Ligos priežastys
Aterosklerozė nėra vien tik nuo amžiaus priklausanti liga. Ją sukelia ir sąlygoja daugelis rizikos veiksnių – rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas – hipertenzija, cukrinis diabetas, padidėjęs „blogojo“ cholesterolio ir sumažėjęs „gerojo“ cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris ir nejudrus gyvenimo būdas, menopauzė, geriamieji kontraceptikai. Šiuos rizikos veiksnius mes galime pašalinti, tačiau aterosklerozę įtakoja ir nekeičiamieji rizikos veiksniai – amžius, vyriškoji lytis, paveldimumas.
Yra keletas aterosklerozės vystymąsi aiškinančių teorijų, bet šiuo metu laikomasi „kraujagyslės atsako į pažeidimą“ teorijos. Pradžioje rizikos veiksniai (cholesterolis, padidėjęs kraujospūdis, rūkymas ir kt.) pažeidžia vidinį arterijų dangalą – endotelį. Jis netenka savo apsauginės funkcijos, tampa pralaidus uždegiminėms kraujo ląstelėms ir cholesteroliui. Jei kraujyje cholesterolio per daug, jis pro pažeistą endotelį patenka į gilesniuosius arterijos sluoksnius, pakinta veikiant įvairiems veiksniams ir „suryjamas“ apsauginių organizmo ląstelių. Susiformuoja ankstyvasis aterosklerozinis pažeidimas – riebalinė dėmė. Vėliau pažeidimas didėja, jame kaupiasi ne tik cholesterolis, bet ir įvairios ląstelės, medžiagos, kalcis – formuojasi aterosklerozinė plokštelė. Tokia didėjanti plokštelė vis labiau siaurina arteriją ir trukdo tekėti kraujui. Jautriausios aterosklerozei yra širdies raumenį maitinančios koronarinės (vainikinės) arterijos. Aterosklerozinę plokštelę sudaro riebalinė šerdis (jos pagrindas – cholesterolis) ir dangalas iš mūsų organizmą sudarančio jungiamojo audinio, skiriantis plokštelę nuo kraujo.
Simptomai
• Aukštas kraujo spaudimas
• Kojų skausmai
• Pilvo skausmas
• Krūtinės skausmas
Ligos eiga
Pradinėse stadijose žmogus dažniausiai niekuo nesiskundžia, nieko blogo nejaučia. Ši liga pasireiškia visai netikėtai, kai procesas jau toli pažengęs, t.y. komplikacijomis:
1. Krūtines angina ir miokardo infarktu, kai pažeidžiamos širdies arterijos;
2. Pilvo skausmais pavalgius ir žarnų gangrena, kai pažeidžiamos pilvo arterijos;
3. Paralyžiais ir galvos smegenų insultu, kai pažeidžiamos galvos arterijos;
4. Kojų skausmais ar gangrena, kai pažeidžiamos kojų arterijos;
5. Aortos išsiplėtimu ar plyšimu;
6. Padidėjusiu kraujospūdžiu, kai pažeidžiamos inkstų kraujagyslės.
Aterosklerozė – sisteminė kraujagyslių sienelės liga – pažeidžianti širdies, smegenų, kojų, rečiau rankų, pilvo kraujagysles. Ateroskleroziniai pokyčiai arterijose pradeda rastis jaunystėje ir metams bėgant ryškėja.
Daug metų aterosklerozinė plokštelė auga, nesukeldama jokių simptomų. Ligos paūmėjimus dažniausiai sukelia prie aterosklerozinės plokštelės įplyšimo susidaręs ir kraujo tėkmę trikdantis krešulys (trombas). Pastaraisiais metais nustatyta, kad pavojingiausios ne pačios didžiausios plokštelės, labiausiai siaurinančios arteriją (75 proc. ir daugiau), bet nestabilios, lengviausiai pažeidžiamos, kartais visai nedidelės plokštelės: jos minkštos, su didele riebaline šerdimi. Dėl menkiausios priežasties (pavyzdžiui, po didesnio fizinio darbo ar emocinio susijaudinimo, pakilus kraujospūdžiui ar padažnėjus pulsui) plokštelė traumuojama, ji įplyšta, o ties įplyšimu formuojasi trombas (krešulys). Negydoma aterosklerozė komplikuojasi.
Komplikacijos
• Krūtinės angina ir miokardo infarktas.
• Pilvo skausmai ir žarnų gangrena.
• Paralyžius ir galvos smegenų insultas.
• Kojų skausmai ar gangrena.
• Aortos išsiplėtimas ar plyšimas.
• Padidėjęs kraujospūdis.
Patarimai
Dieta. Rekomenduojama vartoti daug šviežių daržovių ir vaisių, rupių miltų ir nemaltų grūdų duonos gaminių, javainių, ryžių, ankštinių, makaronų, neriebių pieno produktų, liesos mėsos, paukštienos be odelės, žuvies. Nekepkite maisto riebaluose, geriau virkite ar troškinkite dengtoje teflonu keptuvėje visai be riebalų arba gaminkite garuose ar mikrobangų krosnelėje. Paprašykite Jus gydančio gydytojo lentelių, kuriose surašyti rekomenduojami ir nerekomenduojami vartoti maisto produktai. Jei turite antsvorį, rekomenduojama jį koreguoti.
Aktyvumas. Rekomenduojama reguliari kasdienė 20-30 minučių trunkanti mankšta (jei tiek negalite, mankštinkitės mažiausiai 3 kartus per savaitę), ypač tinka pasivaikščiojimas, plaukiojimas. Ligoniams, turintiems aterosklerozės komplikacijų, fizinį aktyvumą turėtų parinkti gydytojas.
Rūkymas. Rekomenduojama mesti rūkyti, jei rūkote.
Liaudiškos priemonės. Iš liaudiškų priemonių pripažinta, kad česnakas ir svogūnas (česnakas veikia 10 kartų stipriau) mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Taip pat naudingi žuvies taukai bei žuvies dieta. Nuo aterosklerozės saugo ir medžiagos esančios arbatoje, ypač žalioje, raudonajame vyne, obuoliuose.
Kita. sunkiausia pakeisti vieną svarbiausių ligą nulemiančių veiksnių – paveldėjimą. Tačiau genetikoje vyksta intensyvūs tyrimai. Gal netolimoje ateityje bus galima sumažinti genų įtaką ligos atsiradimui.
Paradoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas....
Skaityti daugiauAterosklerozė – nepastebimai prasidedantis ir tyliai progresuojantis arterijų susiaurėjimas. Aterosklerozė sukelia ne tik širdies, bet ir galvos smegenų bei kitų organų, pvz., kojų kraujagyslių ligas. Deja, bet dažniausiai apie tai, kad mūsų kraujagyslės pažeistos aterosklerozinių plokštelių, sužinome staiga – ištikus infarktui, insultui ar susirgę kita sunkia liga. Tad kaip jos formuojasi ir ar visada yra pavojingos? Konsultuoja Kauno klinikų I Kardiologijos skyriaus vadovė dr. Olivija Gustienė....
Skaityti daugiauAterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelės liga; nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Šio proceso metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. ...
Skaityti daugiauJei esate vyresnio amžiaus žmogus arba turite tokio amžiaus tėvelius, tikriausiai žinote, kas yra koronarinė širdies liga. Šia liga sergantys žmonės dažniausiai skundžiasi krūtinės skausmais, varginančiais fizinio krūvio metu ar susijaudinus, dusuliu. Ir pirkinius nešusios senutės pailsėti sustoja dažniausiai dėl ką tik minėtos priežasties. Toliau pateikiami svarbiausi faktai apie šią ligą bei jos gydymą....
Skaityti daugiauKo gero, ištikus miokardo infarktui, patį didžiausią smūgį patiria maždaug keturiasdešimtmetis žmogus. Dar jaunas, bet jau daug pasiekęs, puikiai išmanantis savo darbą ir įsitikinęs, kad jaunesnis kolega jo nesugebės pakeisti darbe. O kas pasirūpins augančiais vaikais? Įprastas pirmasis klausimas: ar aš jau galiu grįžti į darbą? Deja, tada net labai skubantiems tenka sustoti ir pradėti rūpintis sveikata. ...
Skaityti daugiauamerikos širdies asociacijos duomenimis, 40-60 metų amžiaus grupėje apie 2,5...
Skaityti daugiauAnksčiau buvo manoma, kad moterims koronarinės širdies ligos rizika mažesnė negu vyrams, tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad nuo šios ligos daugelyje šalių vyresnio amžiaus moterys (ypač po menopauzės) miršta vis dažniau. Palyginkite: nuo krūties vėžio miršta viena iš dvidešimt penkių moterų (4 proc.), tuo tarpu nuo koronarinės širdies ligos miršta viena iš dviejų moterų (50 proc.). Nepaisant tokio didelio koronarinės širdies ligos dažnio, dauguma moterų nežino, kokia tai liga ir kokie rizikos veiksniai reikšmingiausi būtent moterims....
Skaityti daugiauDažnai girdime, kad kraujo riebalai, arba lipidai, kurių pagrindinis cholesterolis, yra blogai, kad reikia rinktis maistą, kur jų mažiau. Tačiau taip pat girdime, kad cholesterolis gali būti ir geras. Tad ką turėtume žinoti apie cholesterolį ir jo keliamus pavojus? Kokios maisto turėtume vengti? Konsultuoja Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Santariškių klinikų I Kardiologijos skyriaus vedėja prof. Žaneta Petrulionienė....
Skaityti daugiauAterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelių liga, arterijų standėjimo ir siaurėjimo procesas. Ši liga prasideda nepastebimai ir tyliai vystosi; arterijose susidaro atero-sklerozinių plokštelių; pažeidžiamos gyvybiškai svarbios kraujagyslės – arterijos, ypač širdies, smegenų, pakinklio, miego, klubinės arterijos ir aorta. Apie tai, ar galima išvengti aterosklerozės ir kaip tai padaryti, pasakoja bendrosios praktikos gydytoja Birutė VENCKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauAr kada pagalvojote, kad daugelio organizmo funkcijų sutrikimų ar net ligų būtų galima išvengti subalansavus mitybą? Daugelis žmonių tą žino, bet vadovaujasi taisykle: „Gyvenu tik vieną kartą, todėl valgau ką noriu ir kiek noriu“. Medikai tokią taisyklę vertina kaip sąmoningą ligų rizikos didinimą, nes mėgavimasis gausiu ir riebiu maistu yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis....
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiau