Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » Alerginės ligos  » Alerginis konjunktyvitas  » Jei ašarojate ne iš liūdesio

Jei ašarojate ne iš liūdesio

Pavasarį, prasidėjus augalų žydėjimui, smarkiai pablogėja alergiškų žiedadulkėms žmonių gyvenimo kokybė. Dažniausiai pasireiškia sezoninis alerginis akių konjunktyvitas, dar vadinamas šienlige: parausta ir ašaroja akys, o tai trukdo bendrauti, dirbti, mokytis. Tai tęsiasi tol, kol žydi augalai – t.y. iki pat rudens.
 

Be minėtųjų simptomų, alerginiam konjunktyvitui būdingas vokų pabrinkimas, nedidelis akių paraudimas. Apatinio voko skliaute gali būti nedaug gleivingo sekreto, viršutinio voko junginėje – smulkių papilų, tačiau niekuomet nebūna stambių papilų ar folikulų. Paprastai regėjimas nesutrinka, nes pažeidžiama tik junginė, tačiau gali trukdyti intensyvus ašarojimas.
Sergančiojo būklė pablogėja išėjus į lauką, pabuvus gamtoje saulėtą vėjuotą dieną, kada žiedadulkių ir dulkių koncentracija ore didžiausia. Būklė smarkiai pagerėja lietingą dieną. Ligos požymiai kartojasi kasmet tuo pačiu laiku. Alergija žiedadulkėms patvirtinama odos dūrio su žiedadulkių alergenais mėginiais.
 

Gydyti reikia ne simptomus, o alerginę ligą


Ilgą laiką ūminių ir lėtinių alerginių konjunktyvitų gydymas buvo simptominis, tačiau pastaruoju metu, ištyrus alerginių reakcijų mechanizmus, gydymo tikslas – ne tik nuslopinti simptomus, bet ir gydyti alerginę ligą. Pagal alerginių konjunktyvitų simptomus skiriamas pirminis, antrinis ir tretinis gydymas.
Pirminis alerginių akių ligų gydymas – vengti alergenų aplinkoje, mažinti pabrinkimą dedant šaltus kompresus, naudoti jungines drėkinančius preparatus. Pasirinkti darbą, kur nebūtų didelio kiekio dulkių ar žiedadulkių, galinčių sukelti alergiją. Rekomenduojama apgalvotai rinktis atostogų laiką ir vietą. Patalpos turi būti vėdinamos tam tikru paros metu. Tai turėtų būti daroma ankstyvą rytą arba vėlyvą vakarą, kada žiedadulkių kiekis ore minimalus, arba po lietaus, kai žiedadulkės nukrenta ir nebesklando ore. Šalti kompresai sumažina alergijos simptomus, ypač niežėjimą. Akių drėkinimas tiesiogiai pašalina alergenus iš junginės, sumažina jų koncentraciją. Patartina grįžus iš lauko nusiplauti veidą ir akis virintu vandeniu, kasdien trinkti galvą, atėjus į patalpą, persirengti drabužius.
Antrinis alerginių akių ligų gydymas – tai simptominis vietinių medikamentų vartojimas kartu su bendriniais dekongestantais, antihistamininiais, putliąsias ląsteles stabilizuojančiais ir uždegimą slopinančiais medikamentais.
Pagrindiniai vaistai nuo sezoninio alerginio konjunktyvito – antihistamininiai preparatai. Jie gali būti vartojami sistemiškai (tabletėmis) arba akių lašų forma.
Vienas iš sistemiškai vartojamų antihistamininių preparatų – fenkarolis (kvinfenadinas). Preparatas turi savybių, dėl kurių juo galima veiksmingai gydyti ligonius, kai nepadeda kiti šios grupės preparatai. Jis šalina arba silpnina bronchų bei žarnyno lygiųjų raumenų spazmus. Veiksmingai malšina niežulį, slopina serotonino sukeliamas reakcijas, mažina sekreciją, spazmus, sumažina alergines reakcijas į alergeną. Vaistas silpnina mažinantį kraujospūdį histamino poveikį, jo įtaką kapiliarų pralaidumui. Jis tiesiogiai neveikia širdies veiklos ir kraujo spaudimo, priešingai nei kai kurie kiti šios grupės preparatai, neslopina centrinės nervų sistemos.


Tinkamas vartoti ir sergant kitomis alerginėms ligomis: ūmine arba lėtine dilgėline, Kvinkės edema, šienlige, alergine sloga, dermatoze (egzema, psoriaze, neurodermitu), pasireiškus maisto ar medikamentų sukeltai alerginei reakcijai, neinfekcinei alerginei reakcijai, kurios metu atsiranda bronchų spazmas.
Vaisto paskiria gydytojas, jis ir nurodo, kiek ir kaip vartoti. Bet paprastai preparato suaugusiesiems reikia gerti 4 kartus per dieną po 25–50 mg. iš karto po valgio. Taip reikia gydytis 10–20 dienų.
Tinka ir vaikams, tik dozavimas jiems, aišku, kitas, priklauso nuo amžiaus.
Tretinis gydymas skiriamas tiems, kuriems nepadeda minėtieji medikamentai. Šiems pacientams skiriama vietinių ir sisteminių kortikosteroidų, imunoterapija ar eksperimentinis gydymas.
Gydant akių alergines ligas labai yra svarbus oftalmologų, alergologų ar bendrosios praktikos specialistų bendradarbiavimas parenkant tinkamą gydymo būdą, ypač jei ryškūs ne tik akių simptomai ar taikomos gydymo priemonės yra nepakankamai veiksmingos.
 

Alergiją sukeliančių augalų žydėjimo Lietuvoje kalendorius


Tiriant žiedadulkių spektrą, aplinkos ore išskirti trys pikai, kurie skiriasi savo rūšimi ir koncentracija. Pavasario žiedadulkių pikas yra balandžio 1–gegužės 30 d. Vyrauja medžių žiedadulkės: beržo, ievos, tuopos, alksnio, klevo, uosio. Vasaros pikas – nuo birželio 1 d. iki liepos 15 d. Šiuo metu ypač daug varpinių žolių žiedadulkių: šunažolės, motiejuko, miglės, varpučio, mažiau – gysločio. Vasaros–rudens piko metu varpinių augalų koncentracija mažesnė, atsiranda pelyno, balandos ir kitokių žiedadulkių.
· Alerginių ligų paplitimas pasaulyje siekia iki 15 proc., o išsivysčiusiose šalyse – net iki 30 proc.
· Dažniausiai susergama ankstyvame amžiuje, iki 30 metų.
· Alergija sukelia įvairius akių, nosies, sinusų, ausų, plaučių, odos pakitimus.
· Kartais kartu pasireiškia kelios alerginės ligos –alerginis konjunktyvitas, bronchų astma, atopinis dermatitas, alergija maistui.
· Polinkis sirgti alerginėmis ligomis dažnai yra paveldimas. Jeigu alergine liga serga vienas iš tėvų, tai 30 proc. tikimybė, kad ja sirgs ir vaikas, jei serga abu tėvai, ši tikimybė padidėja net iki 70 proc.
 

Gydyti reikia ne simptomus, o alerginę ligą


Ilgą laiką ūminių ir lėtinių alerginių konjunktyvitų gydymas buvo simptominis, tačiau pastaruoju metu, ištyrus alerginių reakcijų mechanizmus, gydymo tikslas – ne tik nuslopinti simptomus, bet ir gydyti alerginę ligą. Pagal alerginių konjunktyvitų simptomus skiriamas pirminis, antrinis ir tretinis gydymas.
Pirminis alerginių akių ligų gydymas – vengti alergenų aplinkoje, mažinti pabrinkimą dedant šaltus kompresus, naudoti jungines drėkinančius preparatus. Pasirinkti darbą, kur nebūtų didelio kiekio dulkių ar žiedadulkių, galinčių sukelti alergiją. Rekomenduojama apgalvotai rinktis atostogų laiką ir vietą. Patalpos turi būti vėdinamos tam tikru paros metu. Tai turėtų būti daroma ankstyvą rytą arba vėlyvą vakarą, kada žiedadulkių kiekis ore minimalus, arba po lietaus, kai žiedadulkės nukrenta ir nebesklando ore. Šalti kompresai sumažina alergijos simptomus, ypač niežėjimą. Akių drėkinimas tiesiogiai pašalina alergenus iš junginės, sumažina jų koncentraciją. Patartina grįžus iš lauko nusiplauti veidą ir akis virintu vandeniu, kasdien trinkti galvą, atėjus į patalpą, persirengti drabužius.
Antrinis alerginių akių ligų gydymas – tai simptominis vietinių medikamentų vartojimas kartu su bendriniais dekongestantais, antihistamininiais, putliąsias ląsteles stabilizuojančiais ir uždegimą slopinančiais medikamentais.
Pagrindiniai vaistai nuo sezoninio alerginio konjunktyvito – antihistamininiai preparatai. Jie gali būti vartojami sistemiškai (tabletėmis) arba akių lašų forma.
Vienas iš sistemiškai vartojamų antihistamininių preparatų – fenkarolis (kvinfenadinas). Preparatas turi savybių, dėl kurių juo galima veiksmingai gydyti ligonius, kai nepadeda kiti šios grupės preparatai. Jis šalina arba silpnina bronchų bei žarnyno lygiųjų raumenų spazmus. Veiksmingai malšina niežulį, slopina serotonino sukeliamas reakcijas, mažina sekreciją, spazmus, sumažina alergines reakcijas į alergeną. Vaistas silpnina mažinantį kraujospūdį histamino poveikį, jo įtaką kapiliarų pralaidumui. Jis tiesiogiai neveikia širdies veiklos ir kraujo spaudimo, priešingai nei kai kurie kiti šios grupės preparatai, neslopina centrinės nervų sistemos.
Tinkamas vartoti ir sergant kitomis alerginėms ligomis: ūmine arba lėtine dilgėline, Kvinkės edema, šienlige, alergine sloga, dermatoze (egzema, psoriaze, neurodermitu), pasireiškus maisto ar medikamentų sukeltai alerginei reakcijai, neinfekcinei alerginei reakcijai, kurios metu atsiranda bronchų spazmas.
Vaisto paskiria gydytojas, jis ir nurodo, kiek ir kaip vartoti. Bet paprastai preparato suaugusiesiems reikia gerti 4 kartus per dieną po 25–50 mg. iš karto po valgio. Taip reikia gydytis 10–20 dienų.
Tinka ir vaikams, tik dozavimas jiems, aišku, kitas, priklauso nuo amžiaus.
Tretinis gydymas skiriamas tiems, kuriems nepadeda minėtieji medikamentai. Šiems pacientams skiriama vietinių ir sisteminių kortikosteroidų, imunoterapija ar eksperimentinis gydymas.
Gydant akių alergines ligas labai yra svarbus oftalmologų, alergologų ar bendrosios praktikos specialistų bendradarbiavimas parenkant tinkamą gydymo būdą, ypač jei ryškūs ne tik akių simptomai ar taikomos gydymo priemonės yra nepakankamai veiksmingos.
 

Alergiją sukeliančių augalų žydėjimo Lietuvoje kalendorius


Tiriant žiedadulkių spektrą, aplinkos ore išskirti trys pikai, kurie skiriasi savo rūšimi ir koncentracija. Pavasario žiedadulkių pikas yra balandžio 1–gegužės 30 d. Vyrauja medžių žiedadulkės: beržo, ievos, tuopos, alksnio, klevo, uosio. Vasaros pikas – nuo birželio 1 d. iki liepos 15 d. Šiuo metu ypač daug varpinių žolių žiedadulkių: šunažolės, motiejuko, miglės, varpučio, mažiau – gysločio. Vasaros–rudens piko metu varpinių augalų koncentracija mažesnė, atsiranda pelyno, balandos ir kitokių žiedadulkių.
· Alerginių ligų paplitimas pasaulyje siekia iki 15 proc., o išsivysčiusiose šalyse – net iki 30 proc.
· Dažniausiai susergama ankstyvame amžiuje, iki 30 metų.
· Alergija sukelia įvairius akių, nosies, sinusų, ausų, plaučių, odos pakitimus.
· Kartais kartu pasireiškia kelios alerginės ligos –alerginis konjunktyvitas, bronchų astma, atopinis dermatitas, alergija maistui.
· Polinkis sirgti alerginėmis ligomis dažnai yra paveldimas. Jeigu alergine liga serga vienas iš tėvų, tai 30 proc. tikimybė, kad ja sirgs ir vaikas, jei serga abu tėvai, ši tikimybė padidėja net iki 70 proc.

 

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS