){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kasmet mūsų šalyje diagnozuojama apie 3 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų, ir tai yra plačiausiai paplitusi liga tarp visų vėžio formų.
Ligos simptomai – skausmas, padažnėjęs šlapinimasis, pirmieji erekcijos sutrikimai. Bėda, kad, šiems pojūčiams atsiradus, dažniausiai liga jau būna progresavusi, o kai liga pirminių stadijų, dauguma vyrų jokių negalavimų nejaučia.
Prostatos vėžys, kaip ir daugelis kitų onkologinių ligų, sėkmingai gydomas tik ankstyvų stadijų. Kai diagnozė pavėluota, pavėluotas ir gydymas. Jeigu vėžys visada būtų diagnozuojamas tik I stadijos, nuo jo niekas nemirtų.
Kaip anksti nustatyti prostatos vėžį, jeigu pradinėse stadijose liga nesukelia jokių klinikinių simptomų? Visų pirma, atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) testą. Mūsų šalyje vykdoma priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programa (toliau – Programa), pagal kurią 50–75 m. vyrams nemokamai atliekamas PSA testas.
Didelei rizikai priskiriamose šeimose (kai prostatos vėžiu sirgo ar serga pirmos eilės artimieji (tėvas, broliai), PSA tyrimas rekomenduojamas nuo 40 metų amžiaus. Tačiau ir kitiems į Programą neįtrauktiems vyrams, kurie jaučia negalavimus arba nori pasitikrinti profilaktiškai, medikai rekomenduoja atlikti šį nebrangų testą (tyrimo kaina apie 40–60 Lt).
PSA – baltyminės medžiagos, kurią gamina prostatos liaukinis epitelis, – koncentracijos kraujyje tyrimas iš tiesų labai pagerino ankstyvą prostatos vėžio diagnostiką. PSA žymuo yra specifiškas prostatai, o ne onkologinei ligai, t.y. jo koncentracija gali padidėti ne tik dėl prostatos vėžio, bet ir esant prostatos adenomai, uždegimui, kitoms nevėžinėms ligoms, jos nedideli kiekiai visada yra sveiko vyro kraujyje. Tačiau vis dėlto šiandien PSA tyrimas yra jautriausias ir geriausias tyrimas, leidžiantis anksti nustatyti prostatos karcinomą.
Tiesa, vien padidėjęs PSA žymuo nereiškia, kad vyras serga prostatos vėžiu. Kai paciento PSA yra daugiau kaip 3 ng/ml, šeimos gydytojas turi jį nusiųsti pas urologą. Prostatos vėžys diagnozuojamas remiantis digitaliniu rektaliniu tyrimu, PSA koncentracijos tyrimu ir transrektaline echoskopija (TRUS) kartu su prostatos biopsija.
70–80 procentų pacientų, kuriems anksti diagnozuotas prostatos vėžys, po gydymo išgyvena daugiau kaip 10 metų.
Prieš parenkant gydymą, būtina įvertinti bendrą paciento būklę, kitas ligas, priešinės liaukos vėžio stadiją, diferenciacijos laipsnį, PSA kiekį kraujyje, paciento amžių. Nustačius ankstyvos stadijos prostatos vėžį, jei leidžia ligonio terapinė būklė (gretutinės ligos) ir nėra kontraindikacijų, dažniausiai pasirenkamas radikalus gydymo būdas. Taip navikas sunaikinamas, tačiau dėl anatominės prostatos lokalizacijos taikant radikalų gydymo būdą šalinami aplinkiniai audiniai (limfmazgiai), todėl gali nukentėti aplinkiniai nervai. Todėl kartais po operacijos ligoniai skundžiasi šlapimo nelaikymu, kuris dažniausiai metams bėgant išnyksta. Po radikalaus chirurginio gydymo lytinė funkcija nukenčia dažniau, todėl po gydymo reikėtų kreiptis į urologą, kad pakonsultuotų lytinio gyvenimo klausimais.
Jau treti metai Lietuvoje prostatos vėžys gydomas mažų arba didelių dozių brachiterapija. Tai intervencinis metodas, kai jonizuojamosios spinduliuotės šaltinis sunaikina prostatoje esančias vėžines ląsteles. Procedūra daroma atlikus bendrinę nejautrą. Moksliniai tyrimai įrodė, kad brachiterapija – vienas iš veiksmingiausių nechirurginių ankstyvo priešinės liaukos vėžio gydymo metodų.
Kombinuota spindulinės terapijos ir hormoninio gydymo taktika yra pranašesnė nei vien tik spindulinis gydymas. Kai prostatos vėžys išplitęs į sritinius limfmazgius, dauguma urologų nėra linkę atlikti radikalios prostatektomijos. Tačiau dažnai metastazės limfmazgiuose nustatomos tik atlikus histologinį operacijos medžiagos tyrimą. Jei yra aiškių metastazių limfmazgiuose, reikėtų skirti gydymą hormonais. Jei metastazių limfmazgiuose aptinkama po radikalios prostatektomijos, indikuotinas papildomas gydymas hormonais.
Prostatos vėžys, kaip ir daugelis kitų onkologinių ligų, sėkmingai gydomas tik ankstyvų stadijų. Kai diagnozė pavėluota, pavėluotas ir gydymas. Jeigu vėžys visada būtų diagnozuojamas tik I stadijos, nuo jo niekas nemirtų.
Kaip anksti nustatyti prostatos vėžį, jeigu pradinėse stadijose liga nesukelia jokių klinikinių simptomų? Visų pirma, atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) testą. Mūsų šalyje vykdoma priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programa (toliau – Programa), pagal kurią 50–75 m. vyrams nemokamai atliekamas PSA testas.
Didelei rizikai priskiriamose šeimose (kai prostatos vėžiu sirgo ar serga pirmos eilės artimieji (tėvas, broliai), PSA tyrimas rekomenduojamas nuo 40 metų amžiaus. Tačiau ir kitiems į Programą neįtrauktiems vyrams, kurie jaučia negalavimus arba nori pasitikrinti profilaktiškai, medikai rekomenduoja atlikti šį nebrangų testą (tyrimo kaina apie 40–60 Lt).
PSA – baltyminės medžiagos, kurią gamina prostatos liaukinis epitelis, – koncentracijos kraujyje tyrimas iš tiesų labai pagerino ankstyvą prostatos vėžio diagnostiką. PSA žymuo yra specifiškas prostatai, o ne onkologinei ligai, t.y. jo koncentracija gali padidėti ne tik dėl prostatos vėžio, bet ir esant prostatos adenomai, uždegimui, kitoms nevėžinėms ligoms, jos nedideli kiekiai visada yra sveiko vyro kraujyje. Tačiau vis dėlto šiandien PSA tyrimas yra jautriausias ir geriausias tyrimas, leidžiantis anksti nustatyti prostatos karcinomą.
Tiesa, vien padidėjęs PSA žymuo nereiškia, kad vyras serga prostatos vėžiu. Kai paciento PSA yra daugiau kaip 3 ng/ml, šeimos gydytojas turi jį nusiųsti pas urologą. Prostatos vėžys diagnozuojamas remiantis digitaliniu rektaliniu tyrimu, PSA koncentracijos tyrimu ir transrektaline echoskopija (TRUS) kartu su prostatos biopsija.
70–80 procentų pacientų, kuriems anksti diagnozuotas prostatos vėžys, po gydymo išgyvena daugiau kaip 10 metų.
Prieš parenkant gydymą, būtina įvertinti bendrą paciento būklę, kitas ligas, priešinės liaukos vėžio stadiją, diferenciacijos laipsnį, PSA kiekį kraujyje, paciento amžių. Nustačius ankstyvos stadijos prostatos vėžį, jei leidžia ligonio terapinė būklė (gretutinės ligos) ir nėra kontraindikacijų, dažniausiai pasirenkamas radikalus gydymo būdas. Taip navikas sunaikinamas, tačiau dėl anatominės prostatos lokalizacijos taikant radikalų gydymo būdą šalinami aplinkiniai audiniai (limfmazgiai), todėl gali nukentėti aplinkiniai nervai. Todėl kartais po operacijos ligoniai skundžiasi šlapimo nelaikymu, kuris dažniausiai metams bėgant išnyksta. Po radikalaus chirurginio gydymo lytinė funkcija nukenčia dažniau, todėl po gydymo reikėtų kreiptis į urologą, kad pakonsultuotų lytinio gyvenimo klausimais.
Jau treti metai Lietuvoje prostatos vėžys gydomas mažų arba didelių dozių brachiterapija. Tai intervencinis metodas, kai jonizuojamosios spinduliuotės šaltinis sunaikina prostatoje esančias vėžines ląsteles. Procedūra daroma atlikus bendrinę nejautrą. Moksliniai tyrimai įrodė, kad brachiterapija – vienas iš veiksmingiausių nechirurginių ankstyvo priešinės liaukos vėžio gydymo metodų.
Kombinuota spindulinės terapijos ir hormoninio gydymo taktika yra pranašesnė nei vien tik spindulinis gydymas. Kai prostatos vėžys išplitęs į sritinius limfmazgius, dauguma urologų nėra linkę atlikti radikalios prostatektomijos. Tačiau dažnai metastazės limfmazgiuose nustatomos tik atlikus histologinį operacijos medžiagos tyrimą. Jei yra aiškių metastazių limfmazgiuose, reikėtų skirti gydymą hormonais. Jei metastazių limfmazgiuose aptinkama po radikalios prostatektomijos, indikuotinas papildomas gydymas hormonais.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. ...
Skaityti daugiauProstatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę....
Skaityti daugiauŠio rugsėjo viduryje Vilniuje įvyko tarptautinis Šiaurės rytų Europos šalių urologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė urologų asociacija kartu su Lietuvos urologų draugija. Visoje regionais suskirstytoje Europoje tokie kongresai vyksta kasmet, o regione, kuriam priklauso ir Lietuva, jis vyko antrą kartą. Pernai jį organizavo Suomija, šįmet – mūsų šalis. Tokio aukšto lygio renginys Lietuvos mokslininkams suteikė galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems, taip pat kartu diskutuoti ir spręsti šiandien aktualias urologijos problemas. ...
Skaityti daugiauŠią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų....
Skaityti daugiauEuropos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Kita vertus, yra ir gerų žinių, kurių svarbiausia – jog šiandien sergantysis vėžiu nėra pasmerktasis, nes šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių gydymo būdų ir priemonių, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauDažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys – kasmet nustatoma daugiau nei 2 tūkst. vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama ne tik pagyvenusiems, bet ir pakankamai jauniems darbingo amžiaus vyrams. Problemos aktualumą parodo sparčiai didėjantis sergančiųjų skaičius. Jeigu 2003 m. medikai diagnozavo 1516 naujų atvejų, tai 2007 m. šis skaičius išaugo iki 3459, t.y. per penkerius metus sergančiųjų padaugėjo daugiau negu dvigubai – net 128 proc. ...
Skaityti daugiauKasdien Lietuvoje vėžio diagnozę išgirsta net 5 dešimtys gyventojų. „Kiek man liko? Kada mirsiu?“ – tokius klausimus užduoda kone visi vėžio paliesti žmonės. Nežinia dėl ateities, panika ir neigimas – tokios emocijos apninka išgirdus diagnozę „vėžys“. Tačiau visi šie žmonės turėtų galimybę pasveikti, jeigu liga būtų nustatyta pradinių stadijų. Todėl būtina skatinti žmones rūpintis ir domėtis savo sveikata, nes tada net ir tokia baisi liga, kaip vėžys, gali būti nugalėta. ...
Skaityti daugiauVėžį galima išgydyti, ir tai nėra mitas. Tiesa, yra viena būtina sąlyga – liga turi būti nustatyta pradinių stadijų. Todėl daugelyje šalių, susirūpinusių onkologinių ligų augimu, ypatingas dėmesys skiriamas ankstyvajai šių ligų diagnostikai. Prostatos vėžys – dažniausiai nustatoma onkologinė vyrų liga. Kokias mitais apaugusi ši liga? Kokios žinios būtinos norint išvengti arba anksti nustatyti ir sėkmingai išgydyti šią klastingą ligą? ...
Skaityti daugiauSveikata – brangiausias turtas. „Daug kartų girdėta ir neoriginalu“, – pagalvos sveiki skaitytojai. „Tai tiesa“, – atsakys pasiligoję, kurie laiką atsukus atgal tikrai įsiklausytų į raginimus pasirūpinti savo sveikata. Ypač sergantieji sunkiomis onkologinėmis ligomis, pvz., prostatos vėžiu, kuris šiuo metu pirmauja tarp vyrų onkologinių ligų. Iš tiesų sveikatos padovanoti negalime, tačiau galime padovanoti viltį gyventi. Kaip? Nedelskime ir paskatinkime savo artimuosius – vyrą, brolį, tėvą – profilaktiškai pasitikrinti. Juk sergant vėžiu laikas tampa gyvybiškai svarbus. ...
Skaityti daugiauKo labiausiai nemėgsta vyrai? Kalbėti apie savo sveikatą, skųstis negalavimais. Tačiau, norėdami išlikti stiprūs, kenkia sau – uždelstos ligos tampa piktybinėmis. Viena jų – prostatos vėžys. Tačiau nereikia sulaukti tokios diagnozės – anksti pastebėjus negalavimus, laiku atlikus tyrimus, sunkios ligos galima išvengti ar ją sėkmingai išgydyti. Tai skatina priminti ir visame pasaulyje rugsėjo 15-ąją minima kovos su prostatos vėžiu diena. Prostata yra graikinio riešuto dydžio lytinė liauka, prigludusi prie šlapimo pūslės dugno ir gaubianti šlaplę (kanalą, kuriuo šlapimas išteka iš šlapimo pūslės). Viena pagrindinių prostatos funkcijų – sekreto, kuris sudaro apie 90 proc. spermos, gamyba. Manoma, kad šis sekretas padeda spermatozoidams judėti ir juos apsaugo nuo sunaikinimo moteriškais fermentais. Sutrikus prostatos veiklai, ji padidėja, gali užspausti šlaplę ir taip sutrikdyti normalų šlapinimąsi. ...
Skaityti daugiauVėžys, kad ir kokia kalba ištartas, kiekvienam sukelia didžiausią baimę. Tikriausiai nerasime šeimos, kuri nebūtų susidūrusi su šia klastinga liga. Prostatos navikas yra dažniausiai pasitaikanti vyrų onkologinė liga, nuo kurios Lietuvoje kasmet miršta daugiau nei penki šimtai žmonių. Sergamumas onkologinėmis ligomis grėsmingai didėja. Ar nebūsite kitas jūs? Vis dažniau kalbama, kad prostatos vėžio išvengti galima. Apie tai ir kalbamės su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto dr. Janina DIDŽIAPETRIENE....
Skaityti daugiauKiekvienas vyras rizikuoja susirgti prostatos ligomis. Senstant atsirandantys hormonų pokyčiai, o ypač vyriško hormono testosterono kiekio kitimas, gali nulemti tokias ligas, kaip prostatos hiperplazija, prostatos vėžys ir kt. Apie šias ligas ir jų gydymą pasakoja KMUK Urologijos klinikos vadovas dr. Mindaugas JIEVALTAS....
Skaityti daugiau
