas – kasdienis šiandienos palydovas. Vis daugiau žmonių skundžiasi dirgliosios žarnos sindromu, o stresas šio sveikatos sutrikimo atveju vaidina labai svarbų vaidmenį. Ar žinote, kokie procesai organizme vyksta nervinės įtampos metu ir kaip ilgalaikis stresas veikia virškinimo sistemą? ...
Skaityti daugiauTrumpalaikiai ir savaime praeinantys virškinimo sutrikimai jau nieko nestebina – tai bene dažniausias negalavimas, dėl kurio skundžiasi pacientai. Vis dėlto jei virškinimo sutrikimai kamuoja praktiškai nuolat arba jie vis pasikartoja, yra pakankamai intensyvūs, tuomet jau gali būti įtariamos lėtinės virškinimo sistemos ligos. Ir tai jau ne toks retas atvejis – manoma, kad lėtinės virškinimo ligos kamuoja mažiausiai kas dešimtą pasaulio asmenį, o kai kurios jų paliečia net kas penktą gyventoją. Ką reikėtų žinoti apie tris dažniausias lėtines virškinimo sistemos ligas – gastroezofaginio refliukso ligą, opaligę ir gastritą? ...
Skaityti daugiauGastroezofaginio refliukso liga (GERL) yra lėtinė liga, kurios paplitimas tikrai itin didelis. GERL ypatingai dažnai pasitaiko išsivysčiusiose, civilizuotose šalyse ir diagnozių skaičius nuolat auga. Šis virškinimo trakto sutrikimas gali išsivystyti nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus – jis pasireiškia netgi kūdikiams. Sergant šia liga patariama nuolatos stebėti savo mitybą ir kitus gyvenimo įpročius. Dažnai tik mitybos bei režimo koregavimo nepakanka, todėl tenka vartoti ir vaistus, skirtus nemaloniems GERL sukeliamiems simptomams palengvinti....
Skaityti daugiauJeigu kosulys atsiranda peršalus ir nėra ypatingai sunkus, pacientas gali mėginti jį gydyti pats nereceptiniais vaistiniais preparatais. Jei kosulys yra ūminės infekcinės ligos simptomas ir pasireiškia kitų neraminančių požymių, pavyzdžiui, itin aukšta temperatūra, dusulys arba jei kosėja vaikas, lėtinėmis ligomis sergantis pacientas – tuomet reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ilgiau kaip tris savaites trunkantis kosulys vadinamas užsitęsusiu arba poūmiu kosuliu, o ilgiau kaip 8 savaites trunkantis kosulys jau priskiriamas lėtiniam. Lėtinio kosulio priežasčių ieškoti būtina, nes tai gali būti kitų ligų, apie kurias net nenutuokiama, simptomas....
Skaityti daugiauVirškinimo organų ligos yra viena dažniausių priežasčių, verčiančių ieškoti gydytojo pagalbos ar apsilankyti vaistinėje. Tarp jų svarbią vietą užima vadinamosios acidogeninės, arba su padidėjusiu skrandžio rūgšties išsiskyrimu (hipersekrecija) susijusios ligos. Tai skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, gastroezofaginio refliukso liga (GERL), funkcinė dispepsija. Naujausi tyrimai rodo, kad šių negalavimų eigai svarbią įtaką turi padidėjusi skrandžio sulčių gamyba (hiperprodukcija). ...
Skaityti daugiauNe vienas yra patyręs rėmens graužimą - nemalonų deginimą, graužiantį skausmą už krūtinkaulio. Jis paprastai pasireiškia padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui. Kodėl padidėja rūgštingumas ir kaip jį nuslopinti? Tokie ir panašūs klausimai kyla daugeliui varginamų šio negalavimo. Į juos atsako Kauno II klinikinės ligoninės gydytoja Egidija PAURIENĖ...
Skaityti daugiauTurbūt nerasime nė vieno žmogaus, kurio kada nors nebūtų “ kankinę“ virškinimo negalavimai: pilvo pūtimas, rėmuo, pykinimas, viduriavimas, taip pat nemalonūs pojūčiai suvalgius ką nors “negero”. Tokios bėdos vargina tiek suaugusiuosius, tiek vaikus....
Skaityti daugiauDaugybei žmonių pažįstamas labai nemalonus jausmas – rėmens graužimas. Ir nors tai dažnai pablogina gyvenimo kokybę, pas gydytojus žmonės neskuba. Vidutiniškai nuo negalavimų pradžios iki kreipimosi pas specialistą praeina apie pusantrų metų. Ar galime patys susidoroti su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu? Iš kur atsiranda skrandžio deginimo jausmas ir kaip to išvengti? Komentuoja Vilniaus universiteto Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos Centro gydytoja gastroenterologė doc. Goda Denapienė....
Skaityti daugiauRėmuo (lot. pyrosis) – skrandžio motorikos sutrikimas, pasireiškiantis deginimo jausmu viršutinėje vidurinėje pilvo (epigastriumo) srityje ir už krūtinkaulio. Tai opi problema, nes rėmuo kankina iki 10 proc. gyventojų, o negydant gali atsirasti įvairių komplikacijų. Todėl svarbu žinoti, kokių priemonių reikia griebtis, norint sumažinti nemalonų deginimo jausmą....
Skaityti daugiauNemažai žmonių kankina rėmens graužimas bei padidėjęs rūgštingumas. Ypač dėl to kenčia nervingą, stresinį darbą dirbantys žmonės, skubantys, neturintys laiko pavalgyti, geriantys daug kavos ir rūkantys. Skrandžio rūgštis būtina maistui virškinti, tačiau jos perteklius žaloja gleivinę, atsiranda nemalonus pojūtis stemplėje. Toks deginantis skausmas, kylantis iš skrandžio, vadinamas rėmeniu. Liga nustatoma tada, kai ne rečiau kaip du kartus per savaitę pasireiškia deginimas skrandyje. Ką daryti, pajutus šio sutrikimo simptomus?...
Skaityti daugiauRėmuo – tai stemplės gleivinės sudirginimas rūgštimi, kuri kyla iš skrandžio. Tai populiarusis terminas. Mediciniškai rėmuo vadinasi pyrosis. Ryjant maistas praeina pro gerklę, stemplę iki skrandžio. Normaliai raumeninis vožtuvas, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu, atsidaro ir praleidžia maistą į skrandį; po to vėl užsidaro. Tuomet skrandyje išsiskiria rūgštys, padedančios virškinti maistą. Bet, jeigu sfinkteris atsidaro per dažnai ar pakankamai neužsidaro, skrandžio rūgštis grįžta į stemplę, pažeisdama ją ir sukeldama deginimo jausmą, ką mes vadiname rėmeniu....
Skaityti daugiauKai rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę, žmogų vargina rėmuo. Neretai dėl to būna ne tik nemalonus deginimo, graužimo pojūtis, bet ir kosulys, gerklės perštėjimas. Jei rėmuo ir atpylimas rūgščiu turiniu vargina bent du kartus per savaitę ir trikdo kasdieninę veiklą, gydytojas jau gali diagnozuoti gastroezofaginio refliukso ligą (GERL), kurios vienas iš pagrindinių simptomų ir yra rėmuo. ...
Skaityti daugiauVienos interneto svetainės dalyviai dalijasi rėmens „gydymo“ patirtimi „…gėriau pieną, litrą kitą – nepadėjo, riešutus valgiau – irgi ne“. „ … iš pradžių gelbėjo pienas, vėliau sviestas, paskui labai padėdavo žirniai. Perskaičiau, kažkokioj senoj knygoj tokį liaudišką metodą. Ryjau saujom, ypač prieš miegą“. „…man labiausiai padeda koks saldus nektaras, geriu palengva, mažais gurkšneliais“. „ … visada po ranka turiu mineralinio, geriu prieš valgį, po valgio“. „… graužiu moliūgo sėklas. Nepasakyčiau, kad visai „nuima“ graužimą, bet bent jau nebevemiu ir miegoti galiu atsigulus“....
Skaityti daugiauJeigu jus bent du kartus per savaitę vargina rėmens graužimas, gali būti, kad sergate gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Šia liga serga išties daug žmonių. „Jeigu dar prieš kelerius metus dėl GERL paūmėjimo žmonės į mus kreipdavosi daugiau sezoniškai – pavasarį, rudenį, kai paūmėja su skrandžio hipersekrecija susijusios ligos, dabar vis dažniau tokių ligonių ateina kasdien, – pastebi Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterologė dr. Goda DENAPIENĖ. Epidemiologiniais duomenimis, pusė žmonių rėmens graužimą – pagrindinį GERL simptomą – jaučia bent kartą per mėnesį, maždaug penktadalis – kartą per savaitę, o maždaug kas dešimtas – kasdien.“ ...
Skaityti daugiauDaugybei žmonių pažįstamas labai nemalonus jausmas – rėmens graužimas. Dažniausiai kartu atsiranda rūgšties jutimas burnoje, skausmas, veržimo ar deginimo jausmas duobutėje po krūtinkauliu. Paprastai rudenį visi šie simptomai suaktyvėja. Tokie kasdieninio gyvenimo „palydovai“ gali labai apkartinti gyvenimo džiaugsmą, todėl panagrinėsime, kaip galima šio negalavimo išvengti....
Skaityti daugiauVis dažniau į mus, gydytojus, kreipiasi žmonės dėl rėmens graužimo. Tą negalavimą jie apibūdina kaip deginantį skausmą už krūtinkaulio, kylantį kaklo link, atsirandantį po valgio, paūmėjantį atsigulus, lenkiantis į priekį. Tokie nemalonūs pojūčiai jiems kyla tada, kada rūgštus skrandžio turinys atsiduria ne savo vietoje, t.y. refliukso būdu iš skrandžio atsipila į stemplę. ...
Skaityti daugiauKonsultuoja Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterologė Neringa Skurkienė....
Skaityti daugiauNėštumas – fiziologinė moters būsena, todėl nėščioji neturėtų jaustis labai blogai. Jei iki nėštumo moteris sirgo virškinamosios sistemos organų ligomis, šios lėtinės ligos kartais gali paūmėti, bet tai nėra taisyklė. Vieno nėštumo metu moteris gali jaustis puikiai, kito nėštumo – blogiau ar atvirkščiai. Kodėl taip yra, niekas negali pasakyti. Nėštumas yra toks pat nevienodas, kaip ir gimstantys skirtingi vaikai. Todėl nereikia baimintis, kad, jei pykino per pirmąjį nėštumą, tai būtinai pykins ir per antrąjį. Apie virškinimo sutrikimus nėštumo metu kalbamės su Vilniaus universiteto docente vidaus ligų gydytoja gastroenterologe Violeta OŽERAITIENE....
Skaityti daugiau
