){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pradėkime nuo to, kad niekas nenori atrodyti ir jaustis prastai. O žydėjimo nesustabdysi. Mažytė tabletytė prieš išeinant į gatvę lieka tinkamiausia alternatyva.
Ir daugelis alergijos simptomams palengvinti nesusimąstydami renkasi nuo seno gerai žinomus, įprastus preparatus – tavegilį, suprastiną, dimedrolį ar pan. Kai kurių iš jų galima įsigyti nepateikus gydytojo recepto, pažeidžiant nustatytą vaistų pardavimo tvarką. Šie vaistai tinka alergijos simptomams palengvinti: alerginės slogos, konjunktyvito, dilgėlinės ir kt., tačiau jų vartoti be gydytojo paskyrimo pavojinga.
Juk prieš kelis dešimtmečius nėščiosioms atlikdavo rentgeno tyrimą, ko šiandien nesutiktų daryti ne tik nė vienas gydytojas, bet ir nė viena nėščioji. Todėl ne viskas, kas sena, yra geriausia.
Bet grįžkime prie alergijos keliamų nepatogumų. Prieš gerdami senųjų vaistų – luktelkit. Iš esmės tai puikūs vaistai, nuslopinantys alerginę reakciją. Deja, ne visiems ir ne visuomet tinka.
Pavyzdžiui, tų vaistų geriau negerti prieš sėdant už automobilio vairo ar žinant, kad reiks dirbti atidumo reikalaujančius darbus. Mat jie gali sukelti mieguistumą, galvos svaigimą, kartais – sutrikdyti koordinaciją. Aišku, kad tuomet vairuoti ar susikaupti darbui bus labai sunku, jei išvis įmanoma. Kyla didelis pavojus susižaloti pačiam, bet svarbiausia atsiranda grėsmė ir aplinkiniams.
Atsargiai minėtųjų vaistų turėtumėte gerti ir jei vartojate kai kurių kitų preparatų – raminamųjų, migdomųjų, analgetikų. Mat tuomet sustiprinamas jų veikimas. Taip pat kaip ir alkoholio. Tad prieš griebdamiesi įprastos tabletės pagalvokite, ar nesiruošiate pasėdėti su draugais prie vyno taurės ar alaus bokalo.
Ir nenustebkite pajutę, kad senieji vaistai nuo alergijos nebepadeda. Mat prie jų priprantama, ir labai greitai jie pasidaro neveiksmingi.
Tuomet ne vienas bando gerti jų daugiau. Ir elgiasi labai neteisingai. Vartojant senųjų vaistų nuo alergijos perdozavimas labai pavojingas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Jei, norėdami greičiau nuslopinti alergiją, per daug tablečių sugirdėte kūdikiui ar vaikui, jis gali tapti dirglus, susijaudinęs, neužmigti. Sunkesniais atvejais mažyliui gali prasidėti traukuliai, haliucinacijos. Jei vaiką gydėte savarankiškai ir pastebėjote šiuos požymius, nedelskite ir kreipkitės medikų pagalbos. Suaugusiesiems perdozavimas ne mažiau pavojingas, nors jo požymiai kiek kitokie: sumišimas, kliedesiai, koma. Negydant per kelias valandas žmogus gali numirti.
Šie vaistai vartojami ilgiau kaip pusę amžiaus, kol nebuvo geresnių, laikyti santykinai saugiais, bet nėščiosioms jų skirti visuomet vengta. Mat, pavartojus jų prieš gimdymą, naujagimis gali būti mieguistas arba dirglus, sunkesniu atveju gali būti susilpnėjęs jo kvėpavimas.
Senuosius vaistus paprastai „mėgsta“ ir dažniau vartoja vyresnio amžiaus žmonės, kurie labiau linkę prisirišti prie įprastų dalykų. Tačiau kaip tik jie turėtų būti ypač atsargūs, jų vartodami. Mat daugelis vyresnių žmonių serga įvairiomis ligomis ir joms gydyti vartoja įvairių kitų vaistų, o jų tarpusavio sąveika gali būti pavojinga. Pavyzdžiui, kartu su vaistais nuo alergijos vartojant šlapimo išsiskyrimą skatinančių bei kitų kraujospūdį koreguojančių vaistų, kraujospūdis gali nukristi per daug, gali sutrikti širdies ritmas. Nedera minėtųjų vaistų vartoti ir sergant glaukoma ar prostatos adenoma, epilepsija, esant sutrikusiai kepenų, inkstų funkcijai. Tai vėlgi dažniau pagyvenusių žmonių ligos, tad jų prisirišimas prie senojo vaisto ypač pavojingas. Tas prisirišimas yra susijęs ir su šalutiniu vaisto poveikiu – tuo, kad jis sukelia mieguistumą ir, atrodytų, pagerina miegą. Juk tikrų migdomųjų preparatų be gydytojo recepto nenusipirksi, o minėtuosius vaistus vaistininkai, pažeisdami nustatytą receptinių vaistų pardavimo tvarką, parduoda be recepto. Ir žmonės perka.
Dažnas išgėręs įprastą tabletę pajunta džiūstant burną, diskomfortą pilve, vidurių užkietėjimą ar atvirkščiai, pradeda viduriuoti, o kai kuriems net būna sunku pasišlapinti. Visi tie nemalonūs simptomai – minėtųjų preparatų vartojimo pasekmė. Nepageidaujamų poveikių gali būti ir daugiau, pajutus ką nors neįprasto, reiktų pagalvoti – ar nevartojau vaistų nuo alergijos? Kartais, atrodo, net neįtartume, kaip jie gali paveikti organizmą. Pavyzdžiui, pradėjus plikti ar apėmus depresijai, retas pagalvotų, kad tai gali būti dėl to, kad vartojo vaistų nuo alergijos. O taip atsitikti išties gali.
Žinoma, esant tam tikroms būklėms, pavyzdžiui, pasireiškus ūminei alerginei reakcijai, kai greitai reikia suteikti pagalbą, arba tuomet, kai sergantįjį vargina labai smarkus niežulys, dėl kurio kenčia net miego kokybė, senaisiais preparatai gydytis galima. Bet visais atvejais gydymą turi paskirti gydytojas. Daugelio minėtųjų nepageidaujamų poveikių galima išvengti vartojant naujesnių preparatų nuo alergijos. Jie lengvina alergijos požymius nesukeldami mieguistumo, nėra pranešimų apie jų neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai ar pavojingą toksinį poveikį perdozavus bei sąveikos su kitais vaistais. Toks vaistas, kurio drąsiai galite teirautis vaistinėse ir jis bus jums parduotas be gydytojo recepto, nenusižengiant nustatytai vaistų pardavimo tvarkai, yra Claritine. Patrauklioje dėžutėje, kurios nesumaišysite su jokia kita, yra 10 tablečių. Vaisto vartojama tik vieną kartą per dieną, antialerginis poveikis pasireiškia jau po 15 min., alergijos simptomai veiksmingai ir saugiai mažinami visą parą. Preparatas neslopina, neturi neigiamo poveikio širdžiai, pažinimui, atminčiai, gebėjimui susikaupti bei vairuoti, neturi neigiamų sąveikų su kitais vaistais, maistu ar alkoholiu.
Apibendrinant belieka pasakyti – jei alergija kankina, reikia gerti klaritiną! Tai optimalus problemos sprendimas alergiškam žmogui, nes vaistas yra veiksmingas ir saugus.
Visuomet prieš pradėdami gydytis pasitarkite su šeimos gydytoju, o prieš prašydami vaistininko „ko nors nuo alergijos“, pagalvokite, ar tai tikrai nepadarys žalos jūsų sveikatai. Jūs turite teisę pasirinkti optimaliausią variantą – saugumą ir patikimumą.
Artėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiaupavasariui atėjus ne vienam žmogui šis metų laikas tampa periodu, kuris, norisi, ...
Skaityti daugiauJau pavasaris. Akį ima džiuginti žibutės, „kačiukai“, kurie neretą žiedadulkėms jautresnį pilietį ima ir pravirkdo, slogą sukelia, o kai kuriuos net raudonom dėmėm išmėto. Tai – alergija, o su ja kovojančių, kaip žinoma, šiltuoju metų laiku padaugėja. Alergija – seniai žinoma liga, ir jau močiutės žinojo, kaip nuo jos gelbėtis. Tačiau ar išties šiuolaikiniam žmogui verta naudotis jų patirtimi? ...
Skaityti daugiaukas sukelia akių alergiją? alergija - tai viena iš padidėjusio jautrumo...
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad šis amžius – alerginių ligų epidemijos amžius. Alergologai yra paskelbę, kad po 10 metų kas trečias ketvirtas vaikas sirgs kokia nors alergine liga. Manoma, kad 2015–2020 m. pasaulyje 50 proc. suaugusiųjų bus alergiški. Pastebėta, kad kuo šalis labiau į Vakarus, tuo sergančiųjų alergijomis daugiau. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad alergiškų vaikų ir pas mus vis daugėja. Vieni jau gimsta alergiški, įsijautrinę dar motinos įsčiose, kiti tampa alergiški gimę. Kas tai lemia ir ką galima padaryti, kad kūdikio alergijos tikimybė būtų kuo mažesnė?...
Skaityti daugiauKas trečias planetos gyventojas kenčia nuo įvairių alergijos formų. Deja, bet artimiausiu metu ekspertai neprognozuoja išsivadavimo nuo jų: priešingai, manoma, kad greičiau nei po 15 m. nuo įvairių alergijos formų ir bronchų astmos gali kentėti daugiau nei pusė planetos gyventojų. ...
Skaityti daugiauPirmieji alergijos požymiai dažniausiai atsiranda jau ankstyvojoje vaikystėje. Tyrimų duomenimis, Europoje alerginėmis ligomis serga apie 20–30 proc. vaikų. Kokios priežastys lemia alergines ligas? Planuojant kūdikį bei nėštumo metu tėvams kyla daug klausimų, ypač jei yra rizika susilaukti alergiško kūdikio. Ar įmanoma šios ligos išvengti? Susilaukus alergiško kūdikio, klausimų kyla dar daugiau. Apie vaikų alergiją, priežastis, simptomus, jų kaitą, prevencines priemones bei gydymą kalbamės su Alerginių ligų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologe ir klinikine imunologe Nemira Vaičiulioniene....
Skaityti daugiauEidami miesto gatvėmis mėgaujamės saulės spinduliais, šildančiais ne tik kūnus, bet ir sielas. Deja, yra žmonių, kuriems ta pati saulė kelia ne malonumą, bet baimę. Saulei alergiškiems žmonėms, ilgiau pabuvusiems saulėje, išberia odą, atsiranda raudonų dėmių su smulkiais spuogeliais ar skysčio pripildytų niežtinčių pūslių. Apie alergiją saulės spinduliams kalbamės su Kauno medicinos universiteto Odos ir venerinių ligų klinikos doktorante dermatovenerologe Vesta KUČINSKIENE....
Skaityti daugiauVasara – toks metas, kai kiekvienas nori šiek tiek atsipalaiduoti, šiek tiek pavalgyti, šiek tiek išgerti... Jei dėl tokio „aktyvaus“ poilsio suskausta pilvą, – nieko tokio, galima išgerti vaistų nuo skausmo, tabletę kitą, trečią... Ryte skauda galvą? Nieko, dar viena tabletė nepakenks... Juk nepakenks? Ir čia vieną rytą priėjus prie veidrodžio pastebi, veidas kažkodėl geltonas... Kaip apsaugoti kepenis, sutiko papasakoti Kauno medicinos universiteto klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas gydytojas gastroenterologas profesorius Limas KUPČINSKAS....
Skaityti daugiauPastaruoju metu alerginių ligų vis daugėja. Dažniausios iš jų: atopinis dermatitas, neurodermitas, alerginė sloga, šienligė, alerginės kilmės bronchitas, bronchinė astma, dilgėlinė, patinimai, paburkimai ir kt. Ar įmanoma šių ligų išvengti? Kaip turėtų maitintis būsimos mamos, kad jų kūdikių nekamuotų alergija? Į šiuos klausimus sutiko atsakyti Alergologijos centro, įsikūrusio Vilniuje, Antakalnio g. 124, gydytoja Nemira VAIČIULIONIENĖ....
Skaityti daugiauPasibaigė paskutinė darbo diena ir PAGALIAU prasidėjo atostogos. Beliko tik susikrauti lagaminus, palikti kaimynei raktus, kad gėlytės nesijaustų tarsi dykumoje, ir, nusitvėrus laimingus kelionės bilietus, keliauti ten, kur skaičiukų ir kitokių gudrybių prigrūsta galva paprasčiausiai nereikalinga. Akimirkai sustokite: galite pamiršti paplūdimo rankšluostį, galite nepasiimti šiltesnių drabužių, bet vaistų nuo alergijos pasiimkite. Dėl viso pikto....
Skaityti daugiauVilniaus universiteto Vidaus ligų pagrindų ir slaugos katedros doc. Algimantas VINGRAS Vabzdžių įgėlimai daugumai suaugusiųjų ir vaikų – tik neilgai trunkantis nemalonumas. Tačiau vienas iš 250 įgeltų žmonių reaguoja alergiškai. Alerginė reakcija atsiranda, kai organizmas jau yra įsijautrinęs vabzdžių nuodams, t.y. įkandimai pasikartoja. Reakcijos stiprumas nepriklauso nuo į organizmą patekusio nuodo kiekio....
Skaityti daugiauMokslininkai alergiją jau vadina šio amžiaus rykšte. Alergiškų žmonių vis daugėja. Šia liga serga apie 10–20 proc. žmonių, o įvairių ūminių, epizodinių ir trumpalaikių alergijos požymių pasitaiko net 20–40 proc. asmenų. Medikai sako, kad, jei išmoktume kontroliuoti savo sveikatos būklę, galėtume jaustis daug sveikesni. Kaip tai padaryti, klausiame gydytojos alergologės Astos BUDĖNIENĖS. ...
Skaityti daugiauDevynioliktajame amžiuje Charles Blackley nustatė, kad šienligę sukelia augalų žiedadulkės. Ilgainiui medicinos literatūroje atsirado terminas „polinozė“ (lot. pollinosis), kuris nusako ligos priežastį (žodis „pollen“ reiškia žiedadulkė). Nors alergiją sukelia įvairių augalų žiedadulkės, iki šiol dažnai apie alergišką žiedadulkėms žmogų sakoma, kad jis serga šienlige. ...
Skaityti daugiauBuityje neretai tenka susidurti su įvairiomis cheminėmis medžiagomis (skalbikliais, valikliais ir kt.), kurios dirgina odą ir dažnai sukelia alergiją, tad nuo jų saugantis rekomenduojama mūvėti gumines pirštines. Deja, dalies žmonių jos neapsaugo ir net pačios gali pabloginti būklę. Nesusidūrus sunku patikėti, tačiau dalis žmonių (apie 0,1 proc. gyventojų ir apie 3-10 proc. sveikatos priežiūros įstaigų personalo) kenčia nuo alergijos lateksui (šios medžiagos yra gaminiuose iš gumos). Jei kontaktuojant su guminėmis pirštinėmis, prezervatyvais, balionais, kūdikių žindukais ar kitais gaminiais, kurių sudėtyje yra gumos, pasireiškia alerginė reakcija, vadinasi, gali būti alergija lateksui. ...
Skaityti daugiauPavasarį, sušilus orams, plačiau atveriame langus ir aktyviai užsiimame namų ruoša. Kruopščiai tvarkome kambarius, iš visų kampelių valome dulkes, skalbiame užtiesalus, šveičiame plyteles... Kaip sėkmingai tvarkytis buityje, kad išvengtume alergenų bei nepageidaujamo odos sudirginimo? Apie tai kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene ir gydytoja dermatovenerologe Felicija Dankšiene. ...
Skaityti daugiau
