Aterosklerozė gresia ne tik pagyvenusiems

Aterosklerozė – nepastebimai prasidedantis ir tyliai progresuojantis arterijų susiaurėjimas. Aterosklerozė sukelia ne tik širdies, bet ir galvos smegenų bei kitų organų, pvz., kojų kraujagyslių ligas. Deja, bet dažniausiai apie tai, kad mūsų kraujagyslės pažeistos aterosklerozinių plokštelių, sužinome staiga – ištikus infarktui, insultui ar susirgę kita sunkia liga. Tad kaip jos formuojasi ir ar visada yra pavojingos? Konsultuoja Kauno klinikų I Kardiologijos skyriaus vadovė dr. Olivija Gustienė.

Prašome pakomentuoti aterosklerozės eigą: kaip susidaro aterosklerozinės plokštelės, kiek laiko kaupiasi, kol tampa pavojingos?

Veikiant rizikos veiksniams arterijose iš cholesterolio ir kitų kraujyje esančių medžiagų formuojasi aterosklerozinės plokštelės. Jų formavimasis – ilgas, sudėtingas ir nebylus procesas, prasidedantis jau 20–30 gyvenimo metais. Būtent tada aortoje pradeda rastis pačios pirmosios riebalinės dėmelės. Tačiau ar jos peraugs į aterosklerozines plokšteles, kurios, siaurindamos arterijų spindį, sukelia organų, kuriuos maitina, kraujotakos nepakankamumą, priklauso ne tiek nuo amžiaus, kiek nuo žmogaus gyvenimo būdo, rizikos veiksnių.

Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie skatina šios patologijos progresavimą, yra rūkymas, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nejudra, stresas, paveldimas polinkis sirgti širdies ligomis, padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje ir cukrinis diabetas.

Taigi aterosklerozė nėra liga, kurią nulemia vien amžius. O ir žmogaus kalendorinis ir biologinis amžius gali smarkiai skirtis. Pvz., 40-ties metų rūkančio nutukusio vyro, kurio cholesterolio kiekis kraujyje ir kraujo spaudimas yra aukštas, kraujagyslių biologinis amžius gali būti toks pats, kaip ir 60-ties metų vyro, kuris nerūko, sportuoja ir tinkamai maitinasi.

Ar visos aterosklerozinės plokštelės pavojingos, o gal jos tiesiog „guli“ toje kraujagyslėje ir nieko bloga nedaro?

Aterosklerozinės plokštelės skirstomos į stabilias ir nestabilias. Pavojingos yra nestabilios plokštelės, jos įtrūksta, įplyšta, o ties pažeidimo vieta susiformavęs trombas gali visiškai užkimšti kraujagyslės spindį. Būtent tai ir sukelia ūmines gyvybei pavojingas ligas – miokardo infarktą ar insultą.

Aterosklerozinių plokštelių nestabilumą skatina stresas, fizinis krūvis, rūkymas, pakilęs kraujospūdis. Kita vertus, reikia paminėti, kad yra vaistų, kurie stabilizuoja šias plokšteles. Jie pakeičia jų sudėtį taip, kad būtų linkusios mažiau plyšti. Tai vaistai, kurie mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, – vadinamieji statinai.

Iki kada aterosklerozė yra laikinas reiškinys, o kada jau šių plokštelių įveikti nebegalima?

Aterosklerozė gali tapti iš dalies grįžtamu procesu, jeigu pacientas, kuriam buvo nustatyta ši liga, iš esmės pakeičia savo gyvenimo būdą, mitybą, yra fiziškai aktyvus, reguliariai vartoja jam skirtų vaistų, ypač tų, kurie mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, jei reikia – kraujo krešumą mažinančių ir vaistų, reguliuojančių kraujospūdį. Tada aterosklerozės progresavimą galima sulėtinti ar bent išvengti tokių komplikacijų, kaip miokardo infarktas ar insultas.

Mokslo įrodyta, kad tokiu atveju aterosklerozinės plokštelės nedidėja ar net kai kuriais atvejais sumažėja (regresuoja). Kad aterosklerozinės plokštelės visai išnyktų, tokių mokslo duomenų nėra. Tačiau yra kuriami naujai vaistai, pvz., veikiantys imuninę sistemą, vakcinos nuo aterosklerozės, bandoma genų inžinerija. Gali būti, kad ateities medicina suteiks galimybę išvengti ir gydytis nuo šios ligos.

Todėl šiandien svarbiausia yra atitolinti aterosklerozės išsivystymo pradžią – apie sveiką gyvenseną turėtų būti kalbama jau darželyje, reikia diegti sveikos mitybos, fizinio aktyvumo įpročius, aiškinant apie rizikos veiksnius.

Kokie mitai, susiję su ateroskleroze, vis dar populiarūs?

Retai, bet būna, kad vyresnio amžiaus pacientai aterosklerozę tapatina su skleroze ir supranta kaip atminties sutrikimo ligą.

Be to, gana dažnai žmonės, kurie išgyveno miokardo infarktą ar priešinfarktinę būklę, kuriems buvo širdies arterijų gydomosios plėtimo procedūros ar net operacija, kurios metu buvo suformuotos jungtys (šuntai) tarp vainikinių arterijų ir aortos, klaidingai mano, kad jie išsigydė ir nuo aterosklerozės. Tačiau reikia suprasti, kad šiems pacientams buvo gydomos tik aterosklerozės sukeltos pasekmės, ir, jeigu jie nesiims veiksmų ligos priežastims įveikti, ši liga kartosis, progresuos, pažeis naujas kraujagysles, gali įvykti į kraujagyslę implantuotų specialių skėtiklių (stentų) ar naujųjų jungčių užsikimšimas, toliau progresuoti krūtinės angina (stenokardija), pasireikšti infarktas, insultas, sutrikti kojų kraujotaka.

Pacientai dažnai vartoja brangius maisto papildus kaip „priemonę nuo visų ligų, neturinčius jokių šalutinių poveikių ir veikiančius tik teigiamai“. Tai dar vienas mitas – kad galima išgyti vartojant vitaminų, maisto papildų, o tikrų vaistų atsisakius.

Kita dažna pacientų klaida – manymas, kad vaistų nuo aterosklerozės galima pavartoti trumpai. Tačiau taip nėra. Vaistų, kurie mažina cholesterolį, kraujotaką gerinančių medikamentų, kraujospūdį mažinančių reikia vartoti ilgai, o jų vartojimo negalima nutraukti nepasitarus su gydytoju.

Kaip aterosklerozė diagnozuojama? Ar padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis kraujyje visada reiškia, kad sergama ateroskleroze?

Reikėtų išskirti dvi žmonių grupes. Tai mažos ir didelės rizikos sirgti ateroskleroze pacientai. Didelės rizikos pacientai – tie, kuriems yra du ir daugiau aukščiau išvardytų aterosklerozę skatinančių veiksnių. Ypač savo sveikata turėtų susirūpinti tie žmonės, kurių šeimoje jaunesni kaip 55 m. vyrai ir jaunesnės kaip 65 m. moterys sirgo infarktu, išemine širdies liga arba staiga nuo jų mirė.

Apskritai visi turėtume žinoti savo rizikos veiksnius, juos įvertinti, o sulaukę 40 m. vyrai ir 50 m. moterys turėtų nuolat (bent kartą per metus) pasimatuoti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje (ne tik bendrojo, bet ir mažo („blogojo“) ir didelio („gerojo“) tankio lipoproteinų cholesterolio ir trigliceridų kiekį). Jei žmogus nutukęs, jis turėtų stebėti ir gliukozės kiekį kraujyje.

Aterosklerozė diagnozuojama atlikus vadinamuosius aterosklerozės vaizdo tyrimus, kurių metu bandoma aptikti aterosklerozinės plokšteles. Esant reikalui, gali būti atlikti kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso ar pozitronų emisijos tomografijos tyrimai.

Ar padidėjęs cholesterolio kiekis visada reiškia aterosklerozę? Žinoma, ne. Tai priklauso nuo to, ar nustatytas tik padidėjęs cholesterolio kiekis, ar kartu yra ir daugybę kitų rizikos veiksnių. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė rizika, kad aterosklerozinės plokštelės formuosis jau ankstyvajame amžiuje.

Be to, svarbu ir kiek yra padidėjęs cholesterolis. Jeigu blogojo cholesterolio yra daugiau kaip 6 mmol/l, rizika sirgti aterosklerozės sukeltomis ligomis gali būti didelė.

Kokie aterosklerozės simptomai?

Daug metų aterosklerozė vystosi be simptomų, o pasireiškia dažniausiai ūmiai. Jeigu plokštelės didėja palaipsniui ir palaipsniui siaurėja kraujagyslių spindis, žmogų gali varginti lėtinė išeminė liga. Ligos pasireiškimas priklauso nuo to, kurios kraujagyslės pažeistos. Jeigu širdies – sergama infarktu, jeigu galvos – insultu, jeigu kojų arterijų – kojų išemija ir t.t. Liūdniausia, kad kai minėtos ligos pasireiškia, aterosklerozė jau būna labai smarkiai progresavusi.

Ko galbūt žmonės dar nežino apie „blogąjį“ cholesterolį? Ir kur rasti „gerojo“?

Aterosklerozės profilaktikai skiriama speciali dieta, kurios pagrindinis principas – mažinti bendrą ir gyvulinių riebalų kiekį. Riboti riebią mėsą, riebius padažus, kiaulieną, kuo mažiau lengvai pasisavinamų angliavandenių (pvz., cukraus), ir pan.

Tinkamiausia vadinamoji Viduržemio jūros dieta, kurios pagrindą sudaro daug daržovių ir vaisių, žuvis, grūdinės kultūros, augaliniai aliejai. Mažai mėsos ir mėsos produktų, labai mažai kiaušinių. Tai visiems gerai žinomi principai.