){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Amerikos širdies asociacijos duomenimis, 40-60 metų amžiaus grupėje apie 2,5 proc. asmenų serga periferinių arterijų ligomis. Tarp aštuoniasdešimtmečių šios ligos diagnozuojamos jau 22 proc. asmenų. Dažniau sergama lėtinėmis periferinių arterijų ligomis, o dažniausiai – ateroskleroze.
Protarpinis šlubavimas (dažniausia jo priežastis – aterosklerozinis procesas, pažeidžiantis kojas aprūpinančias arterijas) – tai simptomas, kuris visada rodo, kad kojų raumens aprūpinimas krauju sumažėjęs ir raumenys gauna per mažai deguonies. Ligoniai skundžiasi skausmu blauzdos, rečiau – šlaunų ar sėdmenų srityse, atsirandančiu einant. Nuėjęs tam tikrą atstumą, ligonis turi sustoti, nes raumenų skausmas tampa nepakeliamas. Ligai progresuojant, atstumas, kurį ligonis praeina nesustodamas, pamažu trumpėja.
Diagnozuojant periferinių arterijų ligas, itin svarbu ligos anamnezė. Išsiaiškinus ir įvertinus negalavimus, atskiriami kiti sutrikimai, galintys sukelti kojų skausmus (pvz., osteoartritas, juosmeninių nervinių šaknelių spaudimo simptomai, veninės kraujotakos nepakankamumas). Tikslinga atlikti kruopščią ligonio apžiūrą:
• Pakėlus gulinčio ligonio kojas 45 laipsnių kampu, mažiau kraujo gaunanti galūnė pablykšta labiau už sveikąją.
• Neužčiuopiamas pėdos, pakinklio, šlaunies arterijos pulsas (priklauso nuo užakimo vietos). Jei arterijos susiaurėjusios, bet dar neužakusios, pulsacija būna silpnesnė.
• Galūnė, kurios kraujotaka sutriko, bus šaltesnė už sveikąją.
• Klausantis fonendoskopu susiaurėjimo vietoje girdimas šiurkštus ūžesys.
Tiksliausiai kraujotakos sutrikimus parodo kulkšnies sistolinio kraujospūdžio matavimas doplerio metodu.
Gydymas:
• Konservatyvus.
• Angioplastinė balioninė kateterizacija (arterijų išplėtimas).
• Chirurginė operacija.
Konservatyvus protarpinio šlubavimo gydymas:
• Koreguojami rizikos veiksniai:
a) rekomenduojama mesti rūkyti;
b) užtikrinama gera cukrinio diabeto kontrolė;
c) hipertenzijos kontrolė ir kt.
• Gydymas antiagregantais (skiriama: mažos aspirino dozės ar kitų preparatų).
• Ėjimo terapija.
• Gydymas vaistais. Kol kas nėra veiksmingo medikamento, kuris sumažintų ar pašalintų protarpinio šlubavimo simptomus, tačiau tiriamas kai kurių vaistų grupių poveikis ir jų skiriama protarpiniam šlubavimui gydyti:
- vazoaktyviosios medžiagos;
- kraujo klampumą mažinantys preparatai;
- prostanoidai.
Paradoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas....
Skaityti daugiauAterosklerozė – nepastebimai prasidedantis ir tyliai progresuojantis arterijų susiaurėjimas. Aterosklerozė sukelia ne tik širdies, bet ir galvos smegenų bei kitų organų, pvz., kojų kraujagyslių ligas. Deja, bet dažniausiai apie tai, kad mūsų kraujagyslės pažeistos aterosklerozinių plokštelių, sužinome staiga – ištikus infarktui, insultui ar susirgę kita sunkia liga. Tad kaip jos formuojasi ir ar visada yra pavojingos? Konsultuoja Kauno klinikų I Kardiologijos skyriaus vadovė dr. Olivija Gustienė....
Skaityti daugiauAterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelės liga; nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Šio proceso metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. ...
Skaityti daugiauJei esate vyresnio amžiaus žmogus arba turite tokio amžiaus tėvelius, tikriausiai žinote, kas yra koronarinė širdies liga. Šia liga sergantys žmonės dažniausiai skundžiasi krūtinės skausmais, varginančiais fizinio krūvio metu ar susijaudinus, dusuliu. Ir pirkinius nešusios senutės pailsėti sustoja dažniausiai dėl ką tik minėtos priežasties. Toliau pateikiami svarbiausi faktai apie šią ligą bei jos gydymą....
Skaityti daugiauKo gero, ištikus miokardo infarktui, patį didžiausią smūgį patiria maždaug keturiasdešimtmetis žmogus. Dar jaunas, bet jau daug pasiekęs, puikiai išmanantis savo darbą ir įsitikinęs, kad jaunesnis kolega jo nesugebės pakeisti darbe. O kas pasirūpins augančiais vaikais? Įprastas pirmasis klausimas: ar aš jau galiu grįžti į darbą? Deja, tada net labai skubantiems tenka sustoti ir pradėti rūpintis sveikata. ...
Skaityti daugiauamerikos širdies asociacijos duomenimis, 40-60 metų amžiaus grupėje apie 2,5...
Skaityti daugiauAnksčiau buvo manoma, kad moterims koronarinės širdies ligos rizika mažesnė negu vyrams, tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad nuo šios ligos daugelyje šalių vyresnio amžiaus moterys (ypač po menopauzės) miršta vis dažniau. Palyginkite: nuo krūties vėžio miršta viena iš dvidešimt penkių moterų (4 proc.), tuo tarpu nuo koronarinės širdies ligos miršta viena iš dviejų moterų (50 proc.). Nepaisant tokio didelio koronarinės širdies ligos dažnio, dauguma moterų nežino, kokia tai liga ir kokie rizikos veiksniai reikšmingiausi būtent moterims....
Skaityti daugiauDažnai girdime, kad kraujo riebalai, arba lipidai, kurių pagrindinis cholesterolis, yra blogai, kad reikia rinktis maistą, kur jų mažiau. Tačiau taip pat girdime, kad cholesterolis gali būti ir geras. Tad ką turėtume žinoti apie cholesterolį ir jo keliamus pavojus? Kokios maisto turėtume vengti? Konsultuoja Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Santariškių klinikų I Kardiologijos skyriaus vedėja prof. Žaneta Petrulionienė....
Skaityti daugiauAterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelių liga, arterijų standėjimo ir siaurėjimo procesas. Ši liga prasideda nepastebimai ir tyliai vystosi; arterijose susidaro atero-sklerozinių plokštelių; pažeidžiamos gyvybiškai svarbios kraujagyslės – arterijos, ypač širdies, smegenų, pakinklio, miego, klubinės arterijos ir aorta. Apie tai, ar galima išvengti aterosklerozės ir kaip tai padaryti, pasakoja bendrosios praktikos gydytoja Birutė VENCKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauAr kada pagalvojote, kad daugelio organizmo funkcijų sutrikimų ar net ligų būtų galima išvengti subalansavus mitybą? Daugelis žmonių tą žino, bet vadovaujasi taisykle: „Gyvenu tik vieną kartą, todėl valgau ką noriu ir kiek noriu“. Medikai tokią taisyklę vertina kaip sąmoningą ligų rizikos didinimą, nes mėgavimasis gausiu ir riebiu maistu yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis....
Skaityti daugiauDauguma žmonių kenčia kojų skausmą bei tirpimą ir mano, kad jį sukelia normalus senėjimas. Tačiau dėl tokių neteisingų įsitikinimų pavėluotai kreipiantis į gydytoją tik sunkiau pašalinti nemalonią ligą. Apie šios ligos gydymą bei profilaktiką kalbamės su Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos profesoriumi Rimantu Puteliu....
Skaityti daugiau
