Širdies ir kraujagyslių ligos: arterinė hipertenzija – padidėjusio kraujospūdžio liga, stenokardija – krūtinės skausmas, sukeltas širdį maitinančių kraujagyslių susiaurėjimo, miokardo infarktas – dalies širdies raumens žūtis dėl širdies kraujotakos pablogėjimo. Šias ligas vienija ta pati priežastis – aterosklerozė.
Sveika kraujagyslė turi lygią sienelę, ir kraujo kūneliai ja teka be kliūčių. Pažeista kraujagyslės sienelė, kurioje yra cholesterolio sankaupų, tampa nelygi, trikdo normalų kraujo tekėjimą, tai ir yra aterosklerozė. Jos pasekmė – nepakankama organų mityba.
Aterosklerozė pažeidžia įvairių organų mitybą, taigi ji kalta ir dėl insultų, kojų arterijų užsikimšimo, žarnyno kraujotakos sutrikimų.
Kol kraujagyslė nesusiaurėja daugiau negu pusiau, jaučiamės sveiki.
Dėl įvairių žalingų kraujagyslėms veiksnių po vidiniu sienelės sluoksniu formuojasi vadinamoji ateroma, arba aterosklerozinė plokštelė. Jos atsiradimą skatina oksidantai, kurių padaugėja dėl įvairių priežasčių: uždegimo, rūkymo, streso. Lipidai (riebalai) taip pat svarbūs, ir ne tik tai, kiek jų yra kraujyje, bet ir kokios rūšies.
Pastebėta, kad ateromos greičiau susidaro, kai kraujyje per daug gliukozės, homocisteino. Plokštelė atsiranda, auga, siaurindama kraujagyslę, organas vis blogiau aprūpinamas krauju. Žmogus linkęs pamažu prisitaikyti, tačiau kompensaciniai rezervai senka. Mažėja ir fizinis pajėgumas.
Yra dar vienas pavojus – ateroma pažeidžia sienelę, o prie pažeistos vietos „limpa“ trombocitai. Tada prasideda grandininė reakcija: prie jau prikibusių trombocitų limpa kiti kraujo kūneliai, susidaro krešulys, o tuomet kraujui visiškai užkertamas kelias į atitinkamą organą. Jei į širdies sritį, įvyksta infarktas, jei į smegenų – insultas.
Sveikam jaunam žmogui pakanka sveikai gyventi. Jei yra rizikos veiksnių (cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, vyresnis amžius ir pan.), be vaistų neapsieisite.
Paradoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas....
Skaityti daugiauAterosklerozė – nepastebimai prasidedantis ir tyliai progresuojantis arterijų susiaurėjimas. Aterosklerozė sukelia ne tik širdies, bet ir galvos smegenų bei kitų organų, pvz., kojų kraujagyslių ligas. Deja, bet dažniausiai apie tai, kad mūsų kraujagyslės pažeistos aterosklerozinių plokštelių, sužinome staiga – ištikus infarktui, insultui ar susirgę kita sunkia liga. Tad kaip jos formuojasi ir ar visada yra pavojingos? Konsultuoja Kauno klinikų I Kardiologijos skyriaus vadovė dr. Olivija Gustienė....
Skaityti daugiauAterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelės liga; nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Šio proceso metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. ...
Skaityti daugiauJei esate vyresnio amžiaus žmogus arba turite tokio amžiaus tėvelius, tikriausiai žinote, kas yra koronarinė širdies liga. Šia liga sergantys žmonės dažniausiai skundžiasi krūtinės skausmais, varginančiais fizinio krūvio metu ar susijaudinus, dusuliu. Ir pirkinius nešusios senutės pailsėti sustoja dažniausiai dėl ką tik minėtos priežasties. Toliau pateikiami svarbiausi faktai apie šią ligą bei jos gydymą....
Skaityti daugiauKo gero, ištikus miokardo infarktui, patį didžiausią smūgį patiria maždaug keturiasdešimtmetis žmogus. Dar jaunas, bet jau daug pasiekęs, puikiai išmanantis savo darbą ir įsitikinęs, kad jaunesnis kolega jo nesugebės pakeisti darbe. O kas pasirūpins augančiais vaikais? Įprastas pirmasis klausimas: ar aš jau galiu grįžti į darbą? Deja, tada net labai skubantiems tenka sustoti ir pradėti rūpintis sveikata. ...
Skaityti daugiauamerikos širdies asociacijos duomenimis, 40-60 metų amžiaus grupėje apie 2,5...
Skaityti daugiauAnksčiau buvo manoma, kad moterims koronarinės širdies ligos rizika mažesnė negu vyrams, tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad nuo šios ligos daugelyje šalių vyresnio amžiaus moterys (ypač po menopauzės) miršta vis dažniau. Palyginkite: nuo krūties vėžio miršta viena iš dvidešimt penkių moterų (4 proc.), tuo tarpu nuo koronarinės širdies ligos miršta viena iš dviejų moterų (50 proc.). Nepaisant tokio didelio koronarinės širdies ligos dažnio, dauguma moterų nežino, kokia tai liga ir kokie rizikos veiksniai reikšmingiausi būtent moterims....
Skaityti daugiauDažnai girdime, kad kraujo riebalai, arba lipidai, kurių pagrindinis cholesterolis, yra blogai, kad reikia rinktis maistą, kur jų mažiau. Tačiau taip pat girdime, kad cholesterolis gali būti ir geras. Tad ką turėtume žinoti apie cholesterolį ir jo keliamus pavojus? Kokios maisto turėtume vengti? Konsultuoja Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Santariškių klinikų I Kardiologijos skyriaus vedėja prof. Žaneta Petrulionienė....
Skaityti daugiauAterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelių liga, arterijų standėjimo ir siaurėjimo procesas. Ši liga prasideda nepastebimai ir tyliai vystosi; arterijose susidaro atero-sklerozinių plokštelių; pažeidžiamos gyvybiškai svarbios kraujagyslės – arterijos, ypač širdies, smegenų, pakinklio, miego, klubinės arterijos ir aorta. Apie tai, ar galima išvengti aterosklerozės ir kaip tai padaryti, pasakoja bendrosios praktikos gydytoja Birutė VENCKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauAr kada pagalvojote, kad daugelio organizmo funkcijų sutrikimų ar net ligų būtų galima išvengti subalansavus mitybą? Daugelis žmonių tą žino, bet vadovaujasi taisykle: „Gyvenu tik vieną kartą, todėl valgau ką noriu ir kiek noriu“. Medikai tokią taisyklę vertina kaip sąmoningą ligų rizikos didinimą, nes mėgavimasis gausiu ir riebiu maistu yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis....
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiau