){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kūdikio alergijos tikimybę didinantys veiksniai nėštumo metu
Ieškant kūdikių alergijos priežasčių, didelis dėmesys kreipiamas į būsimosios mamos gyvenimo būdą nėštumo metu. Tuo laikotarpiu įjautrinti kūdikį gali mamos vartojami vaistai, ypač antibiotikai. Įtakos gali turėti net gausus polivitaminų vartojimas. Vitaminai būsimajai motina reikalingi, bet jei jie su įvairiais priedais (dažais, kvapais, putojantys) ar jų vartojama pernelyg gausiai, jie gali įjautrinti kūdikį. Ypač atsargiai reiktų vartoti B grupės vitaminų.
Mityba nėštumo metu nėra tokia svarbi, bet būsimoji mama (kaip ir vėliau maitinanti) turi žinoti, kad svarbiausia – valgyti labai įvairių maistą – visko, bet po truputį. Negalima per dieną išgerti 3 litrų karvės pieno, suvalgyti kilogramo vienos rūšies vaisių ar kelių šokolado plytelių.
Norint sumažinti kūdikio alergijos tikimybę, nėštumo metu geriau nedirbti darbų, susijusių su dideliu dulkių, cheminių medžiagų kiekiu (pavyzdžiui, nepatartina daryti remonto ir pan.). Didesnis kūdikio alergijos pavojus yra medicinos darbuotojoms, kurios nėštumo metu dirba su antibiotikais, moterims, dirbančioms darbą, susijusį su žiedadulkėmis, kirpyklose ir kitur, kur daug lakiųjų cheminių medžiagų.
Pastaruoju metu kreipiamas labai didelis dėmesys į mamų rūkymą nėštumo metu, tiek tiesioginį, tiek pasyvų (buvimą prirūkytoje aplinkoje), nes šiais atvejais tikimybė, kad vaikas įsijautrins ir sirgs alerginėmis ligomis, yra 45 proc. Ir po vaiko gimimo tėvai neturėtų rūkyti kambariuose, virtuvėje ar tualete.
Alerginės ligos yra labai paveldimos. Paveldima ne konkreti liga, bet polinkis sirgti alerginėmis ligoms. Didesnė yra mamos įtaka – jei mama yra atopiška, t.y. serga bet kokia alergine liga, tikimybė, kad vaikas bus alergiškas, yra 60 proc., jei alergiškas tėtis – tikimybė 40 proc., o jei alergiški abu tėvai, tikimybė išauga iki 70 proc.
Aiškinantis anamnezę reikia nepamiršti ir senelių bei dėdžių – alergija gali būti paveldėta ir iš jų.
Ar vaikas taps alergiškas, labai priklauso ir nuo to, į kokią aplinka patenka: kokios sąlygos yra namuose, ar nėra juose pelėsių, erkučių, naminių gyvūnų. Pelėsis butuose – tai blokinių namų ir senų medinių namų problema. Užtenka mažo pelijančio kampelio, ypač miegamajame, ir jis jau gali provokuoti alergines ligas. Senuose mediniuose, „močiučių“ namuose prie to dažnai prisideda katinas, kuris „barsto“ alergenus. O alergiją kelia ne tik katino plaukai, bet ir seilės, pleiskanos. Kaime dažnai alergijos šaltinis būna senos pūkinės pagalvės, kur veisiasi erkutės.
Dėl gyvūnų įtakos alergijai yra keletas nuomonių. Visiems žinoma, kad alergiškiems žmonėms nereiktų laikyti naminių gyvūnų, nes jie sukelia alergiją. Tačiau Vokietijoje bei Austrijoje atlikti tyrimai patvirtina truputėlį kitokį požiūrį. Nustatyta, kad jei su gyvūnu (dar geriau – ne su vienu) susiduriama nuo nėštumo pradžios, alergijos tikimybė sumažėja. Todėl alergiškiems žmonėms, besilaukiantiems vaikelio, geriausia patarti įsigyti gyvūną nėštumo pradžioje, ir ne vieną, o keletą. Taip vaikas, ir per visą nėštumą, ir po gimimo po truputėlį susidurdamas su alergenais, būtų savotiškai nujautrintas. Tik jokiu būdu negalima įsigyti gyvūno iškart gimus kūdikiui ar praėjus keliems mėnesiams po to, nes tokiu atveju tai būtų staigus susidūrimas su alergenu ir padidintų alergijos tikimybę.
Pastebėta, kad pavasarį gimę kūdikiai dažniau tampa alergiški negu gimusieji vėlyvą rudenį ar žiemą todėl, kad jie papuola į didesnę žiedadulkių apsuptį.
Nors visų alerginių ligų provokaciniai veiksniai yra tie patys (erkutės, gyvenančios pataluose, kilimuose, užuolaidose, vaikų žaisluose, dulkės, pelėsiai, naminiai gyvūnai, rūkymas, žiedadulkės), iš anksto niekas negali pasakyti, kokia konkrečiai alergine liga sirgs vaikas, ar sirgs viena iš jų, ar visomis. To negalima nustatyti netgi pagal paveldėjimą – mama gali sirgti, pavyzdžiui, atopiniu dermatitu, o jos vaikui gali būti astma ar kita liga.
Tačiau pastebėta, kad alerginės ligos dažnai pasireiškia viena po kitos – skirtingame amžiuje dažniau sergama skirtingomis ligomis. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikiams dažniausiai dažniausia būna alergija karvės pienui, todėl pučia pilvuką, jie viduriuoja, kartais atpila, vemia ir pan. Deja, į tai ne visi atkreipia dėmesį. Tačiau po pirmojo pusmečio pradėjus šerpetoti, raudonuoti veido odai, atsiradus bėrimų visame kūne, diagnozuojamas atopinis dermatitas (arba egzema). Jo aktyviausias laikotarpis yra iki trejų metų. Po to daugeliui vaikų liga visiškai praeina, ir tik nedaugeliui išlieka tikroji egzema.
Pirmų astmos simptomų atsiranda pirmaisiais gyvenimo metais, tačiau stipriausiai pasireiškia ikimokykliniame bei jaunesniame mokykliniame amžiuje.
Pirmieji alerginio rinito simptomai retai būna mažam vaikui, daugiausiai jų pradeda atsirasti jau paauglystėje – 10–15 metais.
Tai yra vadinamais „alergijos maršas“ – ligos pasireiškia viena po kitos.
Labai svarbi kūdikio mityba pirmaisiais gyvenimo metais. Pirmiausia turi reikšmę, ar kūdikis maitinamas mamos pienu, ar mišiniais. Jei kūdikis gauna mamos pieno, tikimybė susirgti atopiniu dermatitu smarkiai sumažėja, nes mamos pienas ne tik pats nekelia alergijos, bet dar ir apsaugo nuo jos.
Turi reikšmę ir papildomi produktai, kurių mama duoda vaikui. Svarbu tai, kada ir kokių buvo duodama. Jei kūdikis gavo daug įvairių kvapnių, dažytų produktų – jogurto, varškės, gėrimų, šokoladinių sūrelių, vėliau tai atsilieps jo sveikatai. Tai, kas labai kvepia ir spalvota, yra su įvairiais papildais, o tai smarkiai skatina alergijos atsiradimą.
Jei vaikas gimęs alergiškoje šeimoje, jam patariama duoti mamos pieno arba hipoalerginių mišinių.
Jeigu kūdikis iš alergiškos šeimos, profilaktiškai rekomenduojama:
•neduoti (net pabandymui) papildomų maisto produktų iki 6 mėnesių,
•gryno karvės pieno – iki 1 metų,
• kiaušinių – iki 2 metų,
•riešutų ir žuvies – iki 3 metų.
Tokiems vaikams reikia labai apgalvotai ir pagrįstai skirti vaistų. Jei vaikas peršalo, sukarščiavo, neduoti iškart antibiotikų, nes yra duomenų, kad ankstyvas antibiotikų vartojimas padidina įsijautrinimo riziką. Patariama vengti ir antipiretikų – temperatūrą mažinti tik tada, kai ji aukštesnė nei 38° C.
Artėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiaupavasariui atėjus ne vienam žmogui šis metų laikas tampa periodu, kuris, norisi, ...
Skaityti daugiauJau pavasaris. Akį ima džiuginti žibutės, „kačiukai“, kurie neretą žiedadulkėms jautresnį pilietį ima ir pravirkdo, slogą sukelia, o kai kuriuos net raudonom dėmėm išmėto. Tai – alergija, o su ja kovojančių, kaip žinoma, šiltuoju metų laiku padaugėja. Alergija – seniai žinoma liga, ir jau močiutės žinojo, kaip nuo jos gelbėtis. Tačiau ar išties šiuolaikiniam žmogui verta naudotis jų patirtimi? ...
Skaityti daugiaukas sukelia akių alergiją? alergija - tai viena iš padidėjusio jautrumo...
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad šis amžius – alerginių ligų epidemijos amžius. Alergologai yra paskelbę, kad po 10 metų kas trečias ketvirtas vaikas sirgs kokia nors alergine liga. Manoma, kad 2015–2020 m. pasaulyje 50 proc. suaugusiųjų bus alergiški. Pastebėta, kad kuo šalis labiau į Vakarus, tuo sergančiųjų alergijomis daugiau. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad alergiškų vaikų ir pas mus vis daugėja. Vieni jau gimsta alergiški, įsijautrinę dar motinos įsčiose, kiti tampa alergiški gimę. Kas tai lemia ir ką galima padaryti, kad kūdikio alergijos tikimybė būtų kuo mažesnė?...
Skaityti daugiauKas trečias planetos gyventojas kenčia nuo įvairių alergijos formų. Deja, bet artimiausiu metu ekspertai neprognozuoja išsivadavimo nuo jų: priešingai, manoma, kad greičiau nei po 15 m. nuo įvairių alergijos formų ir bronchų astmos gali kentėti daugiau nei pusė planetos gyventojų. ...
Skaityti daugiauPirmieji alergijos požymiai dažniausiai atsiranda jau ankstyvojoje vaikystėje. Tyrimų duomenimis, Europoje alerginėmis ligomis serga apie 20–30 proc. vaikų. Kokios priežastys lemia alergines ligas? Planuojant kūdikį bei nėštumo metu tėvams kyla daug klausimų, ypač jei yra rizika susilaukti alergiško kūdikio. Ar įmanoma šios ligos išvengti? Susilaukus alergiško kūdikio, klausimų kyla dar daugiau. Apie vaikų alergiją, priežastis, simptomus, jų kaitą, prevencines priemones bei gydymą kalbamės su Alerginių ligų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologe ir klinikine imunologe Nemira Vaičiulioniene....
Skaityti daugiauEidami miesto gatvėmis mėgaujamės saulės spinduliais, šildančiais ne tik kūnus, bet ir sielas. Deja, yra žmonių, kuriems ta pati saulė kelia ne malonumą, bet baimę. Saulei alergiškiems žmonėms, ilgiau pabuvusiems saulėje, išberia odą, atsiranda raudonų dėmių su smulkiais spuogeliais ar skysčio pripildytų niežtinčių pūslių. Apie alergiją saulės spinduliams kalbamės su Kauno medicinos universiteto Odos ir venerinių ligų klinikos doktorante dermatovenerologe Vesta KUČINSKIENE....
Skaityti daugiauVasara – toks metas, kai kiekvienas nori šiek tiek atsipalaiduoti, šiek tiek pavalgyti, šiek tiek išgerti... Jei dėl tokio „aktyvaus“ poilsio suskausta pilvą, – nieko tokio, galima išgerti vaistų nuo skausmo, tabletę kitą, trečią... Ryte skauda galvą? Nieko, dar viena tabletė nepakenks... Juk nepakenks? Ir čia vieną rytą priėjus prie veidrodžio pastebi, veidas kažkodėl geltonas... Kaip apsaugoti kepenis, sutiko papasakoti Kauno medicinos universiteto klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas gydytojas gastroenterologas profesorius Limas KUPČINSKAS....
Skaityti daugiauPastaruoju metu alerginių ligų vis daugėja. Dažniausios iš jų: atopinis dermatitas, neurodermitas, alerginė sloga, šienligė, alerginės kilmės bronchitas, bronchinė astma, dilgėlinė, patinimai, paburkimai ir kt. Ar įmanoma šių ligų išvengti? Kaip turėtų maitintis būsimos mamos, kad jų kūdikių nekamuotų alergija? Į šiuos klausimus sutiko atsakyti Alergologijos centro, įsikūrusio Vilniuje, Antakalnio g. 124, gydytoja Nemira VAIČIULIONIENĖ....
Skaityti daugiauPasibaigė paskutinė darbo diena ir PAGALIAU prasidėjo atostogos. Beliko tik susikrauti lagaminus, palikti kaimynei raktus, kad gėlytės nesijaustų tarsi dykumoje, ir, nusitvėrus laimingus kelionės bilietus, keliauti ten, kur skaičiukų ir kitokių gudrybių prigrūsta galva paprasčiausiai nereikalinga. Akimirkai sustokite: galite pamiršti paplūdimo rankšluostį, galite nepasiimti šiltesnių drabužių, bet vaistų nuo alergijos pasiimkite. Dėl viso pikto....
Skaityti daugiauVilniaus universiteto Vidaus ligų pagrindų ir slaugos katedros doc. Algimantas VINGRAS Vabzdžių įgėlimai daugumai suaugusiųjų ir vaikų – tik neilgai trunkantis nemalonumas. Tačiau vienas iš 250 įgeltų žmonių reaguoja alergiškai. Alerginė reakcija atsiranda, kai organizmas jau yra įsijautrinęs vabzdžių nuodams, t.y. įkandimai pasikartoja. Reakcijos stiprumas nepriklauso nuo į organizmą patekusio nuodo kiekio....
Skaityti daugiauMokslininkai alergiją jau vadina šio amžiaus rykšte. Alergiškų žmonių vis daugėja. Šia liga serga apie 10–20 proc. žmonių, o įvairių ūminių, epizodinių ir trumpalaikių alergijos požymių pasitaiko net 20–40 proc. asmenų. Medikai sako, kad, jei išmoktume kontroliuoti savo sveikatos būklę, galėtume jaustis daug sveikesni. Kaip tai padaryti, klausiame gydytojos alergologės Astos BUDĖNIENĖS. ...
Skaityti daugiauDevynioliktajame amžiuje Charles Blackley nustatė, kad šienligę sukelia augalų žiedadulkės. Ilgainiui medicinos literatūroje atsirado terminas „polinozė“ (lot. pollinosis), kuris nusako ligos priežastį (žodis „pollen“ reiškia žiedadulkė). Nors alergiją sukelia įvairių augalų žiedadulkės, iki šiol dažnai apie alergišką žiedadulkėms žmogų sakoma, kad jis serga šienlige. ...
Skaityti daugiauBuityje neretai tenka susidurti su įvairiomis cheminėmis medžiagomis (skalbikliais, valikliais ir kt.), kurios dirgina odą ir dažnai sukelia alergiją, tad nuo jų saugantis rekomenduojama mūvėti gumines pirštines. Deja, dalies žmonių jos neapsaugo ir net pačios gali pabloginti būklę. Nesusidūrus sunku patikėti, tačiau dalis žmonių (apie 0,1 proc. gyventojų ir apie 3-10 proc. sveikatos priežiūros įstaigų personalo) kenčia nuo alergijos lateksui (šios medžiagos yra gaminiuose iš gumos). Jei kontaktuojant su guminėmis pirštinėmis, prezervatyvais, balionais, kūdikių žindukais ar kitais gaminiais, kurių sudėtyje yra gumos, pasireiškia alerginė reakcija, vadinasi, gali būti alergija lateksui. ...
Skaityti daugiauPavasarį, sušilus orams, plačiau atveriame langus ir aktyviai užsiimame namų ruoša. Kruopščiai tvarkome kambarius, iš visų kampelių valome dulkes, skalbiame užtiesalus, šveičiame plyteles... Kaip sėkmingai tvarkytis buityje, kad išvengtume alergenų bei nepageidaujamo odos sudirginimo? Apie tai kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene ir gydytoja dermatovenerologe Felicija Dankšiene. ...
Skaityti daugiau
