Prostatos vėžys priklauso nebylioms pavojingoms ligoms, kurių simptomai pasireiškia jau esant vėlyvai ligos stadijai, o ligos pradžios žmogus nepastebi ir nejaučia. Todėl ypač svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau. Tam pasitarnauja prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programa (toliau – Programa), pagal kurią visiems vyresniems kaip 50 metų amžiaus vyrams PSA (prostatos specifinis antigenas) testas vieną kartą per dvejus metus atliekamas nemokamai. Didelės rizikos šeimose (kai prostatos vėžiu sirgo ar serga pirmos eilės artimieji (tėvas, broliai), PSA tyrimas rekomenduojamas nuo 40 metų amžiaus. Tačiau ir kitiems į Programą neįtrauktiems vyrams, kurie jaučia negalavimus arba nori pasitikrinti profilaktiškai, medikai rekomenduoja atlikti šį nebrangų testą (tyrimo kaina apie 35–45 Lt). Taigi kuo anksčiau pasitikrinsime, tuo anksčiau atrasime, o ankstyvas ligos diagnozavimas itin svarbus prostatos vėžio gydymo rezultatams.
Norintieji pasitikrinti pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Būtent jis privalo informuoti ligonį apie vykdomą Programą, paskatinti pasitikrinti PSA, o nustačius, kad jis padidėjęs, nusiųsti pas gydytoją urologą. Šeimos gydytojas turėtų nuraminti ligonį, kad padidėjęs PSA nereiškia prostatos vėžio diagnozės, o tik padeda atrinkti pacientus, priklausančius didesnei rizikos susirgti šia liga grupei.
Šeimos gydytojai turėtų nepamiršti, kad ir nepatvirtinus prostatos vėžio diagnozės PSA tyrimą reikia kartoti ir, aptikus PSA kiekio kraujyje padidėjimą, vėl siųsti pas gydytoją urologą.
Kol kas tiksli prostatos vėžio išsivystymo priežastis nežinoma, tačiau pastarųjų metų moksliniai tyrimai vis tvirčiau įrodo, kad vėžio išsivystymas susijęs su vyriškų hormonų apykaita. Šią teoriją patvirtina ir faktas, kad naviko augimą skatina vyriški hormonai (androgenai). Šiuo metu tiriami genai, galintys turėti įtakos prostatos vėžio išsivystymui.
Riziką susirgti priešinės liaukos vėžiu didina vyresnis amžius; gausus gyvulinių riebalų vartojimas; vitamino E, seleno, lignanų, izoflavonoidų trūkumas; persirgtos prostatos ligos; rūkymas. Didelę reikšmę turi ir paveldimumas. Nustatyta, kad rizika susirgti prostatos vėžiu padidėja 2 kartus, jei šia liga sirgo pirmos eilės giminaitis. O jeigu prostatos vėžys nustatytas dviem ir daugiau pirmos eilės giminaičių, rizika padidėja 5–11 kartų. Taip pat didesnės rizikos susirgti turi tam tikrų profesijų žmonės, pvz., suvirintojai, tipografijos bei gumos pramonės darbuotojai, nes jų darbe naudojami sunkieji metalai.
Ankstyvų stadijų prostatos vėžys nepasireiškia jokiais simptomais. Vienintelis požymis, leidžiantis įtarti ligą, padidėjęs PSA kiekis kraujyje (daugiau kaip 3,0 ng/ml). Tik išplitęs lokaliai (į sėklines pūsleles, į šlapimo pūslę, storąją žarną) arba išplitęs į kitus organus (pvz., kaulus) prostatos vėžys gali pasireikšti šlapinimosi ar seksualinės funkcijos sutrikimais. Prostatos vėžys nėra vienalytė liga. Kai kada jis pasižymi greita piktybiška eiga.
Prostatos vėžys diagnozuojamas remiantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracijos tyrimu, digitaliniu rektaliniu tyrimu ir transrektaline echoskopija (TRUS) kartu su prostatos biopsija.
Prostatos digitalinis rektalinis tyrimas yra neskausminga lengvai atliekama procedūra, kurios metu įvertinamas prostatos dydis, konsistencija, simetriškumas, ribos. Jei prostata yra pažeista vėžio, ji kieta ir gruoblėta. Tačiau kadangi prostatos vėžinis procesas vystosi lėtai, tad apčiuopos metu jokių pastebimų pakitimų galima ir neapčiuopti, organas atrodo normalus, nors vėžys jau yra.
Nustačius prostatos vėžį, būtina įvertinti ir bendrą paciento sveikatos būklę bei įsitikinti, ar liga neišplito už organo ribų. Tam atliekami kiti tyrimai: rentgenologiniai, kompiuterinė tomografija, kaulų skenavimas ir kt. Prostatos vėžys greičiausiai metastazuoja į kaulus. Kaulų skenavimas atliekamas, kai yra didelė metastazių tikimybė kauluose, pacientas skundžiasi kaulų skausmais, didelė PSA koncentracija kraujyje, apčiuopiama didelė, nelygiais kraštais prostata.
Prieš parenkant gydymą, būtina įvertinti bendrą paciento būklę, kitas ligas, priešinės liaukos vėžio stadiją, diferenciacijos laipsnį, PSA kiekį kraujyje, paciento amžių. Nustačius ankstyvų stadijų prostatos vėžį, jei leidžia ligonio terapinė būklė (gretutinės ligos) ir nėra kontraindikacijų, dažniausiai pasirenkamas radikalus gydymo būdas – operacija. Onkologijoje, kaip ir kitose medicinos srityse, nuolat diegiami nauji vėžio chirurgijos, spindulinės terapijos ir chemoterapijos metodai, vystomas mokslas, didelis dėmesys kreipiamas į navikų genetinių predikcinių veiksnių analizę ir jų pritaikymą individualizuojant gydymą.
Šiuo metu Lietuvoje yra galimybių taikyti šiuolaikinius gydymo metodus: chirurginį, spindulinį, gydymą hormonais. Lietuvoje jau plačiai taikomas ir vienas naujesnių gydymo metodų – brachiterapija.
Pasaulyje prostatos vėžį bandoma gydyti ultragarsu, krioterapija, mikrobangų terapija, radiodažnine abliacija, tačiau šie metodai eksperimentiniai ir dar reikalauja tolimesnių tyrimų. Taip pat laukiama naujų preparatų, kurie padėtų gydyti hormonams nejautrų (atsparų) prostatos vėžį, kuris sunkiai pasiduoda įprastiniam gydymui ir yra blogesnės prognozės.
Svarbu nepamiršti, kad ankstyvos stadijos liga gydoma lengviau. 70–80 proc. pacientų, kuriems anksti diagnozuotas prostatos vėžys, po gydymo išgyvena daugiau kaip 10 metų. Taigi paraginkime savo artimuosius pasitikrinti, ar neserga prostatos vėžiu, dabar, kad vėliau netektų gailėtis prarasto laiko.
1) šlapinimosi sutrikimai:
-pasunkėjęs šlapinimasis,
-dažnas šlapinimasis,
-susilpnėjusi šlapimo srovė,
-kraujas šlapime,
- kartais – šlapimo susilaikymas.
2) skausmai:
-tarpvietės srityje,
-pilvo apatinėje dalyje,
- kauluose.
3) sutrikusi inkstų funkcija:
-pykinimas,
-apetito nebuvimas,
-burnos džiūvimas,
-mažas šlapimo kiekis,
4) bendra organizmo reakcija:
-silpnumas,
-kūno masės mažėjimas.
0–3 ng/ml – dažnai aptinkamas kliniškai nereikšmingas vėžys
3–10 ng/ml – „pilkoji zona“, atlikus biopsiją tik kas ketvirtam vyrui nustatomas priešinės liaukos vėžys
10–20 ng/ml – 50 proc. teigiamų biopsijų
>20 ng/ml – ketvirtadalis pacientų jau būna metastazių kauluose
>100 ng/ml neabejotinas sisteminis išplitimas, su labai retomis išimtimis
Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Tai reiškia, kad kasdien beveik 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę, o onkologinių ligonių skaičius mūsų šalyje yra apie 70 tūkst. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių (apie 8 tūkst.) sudaro mirtys nuo vėžio.
Sergančiųjų prostatos vėžiu skaičius Lietuvoje taip pat nuolat auga. Pavyzdžiui, 2008 metais Lietuvoje buvo nustatyta 3248 nauji prostatos vėžio atvejai.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. ...
Skaityti daugiauProstatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę....
Skaityti daugiauŠio rugsėjo viduryje Vilniuje įvyko tarptautinis Šiaurės rytų Europos šalių urologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė urologų asociacija kartu su Lietuvos urologų draugija. Visoje regionais suskirstytoje Europoje tokie kongresai vyksta kasmet, o regione, kuriam priklauso ir Lietuva, jis vyko antrą kartą. Pernai jį organizavo Suomija, šįmet – mūsų šalis. Tokio aukšto lygio renginys Lietuvos mokslininkams suteikė galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems, taip pat kartu diskutuoti ir spręsti šiandien aktualias urologijos problemas. ...
Skaityti daugiauŠią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų....
Skaityti daugiauEuropos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Kita vertus, yra ir gerų žinių, kurių svarbiausia – jog šiandien sergantysis vėžiu nėra pasmerktasis, nes šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių gydymo būdų ir priemonių, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauDažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys – kasmet nustatoma daugiau nei 2 tūkst. vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama ne tik pagyvenusiems, bet ir pakankamai jauniems darbingo amžiaus vyrams. Problemos aktualumą parodo sparčiai didėjantis sergančiųjų skaičius. Jeigu 2003 m. medikai diagnozavo 1516 naujų atvejų, tai 2007 m. šis skaičius išaugo iki 3459, t.y. per penkerius metus sergančiųjų padaugėjo daugiau negu dvigubai – net 128 proc. ...
Skaityti daugiauKasdien Lietuvoje vėžio diagnozę išgirsta net 5 dešimtys gyventojų. „Kiek man liko? Kada mirsiu?“ – tokius klausimus užduoda kone visi vėžio paliesti žmonės. Nežinia dėl ateities, panika ir neigimas – tokios emocijos apninka išgirdus diagnozę „vėžys“. Tačiau visi šie žmonės turėtų galimybę pasveikti, jeigu liga būtų nustatyta pradinių stadijų. Todėl būtina skatinti žmones rūpintis ir domėtis savo sveikata, nes tada net ir tokia baisi liga, kaip vėžys, gali būti nugalėta. ...
Skaityti daugiauVėžį galima išgydyti, ir tai nėra mitas. Tiesa, yra viena būtina sąlyga – liga turi būti nustatyta pradinių stadijų. Todėl daugelyje šalių, susirūpinusių onkologinių ligų augimu, ypatingas dėmesys skiriamas ankstyvajai šių ligų diagnostikai. Prostatos vėžys – dažniausiai nustatoma onkologinė vyrų liga. Kokias mitais apaugusi ši liga? Kokios žinios būtinos norint išvengti arba anksti nustatyti ir sėkmingai išgydyti šią klastingą ligą? ...
Skaityti daugiauSveikata – brangiausias turtas. „Daug kartų girdėta ir neoriginalu“, – pagalvos sveiki skaitytojai. „Tai tiesa“, – atsakys pasiligoję, kurie laiką atsukus atgal tikrai įsiklausytų į raginimus pasirūpinti savo sveikata. Ypač sergantieji sunkiomis onkologinėmis ligomis, pvz., prostatos vėžiu, kuris šiuo metu pirmauja tarp vyrų onkologinių ligų. Iš tiesų sveikatos padovanoti negalime, tačiau galime padovanoti viltį gyventi. Kaip? Nedelskime ir paskatinkime savo artimuosius – vyrą, brolį, tėvą – profilaktiškai pasitikrinti. Juk sergant vėžiu laikas tampa gyvybiškai svarbus. ...
Skaityti daugiauKo labiausiai nemėgsta vyrai? Kalbėti apie savo sveikatą, skųstis negalavimais. Tačiau, norėdami išlikti stiprūs, kenkia sau – uždelstos ligos tampa piktybinėmis. Viena jų – prostatos vėžys. Tačiau nereikia sulaukti tokios diagnozės – anksti pastebėjus negalavimus, laiku atlikus tyrimus, sunkios ligos galima išvengti ar ją sėkmingai išgydyti. Tai skatina priminti ir visame pasaulyje rugsėjo 15-ąją minima kovos su prostatos vėžiu diena. Prostata yra graikinio riešuto dydžio lytinė liauka, prigludusi prie šlapimo pūslės dugno ir gaubianti šlaplę (kanalą, kuriuo šlapimas išteka iš šlapimo pūslės). Viena pagrindinių prostatos funkcijų – sekreto, kuris sudaro apie 90 proc. spermos, gamyba. Manoma, kad šis sekretas padeda spermatozoidams judėti ir juos apsaugo nuo sunaikinimo moteriškais fermentais. Sutrikus prostatos veiklai, ji padidėja, gali užspausti šlaplę ir taip sutrikdyti normalų šlapinimąsi. ...
Skaityti daugiauVėžys, kad ir kokia kalba ištartas, kiekvienam sukelia didžiausią baimę. Tikriausiai nerasime šeimos, kuri nebūtų susidūrusi su šia klastinga liga. Prostatos navikas yra dažniausiai pasitaikanti vyrų onkologinė liga, nuo kurios Lietuvoje kasmet miršta daugiau nei penki šimtai žmonių. Sergamumas onkologinėmis ligomis grėsmingai didėja. Ar nebūsite kitas jūs? Vis dažniau kalbama, kad prostatos vėžio išvengti galima. Apie tai ir kalbamės su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto dr. Janina DIDŽIAPETRIENE....
Skaityti daugiauKiekvienas vyras rizikuoja susirgti prostatos ligomis. Senstant atsirandantys hormonų pokyčiai, o ypač vyriško hormono testosterono kiekio kitimas, gali nulemti tokias ligas, kaip prostatos hiperplazija, prostatos vėžys ir kt. Apie šias ligas ir jų gydymą pasakoja KMUK Urologijos klinikos vadovas dr. Mindaugas JIEVALTAS....
Skaityti daugiau