){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Be minėtųjų simptomų, alerginiam konjunktyvitui būdingas vokų pabrinkimas, nedidelis akių paraudimas. Apatinio voko skliaute gali būti nedaug gleivingo sekreto, viršutinio voko junginėje – smulkių papilų, tačiau niekuomet nebūna stambių papilų ar folikulų. Paprastai regėjimas nesutrinka, nes pažeidžiama tik junginė, tačiau gali trukdyti intensyvus ašarojimas.
Sergančiojo būklė pablogėja išėjus į lauką, pabuvus gamtoje saulėtą vėjuotą dieną, kada žiedadulkių ir dulkių koncentracija ore didžiausia. Būklė smarkiai pagerėja lietingą dieną. Ligos požymiai kartojasi kasmet tuo pačiu laiku. Alergija žiedadulkėms patvirtinama odos dūrio su žiedadulkių alergenais mėginiais.
Ilgą laiką ūminių ir lėtinių alerginių konjunktyvitų gydymas buvo simptominis, tačiau pastaruoju metu, ištyrus alerginių reakcijų mechanizmus, gydymo tikslas – ne tik nuslopinti simptomus, bet ir gydyti alerginę ligą. Pagal alerginių konjunktyvitų simptomus skiriamas pirminis, antrinis ir tretinis gydymas.
Pirminis alerginių akių ligų gydymas – vengti alergenų aplinkoje, mažinti pabrinkimą dedant šaltus kompresus, naudoti jungines drėkinančius preparatus. Pasirinkti darbą, kur nebūtų didelio kiekio dulkių ar žiedadulkių, galinčių sukelti alergiją. Rekomenduojama apgalvotai rinktis atostogų laiką ir vietą. Patalpos turi būti vėdinamos tam tikru paros metu. Tai turėtų būti daroma ankstyvą rytą arba vėlyvą vakarą, kada žiedadulkių kiekis ore minimalus, arba po lietaus, kai žiedadulkės nukrenta ir nebesklando ore. Šalti kompresai sumažina alergijos simptomus, ypač niežėjimą. Akių drėkinimas tiesiogiai pašalina alergenus iš junginės, sumažina jų koncentraciją. Patartina grįžus iš lauko nusiplauti veidą ir akis virintu vandeniu, kasdien trinkti galvą, atėjus į patalpą, persirengti drabužius.
Antrinis alerginių akių ligų gydymas – tai simptominis vietinių medikamentų vartojimas kartu su bendriniais dekongestantais, antihistamininiais, putliąsias ląsteles stabilizuojančiais ir uždegimą slopinančiais medikamentais.
Pagrindiniai vaistai nuo sezoninio alerginio konjunktyvito – antihistamininiai preparatai. Jie gali būti vartojami sistemiškai (tabletėmis) arba akių lašų forma.
Vienas iš sistemiškai vartojamų antihistamininių preparatų – fenkarolis (kvinfenadinas). Preparatas turi savybių, dėl kurių juo galima veiksmingai gydyti ligonius, kai nepadeda kiti šios grupės preparatai. Jis šalina arba silpnina bronchų bei žarnyno lygiųjų raumenų spazmus. Veiksmingai malšina niežulį, slopina serotonino sukeliamas reakcijas, mažina sekreciją, spazmus, sumažina alergines reakcijas į alergeną. Vaistas silpnina mažinantį kraujospūdį histamino poveikį, jo įtaką kapiliarų pralaidumui. Jis tiesiogiai neveikia širdies veiklos ir kraujo spaudimo, priešingai nei kai kurie kiti šios grupės preparatai, neslopina centrinės nervų sistemos.
Tinkamas vartoti ir sergant kitomis alerginėms ligomis: ūmine arba lėtine dilgėline, Kvinkės edema, šienlige, alergine sloga, dermatoze (egzema, psoriaze, neurodermitu), pasireiškus maisto ar medikamentų sukeltai alerginei reakcijai, neinfekcinei alerginei reakcijai, kurios metu atsiranda bronchų spazmas.
Vaisto paskiria gydytojas, jis ir nurodo, kiek ir kaip vartoti. Bet paprastai preparato suaugusiesiems reikia gerti 4 kartus per dieną po 25–50 mg. iš karto po valgio. Taip reikia gydytis 10–20 dienų.
Tinka ir vaikams, tik dozavimas jiems, aišku, kitas, priklauso nuo amžiaus.
Tretinis gydymas skiriamas tiems, kuriems nepadeda minėtieji medikamentai. Šiems pacientams skiriama vietinių ir sisteminių kortikosteroidų, imunoterapija ar eksperimentinis gydymas.
Gydant akių alergines ligas labai yra svarbus oftalmologų, alergologų ar bendrosios praktikos specialistų bendradarbiavimas parenkant tinkamą gydymo būdą, ypač jei ryškūs ne tik akių simptomai ar taikomos gydymo priemonės yra nepakankamai veiksmingos.
Tiriant žiedadulkių spektrą, aplinkos ore išskirti trys pikai, kurie skiriasi savo rūšimi ir koncentracija. Pavasario žiedadulkių pikas yra balandžio 1–gegužės 30 d. Vyrauja medžių žiedadulkės: beržo, ievos, tuopos, alksnio, klevo, uosio. Vasaros pikas – nuo birželio 1 d. iki liepos 15 d. Šiuo metu ypač daug varpinių žolių žiedadulkių: šunažolės, motiejuko, miglės, varpučio, mažiau – gysločio. Vasaros–rudens piko metu varpinių augalų koncentracija mažesnė, atsiranda pelyno, balandos ir kitokių žiedadulkių.
· Alerginių ligų paplitimas pasaulyje siekia iki 15 proc., o išsivysčiusiose šalyse – net iki 30 proc.
· Dažniausiai susergama ankstyvame amžiuje, iki 30 metų.
· Alergija sukelia įvairius akių, nosies, sinusų, ausų, plaučių, odos pakitimus.
· Kartais kartu pasireiškia kelios alerginės ligos –alerginis konjunktyvitas, bronchų astma, atopinis dermatitas, alergija maistui.
· Polinkis sirgti alerginėmis ligomis dažnai yra paveldimas. Jeigu alergine liga serga vienas iš tėvų, tai 30 proc. tikimybė, kad ja sirgs ir vaikas, jei serga abu tėvai, ši tikimybė padidėja net iki 70 proc.
Ilgą laiką ūminių ir lėtinių alerginių konjunktyvitų gydymas buvo simptominis, tačiau pastaruoju metu, ištyrus alerginių reakcijų mechanizmus, gydymo tikslas – ne tik nuslopinti simptomus, bet ir gydyti alerginę ligą. Pagal alerginių konjunktyvitų simptomus skiriamas pirminis, antrinis ir tretinis gydymas.
Pirminis alerginių akių ligų gydymas – vengti alergenų aplinkoje, mažinti pabrinkimą dedant šaltus kompresus, naudoti jungines drėkinančius preparatus. Pasirinkti darbą, kur nebūtų didelio kiekio dulkių ar žiedadulkių, galinčių sukelti alergiją. Rekomenduojama apgalvotai rinktis atostogų laiką ir vietą. Patalpos turi būti vėdinamos tam tikru paros metu. Tai turėtų būti daroma ankstyvą rytą arba vėlyvą vakarą, kada žiedadulkių kiekis ore minimalus, arba po lietaus, kai žiedadulkės nukrenta ir nebesklando ore. Šalti kompresai sumažina alergijos simptomus, ypač niežėjimą. Akių drėkinimas tiesiogiai pašalina alergenus iš junginės, sumažina jų koncentraciją. Patartina grįžus iš lauko nusiplauti veidą ir akis virintu vandeniu, kasdien trinkti galvą, atėjus į patalpą, persirengti drabužius.
Antrinis alerginių akių ligų gydymas – tai simptominis vietinių medikamentų vartojimas kartu su bendriniais dekongestantais, antihistamininiais, putliąsias ląsteles stabilizuojančiais ir uždegimą slopinančiais medikamentais.
Pagrindiniai vaistai nuo sezoninio alerginio konjunktyvito – antihistamininiai preparatai. Jie gali būti vartojami sistemiškai (tabletėmis) arba akių lašų forma.
Vienas iš sistemiškai vartojamų antihistamininių preparatų – fenkarolis (kvinfenadinas). Preparatas turi savybių, dėl kurių juo galima veiksmingai gydyti ligonius, kai nepadeda kiti šios grupės preparatai. Jis šalina arba silpnina bronchų bei žarnyno lygiųjų raumenų spazmus. Veiksmingai malšina niežulį, slopina serotonino sukeliamas reakcijas, mažina sekreciją, spazmus, sumažina alergines reakcijas į alergeną. Vaistas silpnina mažinantį kraujospūdį histamino poveikį, jo įtaką kapiliarų pralaidumui. Jis tiesiogiai neveikia širdies veiklos ir kraujo spaudimo, priešingai nei kai kurie kiti šios grupės preparatai, neslopina centrinės nervų sistemos.
Tinkamas vartoti ir sergant kitomis alerginėms ligomis: ūmine arba lėtine dilgėline, Kvinkės edema, šienlige, alergine sloga, dermatoze (egzema, psoriaze, neurodermitu), pasireiškus maisto ar medikamentų sukeltai alerginei reakcijai, neinfekcinei alerginei reakcijai, kurios metu atsiranda bronchų spazmas.
Vaisto paskiria gydytojas, jis ir nurodo, kiek ir kaip vartoti. Bet paprastai preparato suaugusiesiems reikia gerti 4 kartus per dieną po 25–50 mg. iš karto po valgio. Taip reikia gydytis 10–20 dienų.
Tinka ir vaikams, tik dozavimas jiems, aišku, kitas, priklauso nuo amžiaus.
Tretinis gydymas skiriamas tiems, kuriems nepadeda minėtieji medikamentai. Šiems pacientams skiriama vietinių ir sisteminių kortikosteroidų, imunoterapija ar eksperimentinis gydymas.
Gydant akių alergines ligas labai yra svarbus oftalmologų, alergologų ar bendrosios praktikos specialistų bendradarbiavimas parenkant tinkamą gydymo būdą, ypač jei ryškūs ne tik akių simptomai ar taikomos gydymo priemonės yra nepakankamai veiksmingos.
Tiriant žiedadulkių spektrą, aplinkos ore išskirti trys pikai, kurie skiriasi savo rūšimi ir koncentracija. Pavasario žiedadulkių pikas yra balandžio 1–gegužės 30 d. Vyrauja medžių žiedadulkės: beržo, ievos, tuopos, alksnio, klevo, uosio. Vasaros pikas – nuo birželio 1 d. iki liepos 15 d. Šiuo metu ypač daug varpinių žolių žiedadulkių: šunažolės, motiejuko, miglės, varpučio, mažiau – gysločio. Vasaros–rudens piko metu varpinių augalų koncentracija mažesnė, atsiranda pelyno, balandos ir kitokių žiedadulkių.
· Alerginių ligų paplitimas pasaulyje siekia iki 15 proc., o išsivysčiusiose šalyse – net iki 30 proc.
· Dažniausiai susergama ankstyvame amžiuje, iki 30 metų.
· Alergija sukelia įvairius akių, nosies, sinusų, ausų, plaučių, odos pakitimus.
· Kartais kartu pasireiškia kelios alerginės ligos –alerginis konjunktyvitas, bronchų astma, atopinis dermatitas, alergija maistui.
· Polinkis sirgti alerginėmis ligomis dažnai yra paveldimas. Jeigu alergine liga serga vienas iš tėvų, tai 30 proc. tikimybė, kad ja sirgs ir vaikas, jei serga abu tėvai, ši tikimybė padidėja net iki 70 proc.
Artėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauAlerginių susirgimų visame pasaulyje nepaliaujamai daugėja. Pavydžiui, dar prieš 100 metų šienlige (sezoniniu alerginiu rinitu arba polinoze) sirgo daugiausiai 10 procentų Europos gyventojų, tačiau šiandien šis skaičius išaugęs apie pusantro karto arba netgi dvigubai. Tai reiškia, kad šiandien polinozės paplitimas Europoje itin didelis ir ja sirgti gali net iki 20 procentų asmenų (maždaug kas penktas gyventojas). Vis dėlto jei ši liga diagnozuojama laiku ir ji tinkamai kontroliuojama, tikrai galima gyventi pilnavertį gyvenimą, išvengti gyvenimo kokybės suprastėjimo ir sunkesnių komplikacijų išsivystymo. Pakalbėkime apie alerginio rinito žalą vaikams, nosies plovimo naudą ir specifinę imunoterapiją....
Skaityti daugiauKeletas pagrindinių simptomų - vandeninga sloga, užburkusi nosis, pasunkėjęs kvėpavimas, paraudusios ir niežtinčios akys, čiaudulys ir kiti panašūs sveikatos sutrikimai gali pranešti apie tai, kad organizmas alergiškas įkvepiamiesiems alergenams. Tokios alergijos gali prasidėti ir vaikystėje, ir bet kuriame gyvenimo tarpsnyje. Gana sudėtinga tai, kad įkvepiamųjų alergenų spektras yra labai platus ir ne visuomet įmanoma atsekti, kam alergiškas pacientas. Vis dėlto alergija įkvepiamiesiems alergenams gali kamuoti tik šiltuoju sezonu, maždaug balandžio – spalio mėnesiais, kai žydi ir žiedadulkes į orą paskleidžia tam tikri augalai, pavyzdžiui, beržai. Tačiau ji gali varginti ištisus metus - tuomet tikėtina, kad paciento imuninę sistemą papildomai „įjautrina“ namų dulkių erkutės, gyvūnų, tokių kaip katės, šunys, net karvės ir arkliai, epidermis bei pleiskanos, kai kurie vabzdžiai, pelėsiai, plunksnos ir kiti alergenai, kurie aplinkoje būna nuolatos, o ne tik šiltuoju metų laiku. Tad tam, kad įtariamų alergenų spektras bent kiek susiaurėtų, pacientas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kuriuo metų ar paros laiku jį kamuoja patys stipriausi simptomai. ...
Skaityti daugiauŠiltojo sezono alergijos – bene dažniausiai pasitaikantys alerginiai susirgimai, kuriais skundžiasi pacientai. Vienas stipriausių gamtos antigenų, sukeliančių imunologines reakcijas akių junginėje ir nosies gleivinėje yra augalų žiedadulkės. Pakalbėkime apie gana plačiai paplitusią ligą – alerginį rinokonjunktyvitą arba alerginę slogą, kuriuos plačioji visuomenė dažniausiai vadina šienlige. Kokios šių susirgimų priežastys? Kaip jie diagnozuojami? Ką daryti, kad gyventi su šia liga būtų lengviau?...
Skaityti daugiauIr vėl pavasaris. Ir vėl kamuoja akių niežulys, čiaudulys, padidėjusi nosies išskyrų sekrecija ir kiti nemalonūs simptomai? O galbūt alerginis rinokonjunktyvitas vargina ištisus metus ir dėl to labai kenčia Jūsų gyvenimo kokybė? Ar žinojote, kad dieninį mieguistumą, nuovargį ir silpnumą gali sukelti ne tik pati alergija, bet ir jos gydymui skirti vaistai? Tad pakalbėkime apie tai, kas svarbu – kas yra alerginis rinokonjunktyvitas, kokie įprasčiausi jo simptomai, kas galėtų padėti su juo kovoti ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis vaistus, skirtus palengvinti simptomus....
Skaityti daugiauKas vieniems gražu, kitiems – pavojinga. Taip jau yra, kad net ir tokie nekalti grožį ir kvapą skleidžiantys žiedai kai kuriems žmonėms kelia rimtus sveikatos sutrikimus. Vieni juos skina, o kiti nuo jų slepiasi. Priežastis – alergija. Alergija – pavasario palydovas...
Skaityti daugiauEuropos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, mano, kad anksčiau nei po 15 m. daugiau nei pusė Europos gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos. Alergiški pacientai serga ne tik sekinančiomis alerginėmis ligomis, turinčiomis neigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei, karjerai, asmeniniam tobulėjimui, gyvenimo būdui, bet ir yra didžiulė našta šalies sveikatos ekonomikai bei makroekonomikai dėl milijardų nedarbo dienų ir darbo našumo kritimo. ...
Skaityti daugiauAkys – vienas svarbiausių žmogaus organų. Jos – mūsų langas į pasaulį. Tačiau kasdien akis veikia įvairūs žalingą poveikį turintys veiksniai: ilgas žiūrėjimas į televizoriaus ar kompiuterio ekraną, užterštas oras, ultravioletiniai saulės spinduliai. Šie ir kiti veiksniai dažnai sukelia tokias nemalonias problemas, kaip akių sausumas, sudirgimas ar paraudimas. ...
Skaityti daugiauIšlindus pavasarinei saulutei ir atšilus orams, pražydus augalams, vėjas po orą nešioja žiedadulkes, kurios, patekusios į kvėpavimo takus ar akių jungines, gali sukelti alergiją. Ore sklandančios kai kurių augalų žiedadulkės alergiškiems žmonėms sukelia alerginę reakciją. Lietuvoje alergiją dažniausiai sukelia motiejukų, miglės, eraičino, beržo, alksnio, lazdyno, pelyno žiedadulkės. Ligos požymių atsiranda patekus šių medžiagų į kvėpavimo takus ar ant akių junginės....
Skaityti daugiauDaugeliui sužydėjusios pievos ir medžiai kelia baimę ir reiškia alerginio sezoninio konjunktyvito pradžią. „Norint apsisaugoti nuo konjunktyvito, galima bandyti išvengti kontakto su žiedadulkėmis, bet tai ne visada būna veiksminga. Pirmiausia ligonis turėtų išsiaiškinti, kokioms žiedadulkėms yra jautrus, ir vengti kontakto su jomis“, – sako profesorė habil. dr. Rūta DUBAKIENĖ....
Skaityti daugiauKasdieniame gyvenime daugiau vartojame įvairių medžiagų, kurios sukelia alergiją, valgome maistą, kuriame daug įvairių konservantų, reikia ar nereikia vartojame antibiotikus. Alergiją gali sukelti ir įvairūs odos kremai, šampūnai plaukams, kosmetikos priemonės. Jeigu alergin´ reakcija pasireiøkia odos paraudimu, nieæ´jimu ar b´rimais, tai alergijai paæeidus akis, vystosi alerginis konjunktyvitas (konjunktyvitas - akies junginiŗ uædegimas). ...
Skaityti daugiauAlergija yra neadekvati organizmo reakcija į įvairias medžiagas (dirgiklius). Ši disfunkcija iš dalies yra įgimta, iš dalies – įgyta. Kasmet, žydint tam tikros rūšies augalams, jeigu jų žiedadulkėms žmogus yra jautrus, kartojasi ir alerginės reakcijos. Pasak Biologinės medicinos ir diagnostikos centro „Natura munda” gydytojos reabilitologės-homeopatės Jadvygos KOLAITIENĖS, reikėtų įsidėmėti, kokiu laiku alergija prasideda. Žinant, kada liga kartojasi, galima lengviau nustatyti sukėlėją, tiksliai diagnozuoti ir gydyti. ...
Skaityti daugiaukas sukelia akių alergiją? alergija - tai viena iš padidėjusio jautrumo...
Skaityti daugiauKonsultuoja KMU Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Jūratė Staikūnienė...
Skaityti daugiauKas trečias planetos gyventojas kenčia nuo įvairių alergijos formų. Deja, bet artimiausiu metu ekspertai neprognozuoja išsivadavimo nuo jų: priešingai, manoma, kad greičiau nei po 15 m. nuo įvairių alergijos formų ir bronchų astmos gali kentėti daugiau nei pusė planetos gyventojų. ...
Skaityti daugiauAlergija – civilizacijos liga, sergamumas kuria įgauna epidemijos pobūdį. Veikiausiai dėl to pastaruoju metu išskirtinis dėmesys skiriamas alergenų specifinei imunoterapijai – kol kas vieninteliam gydymo būdui, kuris veikia ne tik simptomus, bet ir alergijos atsiradimo priežastis, o ilgalaikis terapinis poveikis išlieka ir pasibaigus gydymo laikotarpiui. Komentuoja Alergijos klinikos „CD8 klinika“ gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (<a href="http://www.cd8klinika.lt">www.cd8klinika.lt</a>)....
Skaityti daugiauPavasaris – sunkus metas žmonėms, kurie yra alergiški žiedadulkėms, nes šiuo metu sužaliuoja medžiai, pražysta gėlės, o vėjo nešamos žiedadulkės gali patekti į kvėpavimo takus ar akių junginę ir sukelti alergiją – alerginį konjunktyvitą. Keletas patarimų, kaip šiuo laikotarpiu galima padėti akims....
Skaityti daugiauJeigu nei iš šio, nei iš to užgula nosį ir iš jos „pasipila“ skystas sekretas, o akys ima peršėti, niežėti ir ašaroti, gali būti, kad išsivystė šienligė. Ja pradedama sirgti žiedadulkėms pasklidus aplinkos ore. Kuo daugiau žiedadulkių – tuo ryškesni ir sunkesni ligos požymiai. Jeigu pavasaris ankstyvas, staiga sušyla oras ir sužaliuoja gamta, ir šienlige susergama anksčiau nei įprasta....
Skaityti daugiauDauguma mūsų vasaros laukia ne tik kaip šilumos, bet ir kaip poilsio. Tačiau kai kuriems pirmieji saulės spinduliai ir išsprogę pumpurai sukelia ne laimės šypsnį, bet... ašaras. Vos išsigydžius pavasario alergiją, mus pasitinka karštojo laikotarpio nemalonumai. Kaip išvengti alergijos, kur geriausia atostogauti ir ką įsidėti į kelioninį krepšį, mums papasakos Alerginių ligų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Violeta KVEDARIENĖ....
Skaityti daugiauPavasarį, prasidėjus augalų žydėjimui, smarkiai pablogėja alergiškų žiedadulkėms žmonių gyvenimo kokybė. Dažniausiai pasireiškia sezoninis alerginis akių konjunktyvitas, dar vadinamas šienlige: parausta ir ašaroja akys, o tai trukdo bendrauti, dirbti, mokytis. Tai tęsiasi tol, kol žydi augalai – t.y. iki pat rudens....
Skaityti daugiauVarginantys alerginės ligos simptomai – čiaudulys, varvanti nosis, akių peršėjimas – labiausiai erzina tuomet, kai už lango šypsosi saulė. Prasidėjusi augalams pražydus ir pasibaigsianti tik jiems nužydėjus, ji būna labiausiai nepakenčiama kaip tik saulėtomis giedromis dienomis. Apie priemones, galinčias palengvinti šių ligonių gyvenimą, pasakoja Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Pediatrijos centro gydytoja rezidentė pulmonologė-alergologė Indrė BUTIENĖ....
Skaityti daugiauPasibaigė paskutinė darbo diena ir PAGALIAU prasidėjo atostogos. Beliko tik susikrauti lagaminus, palikti kaimynei raktus, kad gėlytės nesijaustų tarsi dykumoje, ir, nusitvėrus laimingus kelionės bilietus, keliauti ten, kur skaičiukų ir kitokių gudrybių prigrūsta galva paprasčiausiai nereikalinga. Akimirkai sustokite: galite pamiršti paplūdimo rankšluostį, galite nepasiimti šiltesnių drabužių, bet vaistų nuo alergijos pasiimkite. Dėl viso pikto....
Skaityti daugiauMokslininkai alergiją jau vadina šio amžiaus rykšte. Alergiškų žmonių vis daugėja. Šia liga serga apie 10–20 proc. žmonių, o įvairių ūminių, epizodinių ir trumpalaikių alergijos požymių pasitaiko net 20–40 proc. asmenų. Medikai sako, kad, jei išmoktume kontroliuoti savo sveikatos būklę, galėtume jaustis daug sveikesni. Kaip tai padaryti, klausiame gydytojos alergologės Astos BUDĖNIENĖS. ...
Skaityti daugiauDevynioliktajame amžiuje Charles Blackley nustatė, kad šienligę sukelia augalų žiedadulkės. Ilgainiui medicinos literatūroje atsirado terminas „polinozė“ (lot. pollinosis), kuris nusako ligos priežastį (žodis „pollen“ reiškia žiedadulkė). Nors alergiją sukelia įvairių augalų žiedadulkės, iki šiol dažnai apie alergišką žiedadulkėms žmogų sakoma, kad jis serga šienlige. ...
Skaityti daugiauAtšilo, baigėsi peršalimų sezonas, o daugeliui žmonių kaip tik prasidėjo sloga... XX amžiaus pradžioje alergine sloga iš 100-to žmonių sirgo vienas, o amžiaus pabaigoje - dvidešimt. Vadinasi, tai jau tampa pasauline sveikatos problema. Kaip išvengti alerginės slogos? Ką turėtų žinoti sergantysis sezonine sloga, t.y. šienlige? Koks gydymas veiksmingas? Apie tai pasakoja KMUK Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Jūratė Staikūnienė....
Skaityti daugiau
