){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Gimdos kaklelio vėžys (GKV) – viena iš nedaugelio piktybinių ligų, kurią nesunku diagnozuoti ankstyvos ikivėžinių pokyčių stadijos, kai po adekvataus gydymo 95–100 proc. atvejų pasveikstama. Kita vertus, gimdos kaklelio ligos dažniausiai nepasireiškia kokiais nors specifiniais simptomais. Paprastai tokiais atvejais menstruacijų ciklas nesutrinka, nieko neskauda ir išoriškai nesimato. Tik navikui skverbiantis gilyn, peraugant kraujagysles ir aplinkinius organus, atsiranda ir negalavimai. Dažniausiai pirmasis, tačiau jau progresavusios ligos požymis – kontaktinis kraujavimas, kraujavimas tarp menstruacijų arba nereguliarūs kraujavimai. Tai yra rimti signalai, pranešantys, kad į medikus moteris turėtų kreiptis nedelsdama.
Vėlesnėse stadijose kraujavimas intensyvėja, ima skaudėti dubens sritį, o, vėžiui peraugus šlapimo pūslę ar tiesiąją žarną, sutrinka tuštinimasis ar šlapinimasis. Kiti požymiai priklauso nuo to, kur ir kiek išplitęs navikas. Didžiausias sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje yra 35–49 metų amžiaus moterų.
Pastaraisiais metais vis dar užregistruojama santykinai daug naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų: 2004 metais – 570, 2005 m. – 500, 2006-aisiais, negalutiniais duomenimis, jų nustatyta apie 415. Ypač skaudu tai, kad mirtingumas nuo šios ligos dar tebėra labai didelis – pasaulinėje moterų mirčių nuo vėžio struktūroje, gimdos kaklelio vėžiui tenka trečioji vieta.
Neteisinga nuomonė, kad jaunos ir negimdžiusios moterys retai serga minėtomis gimdos kaklelio ligomis ir jų gydyti nebūtina. Siekiant apsisaugoti nuo šios ligos, kiekviena lytinį gyvenimą gyvenanti moteris kas 1–3 metus turėtų atlikti PAP testą (gimdos kaklelio ląstelių citologinį tyrimą), rodantį ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus.
Taigi, siekiant sumažinti Lietuvos moterų sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio, mūsų šalyje 2004-ųjų vidury startavo valstybinė gimdos kaklelio patikros programa (toliau – Programa). Vertinant Lietuvos vėžio registro gimdos kaklelio vėžio rodiklių dinamiką, galima teigti, kad nuo prevencinių priemonių įgyvendinimo pradžios sergamumo ikivėžinėmis gimdos kaklelio ligomis išaiškinimas smarkiai išaugo, ir tai yra tiesioginis Programos įgyvendinimo rezultatas. Iki Programos pradžios invazinio gimdos kaklelio vėžio buvo nustatoma kelis kartus daugiau nei ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų. Dabar beveik 1,5 karto daugiau nustatoma ikivėžinių gimdos kaklelio atvejų nei vėžio.
Gera žinia: jei moterys dalyvautų Programoje, daugiau nei 90 proc. atvejų gimdos kaklelio vėžio būtų galima išvengti. Klinikiniai tyrimai rodo, kad Programa veiksminga ir padeda užkirsti kelią invaziniam gimdos kaklelio vėžiui.
Pagal Programą, 25–60 m. amžiaus moterims kas 3 metus gimdos kaklelio citologinius tepinėlius apmoka Valstybinė ligonių kasa. Šioms moterims tereikia kreiptis į šeimos gydytoją arba į poliklinikos, kurioje yra prisirašiusios, akušerį-ginekologą. Tyrimas atliekamas greitai, yra visiškai neskausmingas. Moterims, kurios nepatenka į šią amžiaus grupę, pirmą kartą atlikti testą siūlyčiau po metų nuo pirmųjų lytinių santykių pradžios.
Pirminė ir antrinė gimdos kaklelio vėžio profilaktika labai sumažintų sergamumą ir mirtingumą nuo šios ligos. Pirminei profilaktikai priskiriamas gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių žinojimas, šių veiksnių pašalinimas ir jų įtakos mažinimas.
Pirmiausia svarbu moterų žinios apie žmogaus papilomos virusą ir šios infekcijos paplitimo mažinimą (vengimas užsikrėsti, profilaktika skiepais).
Taigi, gerindami ankstyvą diagnostiką ir efektyviau išaiškindami ikivėžines gimdos kaklelio patologijas, taip pat skatindami moteris aktyviau dalyvauti Programoje, galime pasiekti sergamumo ir mirtingumo nuo šios ligos sumažėjimo.
Pakitimai – dar ne vėžys
PAP tyrimo pakitimai nereiškia gimdos kaklelio vėžio diagnozės. Jei ląstelių pakitimai nedideli, testą rekomenduojama pakartoti. Jei ir po kelių mėnesių pakartojus tyrimus pakitusios ląstelės išlieka, gydytojas atlieka papildomus tyrimus – kolposkopiją, biopsiją.
Nustačius ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus, dažniausiai užtenka nedidelės apimties operacijos (konizacijos), ir pacientė pasveiksta. Dėl to ir rekomenduojama tikrintis profilaktiškai pas ginekologą, nes ši stadija nesukelia jokių simptomų, ir ligą galima nustatyti dar nesant invaziniam gimdos kaklelio vėžiui.
Konservatyvus tausojamasis chirurginis gydymas, kuris atliekamas „GK klinikoje“, – pakitusios gimdos kaklelio srities vaporizacija arba konizacija lazeriu. Metodo esmė – pažeistų audinių išdeginimas ar pašalinimas. Lazeriu galima kontroliuoti skleidžiamos bangos ilgį, nukreipti spindulį į tiksliai norimą vietą. Audinys sudega, virsta garais (angl., vapour) ir anglimi. Toks ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų gydymas nepalieka randų ir nesutrikdo kaklelio funkcijos, o žaizda per tris savaites apsitraukia nauju sveiku daugiasluoksniu epiteliu. Dabar šios procedūros metu taikoma vietinė anestezija. Gerų rezultatų pasiekiama iki 96 proc. ligonių. Tai plačiai taikomas būdas ikivėžinėms gimdos kaklelio ligoms gydyti. Procedūra iš dalies finansuojama iš valstybinės ligonių kasos.
Yra ir vakcina, kuri apsaugo nuo tų žmogaus papilomos viruso tipų, kurie laikomi pagrindiniais gimdos kaklelio vėžio sukėlėjais. GK klinikoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 2000 merginų, parodė, kad pasiskiepijusios moterys rečiau lankosi pas ginekologą. Jos pervertina vakcinas ir mano, kad skiepai leis bent kelerius metus apsieiti be ginekologo apžiūros. Tačiau ir pasiskiepijus, ginekologo kabineto išvengti nepavyks. Tiesa, bijoti jo nereikia. Priešingai, juk laiku atlikta patikra – paprastas ir neskausmingas būdas išvengti rimtos ligos.
Suomijoje yra 5,2 mln. gyventojų, o nuo gimdos kaklelio vėžio miršta apie 100 moterų. Lietuvoje yra 3 mln. gyventojų, tačiau ši liga nusineša apie 250 moterų gyvybių, t.y. tris kartus daugiau.
Kodėl suomiai pasiekė tokių gerų rezultatų? Visų pirma todėl, kad kiekviena moteris vieną kartą per trejus metus yra kviečiama pas ginekologą pasitikrinti dėl gimdos kaklelio patologijos. Reikia pabrėžti – yra kviečiama. Deja, Lietuvoje ligos profilaktika priklauso nuo moters požiūrio į savo sveikatą.
gimdos kaklelio vėžio ikivėžinė būklė ir pati liga yrapalyginti paprastai...
Skaityti daugiauPagal piktybinių navikų dažnį gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą tarp moterų sergamumo onkologinėmis ligomis. Ypač skaudu, kad mirtingumas nuo šios ligos tebėra labai didelis. Skaičiai išties nedžiugina: kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 moterų nuo jo miršta. Kaip padėti mūsų moterims ir ligą nustatyti kuo anksčiau, kai dar galimas sėkmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja akušerė –ginekologė m. med. dr. Rūta Kurtinaitienė....
Skaityti daugiauGimdos kaklelio vėžys ir toliau išlieka aktuali problema tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Nors daugelyje šalių aktyviai vykdomos gimdos kaklelio patikros programos, tačiau sergamumo ir mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai per pastaruosius kelerius metus praktiškai nepasikeitė, ...
Skaityti daugiauGegužės mėnesį Švedijoje vyko konferencija, skirta Žmogaus papilomos viruso problemoms spręsti. Konferencijos metu buvo pristatyti nauji klinikinių tyrimų duomenys. Vienas iš jų – palyginamoji vakcinų nuo gimdos kaklelio vėžio imunogeniškumo ir saugumo analizė. Plačiau apie tyrimo duomenis pasakoja Kauno 2-osios klinikinės ligoninės gydytoja infektologė doc. Daiva Vėlyvytė. ...
Skaityti daugiauKeletą dešimtmečių dirbantys gydytojai ginekologai sako, kad gimdos kaklelio vėžio dažnis niekuomet nebuvo mažas. Tiesiog tai buvo suvokiama kaip neišvengiama onkologinė liga. Tik neseniai pradėta domėtis ir aiškintis, koks yra ryšys tarp virusų ir vėžio. Visų nuostabai išaiškėjo, kad žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių. Lietuvoje 2005 m. gimdos kaklelio vėžiu susirgo 504 moterys. Dažniausiai serga 40–44 metų moterys....
Skaityti daugiauLietuvės keturis kartus per metus keičia garderobą, nes turime keturis metų laikus. Kas galėtų pasakyti, kad tai nesmagu? Gal tik vyrai... Moterys be nuovargio gali dienų dienas leisti prekybos centruose rinkdamosi rūbus, kosmetiką, kvepalus, batus, papuošalus...Ar žinote, kiek per metus išleidžiate pinigų šiems pirkiniams? Ar galėtumėte iš šios sumos pasidėti maždaug tūkstantį? Tai pasitaupykite, nes būtent tiek kainuoja galimybė nesusirgti gimdos kaklelio vėžiu....
Skaityti daugiauNuo gimdos kaklelio vėžio pasiskiepijo pirmoji Lietuvos gyventoja. Tai – Vilniuje dirbanti 26 metų žurnalistė Andželika Giedra. „Susirgti vėžiu aš „neplanuoju“ ir jeigu yra galimybė apsisaugoti, būtinai reikia ja pasinaudoti“, – įsitikinusi jauna moteris. ...
Skaityti daugiauVeikiausiai nesuklysime sakydami, kad kone kiekvienoje šeimoje būta sergančiųjų vėžiu. Tad žinia, kad išrasti skiepai, kad ir nuo vienos, tačiau labiausiai tarp moterų paplitusios vėžio formos – gimdos kaklelio, iš tiesų gali tapti išganinga tūkstančiui šeimų. Juk, pradėję skiepyti jaunas merginas ir moteris, atei-tyje galėsime ne tik užkirsti kelią daugeliui ikivėžinių gimdos kaklelio ir makšties pakitimų, bet ir išsaugoti vis daugiau gyvybių....
Skaityti daugiauTa grėsmė – tai žmogaus papilomos virusas ir jo pasekmės – lytinių organų karpos bei gimdos kaklelio vėžys. Sergamumo bei mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai Lietuvoje vis dar tebėra vieni aukščiausių Europoje. Vien 2005 metais Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu susirgo 500 moterų (sergamumas 27,4/100 tūkst. moterų), o nuo šios ligos mirė 236 moterys (mirštamumas 13/100 tūkst. moterų). Įrodyta, kad 99,7 proc. gimdos kaklelio vėžio susiję su didelės rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipais. Mažos rizikos tipai sukelia karpas lytinių organų srityje. Apie šias pavojingas ligas, jų priežastis ir profilaktiką kalbamės su Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos docente, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidente dr. Audrone ARLAUSKIENE....
Skaityti daugiauikivėžinė gimdos kaklelio liga kas tai? tai gimdos kaklelio epitelio augimo ir...
Skaityti daugiauGimdos kaklelio vėžys yra antra pagal dažnumą ir trečia pagal mirtingumą moterų vėžinė liga pasaulyje. Lietuvoje situacija nėra kitokia, netgi priešingai – sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra didžiausias, palyginti su visa Europa. Tačiau vėžys neatsiranda per valandą, kelias dienas ar net kelis mėnesius. Jis vystosi palengva, tarsi suteikdamas žmogui laiko patį save nugalėti. Apie galimą vėžio atsiradimą perspėja tam tikros būklės. Todėl būtina jas nustatyti ir gydant užkirsti kelią vėžiui. Būtent apie šias būkles ir kalbėsime. ...
Skaityti daugiauJeigu mūsų močiutėms kas būtų pasakęs, kad ateityje bus galima apsisaugoti nuo vėžio, jos, matyt, tik būtų skėstelėjusios rankomis. Vos prieš penkiasdešimt metų tokia žinia prilygo pasakojimams apie stebuklus, šiais laikais toks stebuklas yra realybė. Beje, kiekviena mama gali tokią stebuklingą dovaną suteikti savo dukrai. Kalbame apie skiepus nuo žmogaus papilomos virusų, vadinamų XXI amžiaus žmonijos rykšte. Dalis jų plinta lytiniu būdu, medikai teigia, kad lengviau suskaičiuoti neužsikrėtusius šia infekcija nei užsikrėtusius. Užsikrėsti gali kiekvienas. Moterims tai gali baigtis gimdos kaklelio vėžiu. ...
Skaityti daugiau„Kartu su manimi mokėsi drovi uždara mergaitė B. Prieš baigdami mokyklą susitarėme, kad susitiksime kas penkerius metus. Antrasis susitikimas įvyko anksčiau, visi susirinkome į B. laidotuves. Jai buvo 29-eri. Prie kapo duobės stovėjo jos ketverių metų vaikas, jo buvimas dar labiau graudino... Išsikalbėję sužinojome, kad jau kurį laiką B. turėjo kokių tai „moteriškų bėdų“, tačiau į gydytoją nesikreipė, nors ją jau ėmė raginti tą padaryti ir vyras. ...
Skaityti daugiauNors dar daug yra klaustukų kalbant apie onkologinių ligų priežastis, tačiau džiugu, kad dėka mokslinių tyrinėjimų tų klaustukų vis mažėja. Ir šiandien jau neabejotinai įrodyta,, kad 9,7 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų nulemia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Džiugu, kad jau yra vakcina, galinti apsaugoti nuo ŽPV patekimo į organizmą, vadinasi, ir nuo vėžio. ...
Skaityti daugiauNuo seno žinomos lėtinės virusinės ligos, galinčios sukelti vėžį. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra vienas iš tokių. Tai labai paplitęs virusas. Apie 80 proc. lytiškai aktyvių moterų juo užsikrečia. Iš visų užsikrėtusiųjų keturi penktadaliai savaime pasveiksta. Tačiau kas penktai moteriai viruso atsikratyti nepavyksta ir po kurio laiko organizme infekcija įgauna lėtinę eigą. Kaip apsisaugoti nuo ŽPV viruso ir gimdos kaklelio vėžio teiraujamės Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Pediatrijos centro profesoriaus Vytauto USONIO ir KMU Infekcinių ligų klinikos gydytojo infektologo prof. Alvydo LAIŠKONIO....
Skaityti daugiauMedikai nepavargsta mūsų gąsdinti įvairiomis onkologinėmis ligomis. Dažnai į realią vėžio grėsmę žiūrima atsainokai. Galbūt daugelis susitaiko su tuo, kad, susirgus onkologine liga, nelabai kas padės, be to, tikimasi, kad liga aplenks, todėl ir skeptiškai vertinami gydytojų perspėjimai bei raginimai tirtis. Paradoksalu, bet sergamumas vėžiu šalyje nemažėja, o kai kuriomis vėžio formomis sergama net dažniau. Gimdos kaklelio vėžys – keliomis prasmėmis populiarėjanti liga. Pirma – apie ją vis daugiau kalbama, raginama tirtis; antra – ja kasmet serga vis daugiau moterų. Ir liga renkasi vis jaunesnes....
Skaityti daugiauVeikiausiai nesuklysime sakydami, kad kone kiekvienoje šeimoje būta sergančiųjų vėžiu. Tad žinia, kad išrasti skiepai, kad ir nuo vienos, tačiau labiausiai tarp moterų paplitusios vėžio formos – gimdos kaklelio, iš tiesų gali tapti išganinga tūkstančiui šeimų. Juk, pradėję skiepyti jaunas merginas ir moteris, atei-tyje galėsime ne tik užkirsti kelią daugeliui ikivėžinių gimdos kaklelio ir makšties pakitimų, bet ir išsaugoti vis daugiau gyvybių....
Skaityti daugiau
