){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kepenys labai svarbios virškinimo procesui ir medžiagų apykaitai. Pagrindinės kepenų funkcijos yra išskirti tulžį, reikalingą su maistu patekusių riebalų emulsinimui ir virškinimui. Kepenys taip pat aktyviai dalyvauja detoksikuojant ir suardant organizmui potencialiai žalingas toksines medžiagas bei sintetinant organizmui reikalingus baltymus.
Kasmet suvartojami vis didesni kiekiai įvairiausių vaistų. Vos pajutę skausmą, dauguma žmonių bėga į parduotuvę ir perka pirmus po ranka pasitaikiusius vaistus nuo skausmo, vėliau juos geria, kai kada net saujomis. Kiek kepenims pavojinga apsinuodyti vaistais?
Kepenų pažeidimą gali sukelti bet kurie vaistai, tik vieni dažniau, kiti – labai retai. Tai priklauso nuo vaistų dozės ir įgimtų fermentinių ypatumų. Dėl kai kurių kepenų fermentų trūkumo gali išsivystyti vadinamosios alerginės (idiosinkrazinės) reakcijos – ypatingas organizmo jautrumas konkretiems vaistams. O medikamentinių kepenų pažeidimo spektras gali būti labai platus – nuo kepenų suriebėjimo iki ūminio kepenų nepakankamumo. Tiesa reikia pabrėžti, kad šios gydymo komplikacijos gana retos. Tačiau bet kuriuo atveju, piktnaudžiauti vaistais, ypač nepasikonsultavus su gydytoju, pavojinga.
Dabar labai paplitęs savarankiškas vaistų nuo skausmo vartojimas. Tai ypač pavojingai tais atvejais, kai yra viršijama leistina dozė, kai vaistai vartojami tuomet, kai žmogus badauja ar itin mažai valgo. Taip pat pavojinga vartoti vaistus kartu su alkoholiu. Tokiais atvejais labai padidėja kepenų pažeidimo galimybė. Ypač pavojingas kepenims alkoholio ir nuskausminamojo vaisto acetaminofeno (paracetamolio) derinys.
Mano patarimai gana paprasti ir visiems girdėti. Tačiau, norint išsaugoti sveikas kepenis, būtina į juos atsižvelgti. Taigi pirmiausia vaistus reikia vartoti tik pagal gydytojo rekomendacijas. Kiekvienas gydytojas, paskirdamas vaistų, žino ir gali numatyti šalutinį vaisto poveikį, taip pat ir kepenų apnuodijimo (hepatotoksinį). Tokiu atveju gydytojas ne tik įspės apie nepageidaujamus simptomus, bet ir laiku užkirs kelią nepageidaujamiems padariniams. Dažniausios vaistų šalutinės reakcijos nurodomos vaistų anotacijose lietuvių kalba. Todėl, jei savarankiškai vartodamas vaistus žmogus pastebi nemalonius pojūčius, aprašytus vaistų informaciniuose lapeliuose, ,būtina nedelsiant pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.
Būtina suprasti, kad vaistiniai augalai – taip pat vaistai. Ne vienos iš jų rūšių išskirtos veikliosios medžiagos tapo šiuolaikinių vaistų – širdį veikiančių gliukozidų, nuskausminamujų vaistų ir kt. pagrindu. Taigi gydymas vaistažolėmis taip pat gali sukelti nepageidaujamus poveikius, taip pat ir pakenkti kepenims. Pasaulyje aprašytas ne vienas atvejis, kai ūminį kepenų nepakankamumą ir ligonio mirtį sukėlė vaistažolės iš egzotiškų kraštų – Karibų jūros šalių, Azijos. Laimė, Lietuvoje mes tokių mirtinų atvejų dar neturėjome, juk mūsų lietuviškos vaistažolės turi mažiau veikliųjų medžiagų nei egzotiškų šalių augalai. Tačiau parduodant įvairias „gydomąsias“ žoleles Lietuvoje pasitaiko ir „šarlatanizmo“. Neseniai buvo išaiškinti ir plačiai žiniasklaidoje nuskambėjo atvejai, kai prekeiviai iš Kinijos platino „vaistažolių“ kapsules nuo nutukimo. Pasirodo, tose kapsulėse buvo sufarširuota dviguba patentuoto farmacijos kompanijos sukurto sintetinio vaisto nuo nutukimo dozė. Taip pacientai buvo apgaudinėjami dėl neva žolelių vaistų, o per didelės stipraus vaisto dozės galėjo sukelti itin nemalonius šalutinius poveikius.
Kalbant apie vaistažolių užpilus alkoholiu reikia pasakyti, kad bet kokių vaistų vartojimas su alkoholiu nesuderinamas. Įvairios alkoholio pagrindu pagamintos vaistų mikstūros – tai jau praėjęs medicinos etapas. Sudėtingoms ligoms gydyti tokie užpilai jau seniai nebevartojami. Tiesa, gydant nesudėtingus funkcinius sutrikimus, ši praktika dar pasitaiko. Tačiau, kaip minėjau, net ir vartojant vaistines žoleles, užpiltas alkoholiu, visada geriau pasitarti su gydytoju.
Gali atsirasti gelta, niežulys, kepenų padidėjimas, patamsėti šlapimas. Kai kuriais atvejais gali padidėti kepenų fermentai – tačiau tai nustatoma atliekant laboratoriniais tyrimais. Todėl, jei pastebėjote kokių nors odos spalvos pakitimų ar kitų išvardintų simptomų, – nedelskite.
Sveika mityba ir saikingas alkoholinių gėrimų vartojimas – pats tiesiausias kelias turėti sveikas ir gražias kepenis.
Artėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiaupavasariui atėjus ne vienam žmogui šis metų laikas tampa periodu, kuris, norisi, ...
Skaityti daugiauJau pavasaris. Akį ima džiuginti žibutės, „kačiukai“, kurie neretą žiedadulkėms jautresnį pilietį ima ir pravirkdo, slogą sukelia, o kai kuriuos net raudonom dėmėm išmėto. Tai – alergija, o su ja kovojančių, kaip žinoma, šiltuoju metų laiku padaugėja. Alergija – seniai žinoma liga, ir jau močiutės žinojo, kaip nuo jos gelbėtis. Tačiau ar išties šiuolaikiniam žmogui verta naudotis jų patirtimi? ...
Skaityti daugiaukas sukelia akių alergiją? alergija - tai viena iš padidėjusio jautrumo...
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad šis amžius – alerginių ligų epidemijos amžius. Alergologai yra paskelbę, kad po 10 metų kas trečias ketvirtas vaikas sirgs kokia nors alergine liga. Manoma, kad 2015–2020 m. pasaulyje 50 proc. suaugusiųjų bus alergiški. Pastebėta, kad kuo šalis labiau į Vakarus, tuo sergančiųjų alergijomis daugiau. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad alergiškų vaikų ir pas mus vis daugėja. Vieni jau gimsta alergiški, įsijautrinę dar motinos įsčiose, kiti tampa alergiški gimę. Kas tai lemia ir ką galima padaryti, kad kūdikio alergijos tikimybė būtų kuo mažesnė?...
Skaityti daugiauKas trečias planetos gyventojas kenčia nuo įvairių alergijos formų. Deja, bet artimiausiu metu ekspertai neprognozuoja išsivadavimo nuo jų: priešingai, manoma, kad greičiau nei po 15 m. nuo įvairių alergijos formų ir bronchų astmos gali kentėti daugiau nei pusė planetos gyventojų. ...
Skaityti daugiauPirmieji alergijos požymiai dažniausiai atsiranda jau ankstyvojoje vaikystėje. Tyrimų duomenimis, Europoje alerginėmis ligomis serga apie 20–30 proc. vaikų. Kokios priežastys lemia alergines ligas? Planuojant kūdikį bei nėštumo metu tėvams kyla daug klausimų, ypač jei yra rizika susilaukti alergiško kūdikio. Ar įmanoma šios ligos išvengti? Susilaukus alergiško kūdikio, klausimų kyla dar daugiau. Apie vaikų alergiją, priežastis, simptomus, jų kaitą, prevencines priemones bei gydymą kalbamės su Alerginių ligų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologe ir klinikine imunologe Nemira Vaičiulioniene....
Skaityti daugiauEidami miesto gatvėmis mėgaujamės saulės spinduliais, šildančiais ne tik kūnus, bet ir sielas. Deja, yra žmonių, kuriems ta pati saulė kelia ne malonumą, bet baimę. Saulei alergiškiems žmonėms, ilgiau pabuvusiems saulėje, išberia odą, atsiranda raudonų dėmių su smulkiais spuogeliais ar skysčio pripildytų niežtinčių pūslių. Apie alergiją saulės spinduliams kalbamės su Kauno medicinos universiteto Odos ir venerinių ligų klinikos doktorante dermatovenerologe Vesta KUČINSKIENE....
Skaityti daugiauVasara – toks metas, kai kiekvienas nori šiek tiek atsipalaiduoti, šiek tiek pavalgyti, šiek tiek išgerti... Jei dėl tokio „aktyvaus“ poilsio suskausta pilvą, – nieko tokio, galima išgerti vaistų nuo skausmo, tabletę kitą, trečią... Ryte skauda galvą? Nieko, dar viena tabletė nepakenks... Juk nepakenks? Ir čia vieną rytą priėjus prie veidrodžio pastebi, veidas kažkodėl geltonas... Kaip apsaugoti kepenis, sutiko papasakoti Kauno medicinos universiteto klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas gydytojas gastroenterologas profesorius Limas KUPČINSKAS....
Skaityti daugiauPastaruoju metu alerginių ligų vis daugėja. Dažniausios iš jų: atopinis dermatitas, neurodermitas, alerginė sloga, šienligė, alerginės kilmės bronchitas, bronchinė astma, dilgėlinė, patinimai, paburkimai ir kt. Ar įmanoma šių ligų išvengti? Kaip turėtų maitintis būsimos mamos, kad jų kūdikių nekamuotų alergija? Į šiuos klausimus sutiko atsakyti Alergologijos centro, įsikūrusio Vilniuje, Antakalnio g. 124, gydytoja Nemira VAIČIULIONIENĖ....
Skaityti daugiauPasibaigė paskutinė darbo diena ir PAGALIAU prasidėjo atostogos. Beliko tik susikrauti lagaminus, palikti kaimynei raktus, kad gėlytės nesijaustų tarsi dykumoje, ir, nusitvėrus laimingus kelionės bilietus, keliauti ten, kur skaičiukų ir kitokių gudrybių prigrūsta galva paprasčiausiai nereikalinga. Akimirkai sustokite: galite pamiršti paplūdimo rankšluostį, galite nepasiimti šiltesnių drabužių, bet vaistų nuo alergijos pasiimkite. Dėl viso pikto....
Skaityti daugiauVilniaus universiteto Vidaus ligų pagrindų ir slaugos katedros doc. Algimantas VINGRAS Vabzdžių įgėlimai daugumai suaugusiųjų ir vaikų – tik neilgai trunkantis nemalonumas. Tačiau vienas iš 250 įgeltų žmonių reaguoja alergiškai. Alerginė reakcija atsiranda, kai organizmas jau yra įsijautrinęs vabzdžių nuodams, t.y. įkandimai pasikartoja. Reakcijos stiprumas nepriklauso nuo į organizmą patekusio nuodo kiekio....
Skaityti daugiauMokslininkai alergiją jau vadina šio amžiaus rykšte. Alergiškų žmonių vis daugėja. Šia liga serga apie 10–20 proc. žmonių, o įvairių ūminių, epizodinių ir trumpalaikių alergijos požymių pasitaiko net 20–40 proc. asmenų. Medikai sako, kad, jei išmoktume kontroliuoti savo sveikatos būklę, galėtume jaustis daug sveikesni. Kaip tai padaryti, klausiame gydytojos alergologės Astos BUDĖNIENĖS. ...
Skaityti daugiauDevynioliktajame amžiuje Charles Blackley nustatė, kad šienligę sukelia augalų žiedadulkės. Ilgainiui medicinos literatūroje atsirado terminas „polinozė“ (lot. pollinosis), kuris nusako ligos priežastį (žodis „pollen“ reiškia žiedadulkė). Nors alergiją sukelia įvairių augalų žiedadulkės, iki šiol dažnai apie alergišką žiedadulkėms žmogų sakoma, kad jis serga šienlige. ...
Skaityti daugiauBuityje neretai tenka susidurti su įvairiomis cheminėmis medžiagomis (skalbikliais, valikliais ir kt.), kurios dirgina odą ir dažnai sukelia alergiją, tad nuo jų saugantis rekomenduojama mūvėti gumines pirštines. Deja, dalies žmonių jos neapsaugo ir net pačios gali pabloginti būklę. Nesusidūrus sunku patikėti, tačiau dalis žmonių (apie 0,1 proc. gyventojų ir apie 3-10 proc. sveikatos priežiūros įstaigų personalo) kenčia nuo alergijos lateksui (šios medžiagos yra gaminiuose iš gumos). Jei kontaktuojant su guminėmis pirštinėmis, prezervatyvais, balionais, kūdikių žindukais ar kitais gaminiais, kurių sudėtyje yra gumos, pasireiškia alerginė reakcija, vadinasi, gali būti alergija lateksui. ...
Skaityti daugiauPavasarį, sušilus orams, plačiau atveriame langus ir aktyviai užsiimame namų ruoša. Kruopščiai tvarkome kambarius, iš visų kampelių valome dulkes, skalbiame užtiesalus, šveičiame plyteles... Kaip sėkmingai tvarkytis buityje, kad išvengtume alergenų bei nepageidaujamo odos sudirginimo? Apie tai kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologe Jolanta Urbštiene ir gydytoja dermatovenerologe Felicija Dankšiene. ...
Skaityti daugiau
